Kone visi žinduoliai turi dantis. Jie skiriasi forma ir skaičiumi, bet visų žinduolių jie formuojasi panašiai. Ir pirmųjų (pieninių), ir nuolatinių kaulinių dantų užuomazgos atsiranda ankstyvuoju embrioniniu laikotarpiu. Jie formuojasi porėtoje, spongiforminėje žandikaulio dalyje, kurioje daugybė kraujagyslių tiekia reikiamas medžiagas.
Pieninių dantų užuomazgos susidaro po ta vieta, kur vėliau jie išsikals, bet su tikraisiais dantimis yra kitaip. Susidariusi būsimo nuolatinio danties užuomazga auga labai lėtai ir krypsta ten, kur paskui turės būti dantis. Iki danties apsikeitimo jis jau būna visiškai susiformavęs, kietas, jį dengia plona plėvė su daugybe kraujagyslių, tiekianti reikiamų mineralinių medžiagų.
Šioje stadijoje šaknys iki galo neišsivysčiusios – jos yra plačios ir ne visiškai kietos. Formuotis jos baigia tada, kai dantis jau faktiškai vietoje. Kauliniai dantys dygsta lėtai, pamažu stumdami ir naikindami pieninių dantų šaknis. Kai ateina laikas, pieniniai dantys lengvai iškrinta, kaip ir žmogui.
Šernų dantų dygimo terminai kitokie, bet fiziologiškai viskas vyksta panašiai. Suaugęs šernas iš viso turi 44 dantis. Dantų formulė yra I33 C11 P44 M33: vienoje vieno žandikaulio pusėje yra 3 priekiniai (I-incisivi), 1 iltinis (C-canine), 4 pirmieji prieškrūminiai (P-premolares), kurie pasikeičia, ir 3 antrieji krūminiai (M-molares), kurie išauga kaip nuolatiniai kauliniai dantys.
Keturių mėnesių amžiaus šerniukas turi keturis prieškrūminius dantis vienoje abiejų žandikaulių pusėje. Šiame amžiuje pradeda dygti penktasis dantis (pirmasis krūminis) ir pusės metų jis jau visiškai susiformuoja. Maždaug iki dvejų metų amžiaus šernas turi po 5 krūminius dantis vienoje abiejų žandikaulių pusėje.
Iki 18–20 mėnesių visiškai išauga antrasis krūminis ir tada dygsta septintasis dantis – paskutinis krūminis, kuris visiškai susiformuoja, kol šernas pasiekia trejų metų amžių. Pieniniai priekiniai dantys pradeda keistis 9–10 mėnesių amžiaus, pradedant trečiaisiais. Iltiniai pradeda keistis 10–11 mėnesį. 15–16 mėnesių amžiaus pasikeičia pirmieji priekiniai dantys, o antrieji keičiasi tik būnant dvejų metų.
Prieškrūminiai dantys keistis pradeda apie 15-ąjį mėnesį ir baigiasi, kai šernas sulaukia dvejų metų. Be to, pirmieji išdygsta keturi prieškrūminiai, paskui tretieji ir antrieji. Pirmieji prieškrūminiai nekinta. Krūminiai auga griežtai iš eilės ir jie taip pat dyla. Pagal dantų skaičių ir vystymosi stadiją, o po trejų metų – pagal jų išdilimą galima apytikriai nustatyti šerno amžių.
Ieškoti informacijos apie šernų dantų augimą mane paskatino mažas asmeninis atradimas. Žinoma, su tuo yra susidūrę daugybė medžiotojų, bet, kaip nauja medžiotoja, patyriau tai pirmą kartą. Birželio pabaigoje sumedžiojau pernykštį šerniuką. Parsivežusi supjaustytą skerdieną namo, pradėjau mėsą pakuoti. Kad galėčiau galvą įdėti į šaltienos puodą, reikėjo ją sutrumpinti. Tai nebuvo mano pirmasis šernas – iki šiol netingėjau žandikaulio išpjauti. Šį kartą jį nukirtau.
Kaului sutrūkus, atsiveria beveik visiškai susiformavę prieškrūminiai dantys porėtoje apatinio žandikaulio dalyje. Vienas net iškrito, taigi galėjau jį geriau apžiūrėti. Dėl to ir pradėjau domėtis, kaip auga šernų dantys. Perskaičiusi keletą straipsnių, parašiau šį apibendrinimą.
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
