Patirtis

Iš archyvo. Į Latviją – fazanų0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje fazanai negyvena laisvėje, tačiau jie yra medžiojamų rūšių sąraše, nes juk gyvename Europoje ir niekas, kas europietiška, mums nesvetima. Medžiotojai vis labiau domisi paukščių medžiokle apskritai ir papildomais užsiėmimais sezono pabaigoje, todėl Latvijoje vystosi komercinė fazanų medžioklė.

Šiuo metu keletas ūkių užsiima šio puošnaus ir skanaus paukščio auginimu ir daugelyje vietų siūloma gerai organizuota fazanų medžioklė. Paukštinių šunų savininkų ten daugėja, parodoms auginamų šunų savininkai pradeda užsiimti lauko mokymais, todėl medžiotojams siūloma klasikinė fazanų medžioklė. Tiesą sakant, yra net galimybė pasirinkti, kokios veislės šunimis medžioti, nes darbiniams bandymams ir medžioklei Latvijoje ruošiami ne tik paukštiniai šunys, bet ir spanieliai ir retriveriai.

Sekmadienį, lapkričio 29 d., netoli valstybinės sienos, Rucavos pajūrio miestelyje, įvyko viena paskutinių 2015 metų fazanų medžioklių. Be vietos medžiotojų, joje dalyvavo ir penki lietuviai. Viena dalyvių Miglė Kaminskaitė atvyko su savo daug kartų medžioklėje patikrinta lygiaplauke retrivere vardu Bella.

Fazanų medžioklei buvo pasirinktas sekmadienis, kad nebūtų trukdoma medžioklei su varovais, kurią latviai tradiciškai rengia šeštadieniais. Lietuvos medžiotojams šeštadienis irgi paprastai yra užimtas. Svečiai susirinko Rucavos centre, prie evangelikų liuteronų bažnyčios. Seni pažįstami ir naujos pažintys yra viena maloniausių dalių medžiojant svečiuose. Medžioklės vadovas ir fazanų augintojas, Papės gamtos parko atstovas ir medžiotojas Intas Mednis surinko parašus dokumentams ir mes – dešimt medžiotojų, šeši varovai ir keturi šunys – buvome pasirengę keliauti į medžioklės plotus.

I. Mednis fazanų auginimo neplečia, bet žiūri į jį labai atsakingai. Jau prieš keletą metų, prieš pradėdamas statyti voljerą, jis pradėjo studijuoti užsienio literatūrą ir rinkti informaciją apie Anglijos medžioklės ūkius. Dabar jis iš britų perka specialų fazanų lesalą. Be to, jis duoda savo paukščiams sezoninių vaisių, jūros kriauklių ir įvairių sėklų, kurias perka iš vietos ūkininkų.

Paskui nedidelio ūkio produkcija vežama į restoranus. Ne tik mėsa, bet ir kiaušiniai. Žiemą fazanai kiaušinių nededa. Kaip pusiau naminiai paukščiai, jie turi išlaikę stiprų ryšį su gamta, skirtingai nei vištos. I. Mednio požiūris atrodo teisingas, tai pripažįsta ir medžiotojai, nes jo fazanai kyla į orą energingai kaip laukiniai paukščiai ir skrenda toli. Be to, jie labai skanūs!

Fazanų medžioklė

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.

Yra keletas būdų, kaip rengti medžioklę su nelaisvėje auginamais paukščiais. Gana dažnai daromas katilas, kai aplink kokį nors krūmą sustatomi medžiotojai 15–20 metrų atstumu vienas nuo kito. Maždaug per vidurį sustoja asistentai, kurie leidžia į orą paukščius tiesiai iš maišų ar dėžių. Medžiotojai šaudo, o kiti padėjėjai ar medžiokliniai šunys surenka paukščius, nukritusius aplink barą.

Kitas variantas yra sustatyti medžiotojus aplink vietą, kur paukščiai paleisti jau iš anksto. Tai galima daryti iš vakaro, iš ryto ar porą valandų iki medžioklės. Šiam medžioklės būdui pasirenkamos vietos, iš visų pusių apribotos pievomis. Tada fazanams nebūna pagundos sprukti žeme, nes jie vengia laukymių ir slepiasi krūmuose. Ir laisvėje jie gyvena tokiose vietose, kur yra krūmų, daugiausia – dygliuotųjų. Medžiotojai stovi aplink barą, o varovai eina į krūmus ir varo paukščius lauk. Paskui surenkami sumedžioti paukščiai. Tačiau, pasirodo, yra ir dinamiškesnių fazanų medžioklės rūšių!

Praeitų metų pavasarį Rucavoje įvyko pirmoji fazanų medžioklė. Buvo du barai. Laimė, tuo metu visiems medžiotojams užteko entuziazmo ir jėgų visą dieną vaikščioti po krūmynus ir pievas ieškant paukščių. Buvo tik du šunys. Iš 50 išleistų fazanų sumedžioti 32. Dėl geros patirties ir tinkamo paukščių elgesio šioje konkrečioje vietoje lapkritį visi fazanai buvo paleisti viename plačiame bare – pusantro kilometro ilgio ir apie 300 metrų pločio atžalyne, kur medelių aukštis šiuo metu yra 1,5–3 metrai.

Aplink yra pievų ir didesnių medžių giraitė, taigi paukščiai turėjo, kur pasislėpti. Kadangi vienas ar daugiau fazanų bus gimęs po laiminga žvaigžde ir sugebės išskristi arba pabėgs pažemiui dar prieš medžiotojams atvykstant, planas buvo iš pradžių ginti didelį barą, o paskui ieškoti paukščių artimiausioje aplinkoje.

Medžioklė prasidėjo saugos instrukcijomis. Šį kartą jos buvo iš dviejų dalių. Iš pradžių I. Mednis paaiškino dienos planą, ką medžiotojai gali ir ką privalo daryti, priminė įprastas saugos taisykles, o paskui specialiai liepė ginklus nešti vamzdžiu į viršų, šauti tik tuos paukščius, kurie skrenda 45 laipsnių kampu nuo žemės, o jeigu kuris fazanas bėga žeme, šauti galima tik jeigu netoliese nėra nė vieno šuns. Taip pat reikia būti ypač atidiems, nes krūmai ir žolė vietomis yra labai tankūs ir šunys gali jų nepastebėti. Kaip numato Latvijos medžioklės taisyklės, visi šunys vilkėjo arba ryškiaspalves liemenes, arba plačius geltonai oranžinius antkaklius.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Medžiotojai buvo sustatyti tiesia linija per visą baro plotį. Keletu žingsnių atokiau – varovai su šunimis. Nuskambėjo medžioklės vadovo komanda ir visi neskubėdami ėjo per atžalyno tankmę. Medžioklėje dalyvavo keturi paukštiniai šunys: trys veimaraneriai, vienas anglų seteris ir jau minėtoji lygiaplaukė retriverė Bella. Vienam keturkojui tai buvo pirmoji medžioklė jo miestietiškame gyvenime.

Pasikliaudami augintinio įgimtais instinktais, šeimininkai leido jam dalyvauti medžioklėje, ir šuo iš tiesų pateisino viltis. Žinoma, jis nedirbo nepriekaištingai. Iš pradžių, kaip ir pridera jaunam šuneliui, jis norėjo tik lakstyti, bet jau po pirmo paukščio iškėlimo Quattro pabudo azartas. Jis pradėjo ieškoti ir uostinėti, tyrinėti naująjį kvapą, prisitaikyti prie medžioklės ritmo.

Šūviai jo negąsdino ir veikiai jis suprato pagrindinę mintį: rasti ir pakelti paukštį, kurį medžiotojas nušaus, ir tada bus galima skraidūną čiupti. Fazano plunksnos krinta labai lengvai, todėl šuns nasrai būna pilni pūkų, ir labai dažnam tai nepatinka, tačiau šis jaunuolis sugebėjo surasti sumedžiotus paukščius ir net bandė nešti. Vienam medžiotojui arba amunicija buvo per stipri, arba jis iššovė vos fazanui pakilus nuo krūmų, taigi pasitaikė nušauti paukščiui galvą kartu su pečiu ir sparnu.

Šie mėsos skutai ir buvo pirmasis laimikis, kurį jaunasis veimaraneris atnešė ir padavė šeimininkams. Į medžioklės pabaigą jam ir, ką čia slėpti, abiem šeimininkams pavyko suprasti, kas ir kaip darytina. Jaunam šuniui per pirmą gyvenimo medžioklę atnešti fazaną jau yra žygdarbis. Tą dieną visi šunys nudirbo kaip reikiant nuo dešimtos ryto iki pusės keturių, be perstojo judėdami, uostinėdami, braudamiesi per jaunus medelius, po griovius ir patvinusias vietas, nosimi prieš vėją, permirkę ir pilnais nasrais paukščių plunksnų.

Nuotrauka: Klinta Ivanova

Jie dirbo iki saulėlydžio. Kas būtų medžiotojas be šuns? Neregys, bandantis nepažįstamoje erdvėje ant grindų rasti monetą. Ne kartą teko matyti, kad žmogus atviroje vietoje, žolėje prie savo kojų, nemato paukščio. Ir sumedžiotus, įkritusius kur nors krūmuose, rasti gali tik šuo. Pusė garbės po sėkmingos paukščių medžioklės atitenka šunims.

Paukščiui plunksnos krinta ne tik pačiuptam šuns, bet ir po šūvio. Plunksnų lietus. Saulėtą dieną, kai vėjas ne stiprus, o tik lengvas brizas, šis į tuopų pūkų skrydį panašus reiškinys leidžia medžiotojams sustoti ir stebėti hipnotizuojantį judėjimą. Plunksnų lietus reiškia, kad šūvis buvo taiklus, paukštis sumedžiotas ir nukritęs kur nors žolėje.

Tą lapkričio dieną sekėsi ne tik medžiotojams, bet ir daugeliui fazanų. Jeigu šuo, bėgdamas krūmais, staiga sustingsta, tai signalas medžiotojui, kad ten, kelis metrus į priekį, yra paukštis. Galima lėtai prieiti ir pasiruošti, nes paukštšunis stovi nejudėdamas. Net uodega sustingusi. Tačiau iš susijaudinimo medžiotojai paukštį patys pakelia.

Kas yra medžiojęs fazaną, žino, kad jis kyla lėtai kaip bombonešis, o pasiekęs apie septynių metrų aukštį pradeda skristi horizontaliai ir jo greitis padvigubėja. Na, taip iš akies. Būtent tokia maniera lapkričio sekmadienį skrido pakeltasis fazanas. Šūvis! Dar ir dar kartą! Taip kokį dešimt kartų.

Susiję straipsniai

Iš kito lauko galo girdisi: „Ačiū, kad paleidot iki mūsų!“ – ir juokas. Pačiame linijos gale paukštis nukrito, bet – kokia sėkmė – skristi palei medžiotojų liniją ir išvengti šimtų šratų! Ne vienam fazanui tokioje medžioklėje pavyksta išsigelbėti. Latviai juokiasi, kad rytojaus dieną bus galima surengti karališką medžioklę, ir aptaria paukščių galimybes išgyventi Baltijos žiemą.

Šiais metais sąlygos labai palankios. Svarbiausia, kad pavyktų išvengti plėšrūnų: lapių, usūrinių šunų ir… gandrų. Precedentų yra. Nuklydę fazanai įsigudrina pasisvečiuoti vištų fermose arba ūkiuose. Jie neprijaukinami, bet maitintis ateina. Taip paaiškėjo, kad pas mus jie gali išgyventi ir snieguotas žiemas, nes tokių atvejų pastebima jau dvejus trejus metus. Galbūt ilgainiui Latvijoje ir Lietuvoje fazanai taps laisvėje medžiojama rūšimi.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.