Portalas miske.lt rašo, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija 2024 m. liepos 12 d. el. paštu gavo raštą Nr. 24-11896 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” pakeitimo“ projekto, kuris 2024 m. liepos 25 d. buvo aptartas LR aplinkos ministerijos Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje ir jam buvo nepritarta.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija ir atstovauja daugiau kaip per 20 tūkst. asocijuotų narių, pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktą projektą, kuriam nepritaria bei turi pastabų.
Konstatuojame, jog projekte siūlomi pakeitimai yra skuboti ir teikiami neatlikus net minimaliausios teisinės ir faktinės jų galimų pasekmių analizės pagrįstumo bei proporcingumo požiūriu. Projekto nuostatomis siūloma suteikti teisinį pagrindą nuotolinei medžioklės kontrolei realiu laiku, kuri tikslingai „suintensyvintų“ patikrinimų medžioklės metu skaičių bet medžiotojams nepalengvintų medžioklės administravimo procesų.
Medžiotojus vienijančios asociacijos sumoka valstybės biudžetui už teisę sumedžioti savo nuožiūra nustatytą gyvūnų skaičių, todėl pagrindo šią konstituciniu asociacijų laisvės principu grindžiamos pareigos vykdymą papildomai kontroliuoti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nėra aišku, kaip šie didelį teisinį neapibrėžtumą lemiantys siūlymai prisidės prie projekte minimo tikslo – sumažinti korupciją įgyvendinimo.
Draugijos nuomone, projekto rengėjai turėtų aiškiai ir atvirai deklaruoti projektu siekiamus legalizuoti veiksmus medžioklės dokumentacijos skaitmenizavimo srityje, o ne desperatiškai rūpintis medžiotojų kontrole.
Pagrindinės įžvalgos
Europoje retai kur rasime tokį dokumentą kaip medžioklės lapas, jau nekalbant apie – elektroninę medžioklės sistemą. Kai kur net medžiotojo bilieto nėra, tik leidimas ginklui.
Yra šalių, kurių medžiotojai veda popierinę apskaitos knygą/žurnalą, pildo medžioklės dalyvių sąrašą arba tam tikrais atvejais pildo laisvos formos aktus. Pavyzdžiui, kaimynai Lenkai veda įrašų knygą/žurnalą, Estai pildo medžioklės dalyvių sąrašą, o Latviai, tam tikrais atvejais, pildo akto formos popierinį dokumentą, o elektroniniu formatu registruoja tik sumedžiotus laimikius bet ne medžiotojų registravimą į medžioklę.
Tose šalyse kur medžioklės laimikio registravimui taikomos e-sistemos, daugeliu atveju, jas administruoja medžiotojus vienijančios ir atstovaujančios organizacijos, kurios ir finansuoja e-sistemų palaikymą (metams 1-3 Eur. nuo vieno medžiotojo), bet ne VALSTYBĖS institucija. Tokiais atvejais, sumedžiotų žvėrių statistika ir duomenys geranoriškai būna perduodami valstybei, dažniausiai kartą metuose ir pasibaigus medžioklės sezonui, kad valstybė žinotų apie laukinių išteklių panaudojimą ir tendencijas.
2018 metais Lenkijoje buvo įteisinta rekomendacinio pobūdžio vieša elektroninė medžioklės apskaitos forma, tačiau dėl protestų nukreiptų prieš medžioklę ši įstatymo lygmens rekomendacija buvo atšaukta. Šiuo metu Lenkijos medžiotojai naudoja privataus asmens sukurtą elektroninės medžioklės knygą (svetainė e-Polowanie.pl).
Vakarų šalyse medžioklės lapai yra tapę atgyvena ir dauguma valstybių apskritai atsisako medžioklės lapo – net ir popierinio, o Lietuvos medžiotojams norima „iš viršaus“ nuleisti analogų neturinčią ir, galimai, asmens duomenų apsaugos įstatymą pažeidžiančią elektroninę medžiotojų registravimosi į medžioklę sistemą.
Medžioklės registracija ir fizinis parašas reikalingas tik tam, kad patvirtinti jog išklausytas vadovo ir saugaus elgesio instruktažai. Taip pat, fizinis parašo padėjimas popieriniame medžioklės lape, nereikalauja jokių papildomų sąnaudų.
Kasmet medžiotojai į valstybės biudžetą už galimybę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius sumoka – 3,5 mln. Eur., plius pilna apimtimi padengia medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.
Medžiojamųjų gyvūnų (valstybės) išteklių apskaitą atlieka medžiotojai, o valstybė dėl to nepatiria jokių išlaidų – patys medžiotojai sprendžia kiek gyvūnų sumedžioti.
Valstybė nesikiša į medžiojamųjų gyvūnų gausinimą ar jų populiacijų valdymą, tačiau reikalauja, kad medžiotojai atlygintų tokių gyvūnų žemės ir miško naudmenims padarytą žalą.
Medžiojamųjų gyvūnų gausa yra kaip niekad didelė, todėl visos suinteresuotos šalys (ūkininkai, miškininkai VMVT atstovai) nori, kad medžioklės apimtys didėtų.
Sumedžioti gyvūnai tampa teisę medžioti turinčių subjektų (medžiotojus vienijančių asociacijų) nuosavybe.
Valstybė neturėtų kištis į veikiantį, jos biudžetui naudą kuriantį ir asociacijų laisvės principu grindžiamą medžiotojų bendruomenių vykdomą teisėtą veiklą, ką ne kartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas.
E-apskaitos medžioklėje taikymo tikslai nėra viešai atskleisti ir nėra pateisinami nei mokesčių apskaitos, nei teisėtos veiklos (medžioklės kontrolės) požiūriu.
Sutiktina su medžioklės laimikio registravimu BĮIP medžioklės modulyje, tačiau kategoriškai prieštaraujame fizinių asmenų registravimui e-sistemose. Dėl medžioklės laimikio registravimo, ataskaitų teikimo ir planavimo galimybių BĮIP medžioklės modulio pagalba – esame pasiruošę diskutuoti ir teikti metodinę pagalba. SKAITYKITE visa straipsni!
Prasideda elektroninio medžioklės lapo era!
VIDEO+FOTO! Medžiotojui Vaidui Skuodui atminti ąžuolų giraitė ir iškilminga medžioklė
‘Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
