• Visiems žinoma, kad meškos, kaip ir kai kurie kiti gyvūnai, žiemą pasineria į žiemos miegą, t. y. hibernuoja. Savo guolį jos dažniausiai įsirengia užvirtusių medžių priedangoje, tankiuose miškuose ir krūmynuose. Meškos mielai kasa urvus ir statesniuose šlaituose, kurių dirvožemyje gausu didesnių ir mažesnių akmenų. Tokie urvai būna stabilesni, mažesnė rizika, kad jie įgrius, o viduje nesikaups vanduo.
• Žmogui ilgalaikis nejudrumas neigiamai veikia kaulų kokybę – jie tampa trapesni, tačiau meškai ilgo žiemos miego metu kaulų kokybė beveik nenukenčia. Kodėl? Tyrimai rodo, kad hibernacijos metu meškų kaulų irimo ir atsinaujinimo tempas sulėtėja ir susibalansuoja. Priešingai nei daugumai kitų žinduolių, kurių kaulų irimo bei atsinaujinimo procesas dėl nejudrumo tampa išbalansuotas, o iš organizmo su šlapimu aktyviau pasišalina kalcis. Meškos kraujyje kalcio koncentracija išlieka stabili, nes žiemojant organizmas funkcionuoja kaip uždara sistema – kadangi kalcis negaunamas, jis ir neišskiriamas.
• Žmogui dar viena ilgalaikio nejudrumo rizika – trombų susidarymas, tačiau meškos žiemos miego metu nuo to yra apsaugotos. Jų kraujas žiemą kreša kur kas lėčiau, todėl gyvūnas apsaugotas nuo pavojingų sveikatos problemų. Tačiau tai nereiškia, kad susižeidusi meška urve nukraujuotų – nepaisant žemos kūno temperatūros, jos žaizdos gyja labai sėkmingai ir kokybiškai. Tai išties neįprasta, nes daugeliui kitų žinduolių, įskaitant žmogų, žaizdų gijimas stipriai sulėtėja, kai kūnas nusilpęs ir kūno temperatūra sumažėjusi.
• 2023 m. mokslo žurnale Frontiers in Zoology publikuotas tyrimas teigia, kad procesai, vykstantys meškos organizme hibernacijos metu, nėra vienodi visiems gyvūnams. Pavyzdžiui, svarbus yra kūno dydis. Kuo meška mažesnė, tuo žemesnė tampa jos kūno temperatūra žiemos miego metu, o didesni individai šilumą išlaiko geriau. Todėl mažesnių meškų hibernacija būna šiek tiek gilesnė ir ilgesnė nei didelių. Įdomu tai, kad vasarą šis rodiklis yra priešingas – kuo gyvūnas mažesnis, tuo aukštesnė jo kūno temperatūra.
• Kadangi aktyvumas, kūno temperatūra ir širdies veikla negali staiga nukristi ir persijungti į hibernacijos režimą, meškos organizmas šiam procesui pradeda ruoštis iš anksto – kelias savaites prieš jai įslenkant į urvą. Vos tik gyvūnas būna viduje, šie rodikliai nukrinta kur kas sparčiau. Pasiruošimas žiemos miegui neprasideda pagal vidinį biologinį ritmą, o priklauso nuo aplinkos veiksnių – tai yra nuo temperatūros. Pavyzdžiui, tyrime Drivers of hibernation in the brown bear, kuriame nagrinėjamas šis procesas, minėta, kad tirti rudieji lokiai į žiemos miegą nugulė kartu su pirmu sniegu ir temperatūrai nukritus iki 0 °C.
Šauti į lokį savigynos tikslais. Teisinės kolizijos ir realybė
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
