Kai iš parduotuvės Ieskaties.lv išbandyti gavau naują Pulsar Axion XG30 termomonoklį, internete nepavyko rasti nė žodžio apie šį konkretų modelį. Dar nebuvo nei vartotojų vertinimų, nei informacijos gamintojo svetainėje – na, tikrai šviežias pyragėlis.
Du aksionai – kuo jie skiriasi?
Ankstesniame žurnalo numeryje apžvelgiau Pulsar Axion modelį XQ30, kuris vizualiai atrodo tiksliai taip pat. Džiugina tai, kad gamintojas nebandė išradinėti dviračio – išliko toks pat kompaktiškas dizainas, tas pats 30 mm lęšis, toks pat mygtukų ir reguliavimo žiedų išdėstymas. Pagrindinis ir svarbiausias skirtumas – didesnis šilumos jutiklis, kuris naujajame XG30 modelyje yra 640×400 pikselių. Reikėtų įvertinti, kad didesnis jutiklis iškart reiškia ir šiek tiek didesnę kainą, tačiau nepaisant to šį prietaisą galima priskirti Pulsar biudžetinei klasei.
Pažvelgus į prietaisą matyti, kad ekranas kiek ilgesnis nei įprastai. Taip pat skiriasi ir pats pikselio dydis – šiame monoklyje jis siekia 12 µm, ir šiluminio jautrumo indeksas (NETD), kuris yra <40 mK. Saulėtą sausą dieną šie parametrai nėra tokie svarbūs, bet lietingu, ūkanotu oru nuo jų priklauso, koks kontrastingas ir apskritai kokybiškas bus vaizdas. Dar pakeistas ir maksimalus vaizdo didinimas – su šiuo monokliu vaizdą galima didinti iki 16 kartų. Vis dėlto, šiluminiais prietaisais šią opciją naudoju retai, nes, pirma, dingsta atstumo pojūtis, tampa sunkiau nustatyti gyvūno dydį, antra, šiek tiek suprastėja ir vaizdo kokybė. Tačiau gerai, kad yra galimybė keisti didinimą tokiu plačiu diapazonu, jei tik yra toks poreikis.
Kai lapė pameta kažką šilto…
Kad ir kaip nesinorėtų su tuo susitaikyti, jau rugsėjo pirmoje pusėje ruduo privertė atkreipti į save dėmesį. Važiuojant į medžioklę į jau ir taip prikimštą krepšį reikia įgrūsti dar ir atsarginę striukę, be kurios šiltais, jaukiais vasaros vakarais ramiai buvo galima ir apsieiti. Galingas elnių balsų koncertas miške prasidėjo ir įsibėgėja – kažkokios magijos šis metas vis dėlto turi.
Nors laikas dar neatsuktas į žiemos, saulė vis tiek leidžiasi gerokai anksčiau, todėl miške reikia būti apie pusę šešių vakaro. Tą kartą taip nelabai pavyko, ir į bokštelį įdirbto lauko viduryje įlipau valanda vėliau nei planuota, bet nieko tokio, nes pagrindinė užduotis yra pažiūrėti, ką geba naujasis Axion.
Viename lauko gale, už nedidelės kalvos, iš toli švietė druskos stulpas, mintyse mąsčiau, kad reikia stebėti šią vietą, nes ten kas nors pasirodys, bet kol nematyti nė vienos gyvos dvasios, iš nuobodulio pradėjau krapštytis prie monoklio riešo dirželio. Jį naudoti patogu, bet prikabintas jis prietaiso dešinėje pusėje. Teoriškai jį galima atkabinti ir perkelti į kairę pusę, tačiau praktiškai tai keblokas reikalas. Na, tai atleistina, nes greičiausiai tai pirmas ir paskutinis kartas, kai tai reikės daryti, bet vis tiek atmintyje iškyla jausmas, kaip patogiai buvo galima pakeisti Telos monoklio dirželio kryptį.
Kol su juo kovojau, tolimame lauko gale iš krūmų išlindo vidutinio amžiaus elnio patinas. Lyg nenorėdamas triukšmauti, vikriais žingsniais kirto lauką ir pradingo kitame krūmų kupste. Iš akies žiūrint atstumas galėtų būti ne mažesnis nei 300 metrų, o žiūrint pro šiluminį prietaisą nesunku pasakyti, kad tai patinas – nors ragų aiškiai įžiūrėti neįmanoma, karčiais užklotas kaklas pastebimai tamsesnis, gyvūnas aptakių formų, stambus. Šis konkretus modelis neturi tolimačio, todėl sunkiau nustatyti atstumą, bet tai sumažina paties prietaiso kainą ir bendrą svorį.
Vakarui bėgant paaiškėjo, kad mano prielaida apie druskos stulpą buvo klaidinga, prie jo niekas nepasirodė, užtat jaunuolyne už nugaros kuitėsi stirna su dviem jaunikliais. Kai jau sutemo, ten pat, elnio pėdsakais, pasirodė lapė. Kažkas ją išgąsdino, ir raudonuodegė atsispyrusi nulėkė per lauką, tada staiga sustojo, kurį laiką pastovėjo ir nulėkė toliau. Monoklyje pastebėjau, kaip toje vietoje, kur ji stovėjo, dabar šviečia vos įžiūrimas taškelis. Galima tik spėlioti, kas tai – iš dantų iškritęs grobis ar lauke palikta krūvelė.
Medžiotojų miške ieškojo dronais. AAD patikrinimų akcijos rezultatai? Pareigūnai aiškina
Vieno veiksmo elnių drama
Kitas medžioklės kartas – po kelių dienų, dulkiant lietui. Lietus tai nurimdavo, tai vėl prasidėdavo. Tokios sąlygos bet kokiam šiluminiam jutikliui sudėtingos, nes aplinkos temperatūra susilygina, tačiau, jei gyvūnas tikrai yra, įžiūrėti jį galima be problemų.
Dar vienas bokštelis, šį kartą be stogo, kitas laukas, į kurį, kaip pasakoja vietiniai medžiotojai, visada ateina gražus patinas. Tiesa, jam dar keletą metų reikia ūgtelėti. Leidžiama medžioti šernus, selekcinius elnių patinus, tačiau elnių jaunikliai ir patelės šį kartą gauna nemokamą bilietą. Žinoma, kaip visada tokiais kartais būna, pirmieji į šį apdirbtą lauką išsirito būtent tie darželinukai. Trys patelės, jos bendrai turi penkis jauniklius, o visose pakrūmėse girdėti baubimas, tad belieka laukti.
Tuo tarpu galima apžiūrėti aštuonis monoklio spalvų režimus, kurie yra tokie patys, kaip ir kitų Pulsar prietaisų. Džiugina prietaiso akumuliatoriaus ištvermingumas. Iš vakaro pamiršau jį įkrauti, o baterijos indikatorius rodė, kad teks išsiversti tik su 60 proc., bet vienam vakarui užteko ir dar liko. Žinoma, jei nesinori nuotykių, galima pasiimti su savimi nešiojamąjį kroviklį su USB-C laidu ir įkrauti vietoje. Akumuliatorių taip pat galima išimti, įkrauti atskirai nuo prietaiso, tai patogu tada, kai yra du akumuliatoriai. Tada juos galima įkrauti abu vienu metu, jei reikia – pakeisti.
Praėjus visiškai nedaug laiko, vienai patelei iš paskos į lauką išlindo ir žadėtasis patinas. Baubdamas šiurkščiu balsu jis vaikė savo damas po lauką ir krūmus, o kiekvieną akimirką vis arčiau girdėjosi dar kitų patinų balsai – spektaklis žadėjo būti tikrai įdomus. Dar du triukšmadariai į lauką išėjo tik su tamsa. Kovingų balsų konkurse visi stengėsi neatsilikti, nors aiškiai buvo galima girdėti, kad abu šiek tiek jaunesni už galingąjį teritorijos šeimininką. Vienas iš jų ten pat lauke krito ant žemės ir pilvu aukštyn įnirtingai vartėsi „įsikvėpindamas“.
Patelės su jaunikliais, kurių dabar jau buvo apie septynias, susiskirstė į mažas bandas. Vienos trynėsi su dviem jaunesniais patinais, kitos ganėsi šalia vyresniojo. Taip puikuojantis saugiu atstumu vienas nuo kito praėjo daugiau nei valanda. Atrodė gana komiškai, kai abu jaunesni patinai kartkartėmis susitikdavo ir įtemptais kaklais žingsniuodavo vienas šalia kito tarsi darni pora, paskui staiga atšokdavo ir pradėdavo riaumoti vienas ant kito, bet daugiau nebesiartina. Ko gero, tiek vienas, tiek kitas bijojo išprovokuoti peštynes.
Tuo tarpu vyresnis patinas, besisukiojantis kitame lauko pakrašty, vaiko savo pateles. Staiga tarp jų nežinia iš kur išlenda patinas ir patelė, kurie stoiškai ignoruoja aplinkinį chaosą. Iš pradžių atrodo, kad tai du jaunikliai, bet patinui pakreipus galvą kūno fone monokliu galima įžiūrėti ragus. Kitaip jie tikrai neįžiūrimi.
Ragų dvikova
Kaip ir kitais Pulsar prietaisais, šiuo taip pat galima filmuoti ir fotografuoti. Visa tai galima padaryti arčiausiai akies esančiu mygtuku prietaiso viršuje. Tiesa, norėtųsi, kad mygtukas būtų minkščiau, lengviau paspaudžiamas, nes jį spaudžiant prietaisas šiek tiek sujuda ir vaizdas kartais išeina neryškus. Užfiksuoti failai saugomi integruotoje prietaiso atminties kortelėje ir juos galima pasiekti išmaniojo telefono programėle Stream Vision 2. Tai galima padaryti patogiai ir paprastai net sėdint bokštelyje.
Kol filmavau vyresnįjį patiną, iš kito lauko galo pasigirdo traškėjimas – abu jaunesnieji jau pradėję pirmyn ir atgal stumdytis ragais. Neatrodė, kad kuris nors būtų geresnis už kitą, o kovą nutraukė pro lauką pravažiuojantis automobilis. Kol abu nulydėjo jį žvilgsniais, piktumai jau buvo nurimę – galima vėl ramiai gyventi. Kažkurią akimirką vienas iš jų priėjo prie bokštelio taip arti, kad į šnerves trenkė rujojančiam patinui būdingas kvapelis.
Pagrindinis klausimas, visada dominantis medžiotojus – ar galima įžiūrėti ragus? Kai ragai nuvalyti, jų matomumas daugiausia priklauso nuo oro sąlygų ir nuo to, kiek ragų temperatūra skiriasi nuo supančios aplinkos. Tą lietingą vakarą ragus buvo galima įžiūrėti tik tada, kai patinas atlošęs galvą baubė. Tada jie kaip tamsūs šešėliai pasirodė kūno fone. Gali būti, kitu oru jų kontūrai būtų nujaučiami ir be kūno fono.
Išvados
Geriausia atrodo tai, kad su šiuo prietaisu pailgėja Pulsar biudžetinės klasės lentyna. Yra iš ko rinktis ir tiems, kuriems nesinori mokėti didelių pinigų už monoklį. Jis visiškai atlieka savo funkcijas, vaizdas pakankamai geras objektui atpažinti net didesniais atstumais. Artimais, vidutiniais atstumais gyvūnas irgi nėra viena didelė dėmė, o galima įžiūrėti temperatūrų skirtumus įvairiose kūno vietose. Prietaisas labai lengvas, mažas, telpa rankoje ir net mažoje kišenėje. Taip pat patinka priekinio lęšio dangtelis, kuris magnetu tvirtinamas prie riešo dirželio – gal ir smulkmena, bet vis dėlto labai apgalvota.
Specifikacijos
Jutiklis: 640×480 piks.
Pikselio dydis: 12 µm
NETD: <40 mK
Lęšis: 30 mm
Horizontalus matymo laukas 100 m atstumu: 25,6 m
Maksimalus elnio dydžio objekto atpažinimo atstumas: 1300 m
Svoris su akumuliatoriumi: 0,31 kg
Pliusai:
Dydis, svoris
Kaina
Patvarus akumuliatoriu
Minusai:
Kietoki, sunkiai nuspaudžiami mygtukai
Nelabai patogu keisti riešo dirželio kryptį
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
