Anksčiau teko ragauti bebro uodegos, bet, atvirai sakant, tai nebuvo maloni patirtis. Pagaminta kaip šalta mėsa, bebro uodega absoliučiai netiko mano skoniui. Paragauti – taip, bet ne daugiau. Valgiau ir rūkytos, bet nors aplinkiniai smaguriavo, aš iš tiesų nesupratau, ką su tuo kąsniu daryti – nuryti ar išspjauti. Didžiausia problema su bebro uodega yra savitas prieskonis ir konsistencija. Jeigu nėra tinkamo skonių ir pojūčių junginio, tada, atleiskite, ši bebro dalis nėra tinkama mėgautis.
Kartą pažįstamas iš restorano pagamino rūkytos bebro uodegos ir tai buvo maloni staigmena – pagaminta pagal jo receptą, uodega buvo ne tik skani, bet ir maloni. Šį pavasarį pavyko gauti du bebrus. Prisiminęs šį receptą, abi uodegas užšaldžiau. Atsirado proga jas galų gale pagaminti, bet laiko marinuoti neužteko. Paskambinau savo pažįstamam, kuris ir rekomendavo fantastišką marinato receptą. Nors iš pradžių jis skambėjo ne tik keistai, bet ir atrodė pavojingas sveikatai, tačiau, kaip pasirodė, veikė tobulai.
Uodegos nuplikomos – kaip pomidorai. Apipilama verdančiu vandeniu, palaikoma keletą minučių, tada nuskutami žvynai. Vienas kitas medžiotojas taip pat pasidalijo patirtimi, kad verdant galima palikti ir žvynus, tai taip pat esą skanu, bet to dar nebandžiau. Žvynai nusiima labai lengvai, galima net pirštais nugrandyti. Tada sveikos uodegos įdedamos į dubenį ir užberiamos geru kiekiu druskos.
Jos nėra sūdomos, bet abiem uodegoms tiks apie 400 g druskos. Tada užberiama maždaug sauja ar daugiau maltų juodųjų pipirų, paskrudintų lauro lapų, kadagių uogų. Viskas sumaišoma ir paliekama dviem valandoms. Po dviejų valandų viskas užpilama 41 laipsnio šilumos vandeniu. Šis baisus druskos ir pipirų vanduo sumaišomas ir paliekamas dviem valandoms. Paskui iš karto galima rūkyti: įvynioti į foliją arba įdėti į maišelį ar šaldytuvą. Marinato geriau nepilti į kriauklę, o į klozetą arba gėlių lysvę – skystis gana baisus.
Uodegas galima dėti į orkaitę. Profesionalo patarimas buvo įdėti į orkaitę nuodėgulį dėl aromato, o uodegą patarė kepti maždaug 40 minučių 100 laipsnių temperatūroje.
Uodegas iškepiau Latvijoje gamintoje abas.lv nešiojamojoje rūkykloje.
Rūkyti teko apytikriai 30–40 minučių. Kas yra svarbu ir ką patarė mano tėvas Igoris – prieš dedant uodegą ar bet kokią kitą mėsą į rūkyklą, reikia ją padžiovinti saulėje, kol taps sausa. Jeigu nėra saulės, tai bent palaukti, kol uodegos nudžius, priešingu atveju mėsa ne rūks, o šus.
Uodegos išėjo netikėtai geros, nuoširdžiai sakant – puikios. Jos greičiau buvo karštai keptos, o ne rūkytos, bet tai ne esmė, nes ir skonis, ir konsistencija buvo malonūs. Nebijau net šio žodžio – fantastiški. Nebuvo net tipinio bebro prieskonio, šiek tiek priminė ungurį, bet be ašakų. Vyrams patiks jas valgyti kaip užkandį prie alaus, damoms – su salotomis.
Praktiški patarimai. Kaip nulupti bebrui uodegą?
