Estijos valstybė planuoja nupirkti 10 termodronų, kurie padės medžiotojams surasti šernus laukų teritorijose, esančiose šalia ligos protrūkio vietų. Kiaulių augintojams taip pat bus suteikta parama laikinai atnaujinti veiklą fermose, kurios anksčiau buvo uždarytos.
Vyriausybė skyrė finansavimą Aplinkos departamentui 10 dronų įsigijimui medžiotojų reikmėms. Vieno aparato kaina siekia nuo 6000 iki 6500 eurų, o bendra suma sudaro beveik 65 000 eurų.
„Tai nėra įprasti dronai – jie aprūpinti termovaizdžio galimybėmis, leidžiančiomis medžiotojams pamatyti šernus sutemose, naktį ar vietose, kur kitos stebėjimo priemonės neveikia“, – aiškino Klimato ministerijos medžioklės patarėjas Aimaras Rakko.
Aplinkos departamentas jau paskelbė pirkimą, o dronus numatoma perduoti medžiotojų naudojimui visoje Estijoje iki rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios, ypač regionuose, kuriuos paveikė protrūkiai. Iš pradžių medžiotojai greičiausiai turės bendradarbiauti su patyrusiais dronų operatoriais.
„Aplinkos departamento darbuotojai, jau išmokę valdyti dronus, čia gali padėti. Atsižvelgiant į tai, kad tai gana brangūs įrenginiai, negalime jų patikėti visiškiems naujokams. Operatorius turi turėti patirties valdant dronus“, – pabrėžė Rakko. „Tačiau manau, kad medžiotojai galėtų bendradarbiauti ir su hobio lygio pilotais. Jiems termodronų išbandymas būtų nauja ir įdomi patirtis – pamatyti, kaip jie veikia realiomis sąlygomis“, – pridūrė jis.
Vasaros laikotarpiu kaip išimtis bus leista naudoti ir medžioklinius šunis šernų varymui iš laukų, nors paprastai šiuo sezonu tai draudžiama.
„Jei dronais laukuose aptinkame šernus, turime juos kažkaip išvaryti. Nerealistiška, kad tai darytų žmonės – šernai greitai pabėgs, o laukas bus suniokotas lyg iš siaubo filmo „Groteska“, – aiškino Rakko. – Paprastai vasarą šunų naudojimas medžioklėje draudžiamas, nes miško gyvūnai turi jauniklių ir tai gali kelti rimtų trikdžių kitiems miško gyventojams. Šį kartą norime šią galimybę leisti tik kaimo vietovėse, kur nustatyti ligos židiniai.“
Norėdama padėti kiaulių augintojams, vyriausybė leis laikinai atnaujinti veiklą fermose, kurios buvo uždarytos ar nenaudojamos. Jos reikalingos paršeliams, kol fermose, kuriose patvirtintas AKM, baigsis trijų mėnesių karantino laikotarpis. Estijos kiaulių augintojų asociacijos atstovas Timo Vunder sakė: „Jeigu paskersta 20 000 kiaulių, tai reiškia, kad tiek pat dabar reikia patalpinti. Tačiau turime dvi problemas: pirma, šių pastatų naudojimo leidimų galiojimas yra pasibaigęs arba jie sustabdyti. Įprastai leidimų gavimas truktų metus. Antra, senose fermose nėra reikiamos įrangos, todėl būtinos investicijos.“
Išstumia žmoną ir vaikus į priekį. Neetiška stirninų medžioklė su termokamera
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
