Europos Sąjungoje, kaip informuoja Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), stebimas paukščių gripo (LPPG) plitimo laukinėje paukščių populiacijoje lėtėjimas. Lėtėjimas vyksta po itin sunkaus rudens ir žiemos periodo, kai viruso plitimas tarp vandens paukščių buvo pasiekęs didžiausią lygį per pastaruosius penkerius metus. Nors, remiantis naujausia tebėsenos ataskaita, bendras užregistruotų protrūkių skaičius šį sezoną yra didesnis nei praėjusiais metais, specialistai pabrėžia, kad rizika gyventojams užsikrėsti nuo laukinių paukščių išlieka maža.
Viruso paplitimas Europoje ir svarbiausios tendencijos
Remiantis EFSA duomenimis, laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 29 d. iki 2026 m. vasario 27 d. Europoje užregistruoti 2108 aukšto patogeniškumo paukščių gripo viruso nustatymai laukiniuose paukščiuose. Daugiausia atvejų fiksuota Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje per šį laikotarpį nustatyta 15 atvejų, Latvijoje – 6. Europos šalyse tarnybos užregistravo 406 protrūkiius naminių paukščių ūkiuose.
Didžioji dauguma nustatytų viruso atvejų buvo H5N1 potipio. Bendras nustatymų skaičius, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo maždaug trečdaliu, tačiau išlieka tris kartus didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai rodo, kad viruso aktyvumas išlieka aukštas, nors ir mažėjantis.
Vertinant pagal paukščių grupes, aiškiai dominuoja vandens paukščiai – jiems tenka apie 72 procentai visų nustatymų. Toliau seka plėšrieji paukščiai, kolonijose perintys jūriniai paukščiai ir kitos rūšys. Šis pasiskirstymas dar kartą patvirtina, kad pagrindinis viruso rezervuaras yra būtent vandens paukščiai, o plitimas glaudžiai susijęs su jų migracija ir sezoniniais susitelkimais.
VIDEO! Kaip bebras užsikrečia trichinelioze. Netikėta tiesa apie žolėdį
Nors paukštynuose situacija buvo panaši, kaip per pastaruosius dvejus metus, laukinėje gamtoje virusas „siautėjo“ neįtikėtinu mastu: atvejų rasta 3 kartus daugiau nei pernai ir beveik 5 kartus daugiau nei prieš dvejus metus. Tačiau gera žinia ta, kad nuo gruodžio mėnesio susirgimų mažėja – tai įprasta tendencija artėjant pavasariui.
Paukštininkystės ūkiuose dauguma paukščių užsikrėtė ne vienas nuo kito, o per netiesioginį kontaktą su laukiniais paukščiais. Šios išvados dar kartą patvirtina: ūkininkams būtina laikytis griežtos biosaugos, kad virusas nepatektų iš lauko į fermas ir neplistų ūkiuose.
Nauji pavojaus ženklai – virusas tarp žinduolių
Pastebėtas nedidelis PG atvejų augimas tarp žinduolių. VMVT specialistai informuoja, kad pirmą kartą Europos Sąjungoje paukščių gripo pėdsakų aptikta pieninių galvijų bandoje Nyderlanduose.
Atvejis išaiškėjo vykdant stebėseną po to, kai tame pačiame ūkyje paukščių gripas buvo patvirtintas katei. Ištyrus 20 karvių, paties viruso jų organizme nerasta, tačiau vienai karvei nustatyti antikūnai. Tai serologinis patvirtinimas, kad gyvulys praeityje buvo susidūręs su H5N1 virusu, nors tyrimo metu atrodė kliniškai sveikas. Paaiškėjo, kad ši karvė anksčiau sirgo mastitu ir davė mažiau pieno, bet po gydymo visiškai pasveiko.
Svarbu žinoti ūkininkams ir vartotojams
Nustatyta, kad karvė viruso neplatina ir nekelia pavojaus žmonėms.
Sirgusios karvės pienas į rinką nepateko. Be to, ūkyje gaminami tik pasterizuoti produktai, kurie yra visiškai saugūs vartoti.
Manoma, kad įvyko užkrato „peršokimas“ nuo laukinių paukščių, todėl specialistai tęsia išsamius tyrimus, kad galutinai išsiaiškintų šį įvykį, o ūkiui laikinai taikomi stebėsenos ribojimai.
Kokiose laukinių paukščių grupėse plinta virusas
Duomenys rodo, kad virusas daugiausia nustatomas keturių pagrindinių paukščių būrių atstovams. Didžiausia dalis tenka būriui žąsiniai paukščiai (Anseriformes), kuriam priklauso gulbės, žąsys ir antys. Taip pat reikšminga dalis nustatyta būryje plėšrieji paukščiai (Accipitriformes), būryje tilvikiniai paukščiai (Charadriiformes) ir būryje irklakojiniai paukščiai (Pelecaniformes).
Tarp žąsinių paukščių dažniausiai nustatytos rūšys buvo nebylioji gulbė, pilkoji žąsis, kanadinė žąsis ir baltakaktė žąsis. Plėšriųjų paukščių grupėje dominavo paprastasis suopis, taip pat registruoti vištvanagiai ir vanagai. Tarp tilvikinių paukščių dažniausiai nustatyti kirai, o tarp irklakojinių – garniai.
Tokios tendencijos aiškiai rodo, kad virusas pirmiausia cirkuliuoja vandens paukščių populiacijoje, o vėliau pasiekia ir kitas rūšis. Geografiškai dauguma atvejų koncentruojasi Vidurio ir Vakarų Europoje, kur žiemoja didelės vandens paukščių sankaupos.
Mirtingumas ir reali situacija gamtoje
Daugelyje Europos šalių ir toliau registruojamas padidėjęs gulbių kritimas. Dažniausiai vienoje vietoje randama apie dešimt kritusių paukščių, tačiau kai kur atvejai gerokai didesni. Be gulbių, registruojami kormoranų ir baltųjų gandrų kritimo atvejai.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad realus mirtingumas yra didesnis nei rodo oficialūs skaičiai. Ne visi kritę paukščiai randami, o dar mažesnė jų dalis ištiriama laboratorijose. Dabartinė stebėsenos sistema daugiausia remiasi savanoriškais pranešimais ir atsitiktiniais radiniais.
Svarbu ir tai, kad virusas nustatomas ne tik kritusiuose, bet ir iš pažiūros sveikuose paukščiuose. Tai reiškia, kad vien tik kritusių paukščių stebėjimas neatskleidžia viso ligos paplitimo masto.
Ką tai reiškia praktikoje
Visa surinkta informacija rodo, kad paukščių gripas išlieka aktyvus ir glaudžiai susijęs su migracijos procesais. Virusas juda kartu su paukščiais ir gali greitai pasiekti naujas teritorijas.
Šiame kontekste ypatingai svarbus tampa medžiotojų vaidmuo. Jie dažniau nei dauguma visuomenės būna gamtoje, todėl gali greičiau pastebėti neįprastą paukščių elgesį, aptikti kritusius vandens paukščius ir informuoti atsakingas institucijas. Tokia praktinė stebėsena yra viena svarbiausių ankstyvo ligos nustatymo priemonių.
Parengta pagal VMVT specialistų komentarus ir Parengta remiantis kovo mėnesį paskelbta EFSA ataskaita Avian influenza overview December 2025–February 2026
Kaip įrengti ir naudoti miško kamerą bebrų medžioklei Huntera LiveCam 4.0 Pro 2
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
