Rugsėjo 25 d. Europos Komisijos Nuolatinių atstovų komitete įvykęs sėkmingas balsavimas dėl vilko statuso pakeitimo iš griežtai saugomo į saugomą pagal Berno konvenciją yra triguba pergalė:
– 1992 m. priimtos Buveinių direktyvos, kuria siekiama atkurti buveinių ir rūšių įvairovę Europoje, pergalė. Vilkų populiacija, kuri Vakarų Europoje buvo beveik išnykusi, plačiai atsikūrė visoje Europoje. Dabar Buveinių direktyvą galima laikyti funkcionuojančiu teisiniu dokumentu, į kurį galima įtraukti sėkmingus išsaugojimo pavyzdžius.
– Tai pergalė tų institucijų, kurios žino, kaip prireikus įgyvendinti gerus politinius sprendimus.
– Vilkų populiacijos, kuri Europoje išgyvena precedento neturintį augimą (per 10 metų padidėjo 81 proc.), pergalė. Vis labiau plinta sambūvis su žmonėmis ir su juo susiję konfliktai.
Europos medžioklės ir apsaugos asociacijų federacija (FACE) kelis mėnesius labai intensyviai lobavo, kad būtų pritarta statuso pakeitimui. Nors rugsėjo 24 d. dar buvo aišku, kad pasiūlymui nebus pritarta, nes daugelis vyriausybių nepritaria statuso keitimui dėl politinių priežasčių, visuomenės ir įvairių NVO spaudimas paskatino Vokietiją, Lenkiją ir Estiją pakeisti savo balsavimą. Todėl statuso pakeitimui buvo pritarta. Kitas žingsnis bus padaryti atitinkamus Berno konvencijos pakeitimus. Nors šiuo metu Latvijoje dėl šio balsavimo jokių pokyčių nesitikima, tai yra reikšmingas ir svarbus žingsnis daugeliui Europos Sąjungos šalių, be to, jis gali turėti ilgalaikių pasekmių ir kitų stambiųjų plėšrūnų valdymo politikai.
Buveinių direktyvos pergalė
Pasiūlymas pakeisti išsaugojimo statusą pateiktas po daugelį metų trukusių daugelio valstybių narių prašymų, kuriems per pastaruosius penkerius metus pritarta keturiose Europos Parlamento rezoliucijose. Jam pritarė ir Regionų komitetas, kuris savo nuomonėje „ Ilgalaikė kaimo vietovių vizija 2022“ paragino tai padaryti.
Atsižvelgdama į šiuos prašymus, Europos Komisija 2023 m. rugsėjo mėn. pradėjo naują darbo etapą, skirtą vilkų sugrįžimo keliamiems iššūkiams spręsti. Komisija pakvietė vietos bendruomenes, mokslininkus ir visus suinteresuotuosius subjektus pateikti atnaujintus duomenis apie vilkų populiaciją ir jų poveikį.
Vilkų perkėlimas iš IV priedo į V priedą nekelia abejonių dėl teisinių įpareigojimų išlaikyti vilkų populiaciją: valstybės narės vis dar turi pasiekti ir palaikyti palankią apsaugos būklę, taip pat ir pagal V priedą. Be to, valstybės narės visada galės laisvai priimti savo sprendimus, kaip ir dabar. Todėl kiekviena valstybė narė gali įgyvendinti geriausiai jos teritorijai ir populiacijai pritaikytas valdymo priemones.
Institucinių veiksmų pergalė
Europos Komisijos pasiūlymas buvo teigiamai įvertintas kaip iniciatyva, kuria siekiama subalansuoti rūšių išsaugojimą ir valdymą.
Vilkų populiacijos pergalė
Nors ES vertinimai neapima dabartinio pasiūlymo pagal Berno konvenciją, ES pasiūlyme teigiama, kad 2019 m. būklės vertinime numatoma, jog visuose biogeografiniuose regionuose populiacijos dydis, buveinių prieinamumas ir bendras rūšies arealas rodo stabilią arba teigiamą tendenciją, o tai patvirtina, kad rūšis toliau rekolonizuoja dalį savo natūralaus arealo. 2023 m. analizė patvirtina, kad vilkų populiacija ir toliau teigiamai plečiasi.
Šiandienos sprendimas suteikia galimybę taikyti sambūvio priemones, kad būtų sumažinta iki šiol kilusi įtampa ir galimi konfliktai. Nesant tinkamų vilkų populiacijos valdymo priemonių, daugelyje šalių padažnėjo brakonieriavimo, taip pat neteisėto nuodijimo atvejų. Šalutinis poveikis labai žalingas aplinkai; nuodijami ne tik vilkai, bet ir gyvulius saugantys šunys, lokiai, paukščiai ir, dar blogiau, nuodijamos mūsų upės. Šių nuodų patvarumas yra katastrofiškas. Ši tendencija ryškėja daugelyje valstybių narių, o Italija net įsteigė specialų kinologinį padalinį kovai su šiuo brakonieriavimu.
Vilkų keliamų problemų valdymas turi išlikti nacionaline atsakomybe, tačiau tam reikalinga stabili ir ilgalaikė teisinė sistema, kuri nebūtų ginčijama teisme kiekvieną kartą, kai vietos valdžios institucija išduoda nukrypti leidžiančią nuostatą ir leidžia valdyti atskirus individus.
