Lietuvoje AKM virusas laukinėje faunoje – šernuose – yra nustatomas intensyviai: 468 vietose nustatyta 770 atvejų šernuose. Tai sudaro 88,7 % visų 2024 metų rezultatų.
Kaip parodo Lenkijos ir Latvijos šių metų pavyzdžiai, AKM virusas kiaulių ūkiuose yra nustatomas tose teritorijose, kuriose jis nustatomas ir laukinėje faunoje. Tai yra visiškai logiška ir taip tai vyksta jau 12-tus metus. Afrikinio kiaulių maro virusas, esantis aplinkoje, aplink ūkį, sugeba rasti silpną vietą biologinio saugumo sistemoje ir yra įnešamas į kiaulių ūkį.
AKM ir toliau išlieka rimta grėsmė ne tik gyvulininkystei, bet ir miškų ekosistemoms bei pačiai medžioklės ūkių veiklai. Nors visuomenė pamažu pripranta prie šios ligos paminėjimo, medžiotojų organizacijos ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena – kontroliuojamas šernų populiacijos mažinimas vis dar yra vienas iš svarbiausių būdų stabdyti AKM plitimą.
Kad virusas nesiplėstų aplinkoje, būtina išlaikyti kuo mažesnę šernų populiaciją. Tai reiškia ne tik aktyvią medžioklę, bet ir kryptingą selekciją. Nereikėtų saugoti didelių paršavedžių, kurios užtikrina populiacijos gausėjimą. Taip pat sumedžiotų gyvūnų kiekio ribojimas šiuo metu yra nepriimtinas. Pernelyg atsargi ar ribojanti pozicija gali tik paskatinti ligos sugrįžimą.
„Jei dabar atsipalaiduosime, labai tikėtina, kad netrukus sulauksime naujos AKM bangos,“ įspėja specialistai.
Todėl atsakinga medžioklė šiandien yra ne tik pareiga, bet ir būtina sąlyga tam, kad afrikinio kiaulių maro plitimas toliau mažėtų ir ateityje šios ligos galėtume visiškai atsikratyti.
Kur nustatytas virusas?
Per pastarąsias savaites AKM nustatytas Anykščių, Kėdainių, Molėtų, Ukmergės, Utenos, Rietavo, Kelmės, Šiaulių ir Šilalės rajonuose. Kaip rodo 2025 metų AKM žemėlapis, židinių žemėlapyje aiškiai matyti, kad dauguma jų yra netoli kiaulių laikymo kompleksų (žymimi geltonais ratais). Tai rodo labai realią riziką, kad virusas gali būti perneštas ir į naminių kiaulių ūkius.
Virusas keliauja iš miško į ūkį
Ligos plitimo modelis logiškas – AKM pasireiškia tuose regionuose, kur jis cirkuliuoja ir tarp laukinių šernų. Lietuvos ir Lenkijos patirtis rodo, kad AKM protrūkiai naminių kiaulių ūkiuose dažniausiai kyla tose pačiose teritorijose, kur registruojami atvejai šernuose. Kaip matyti iš pateiktų žemėlapių, virusas Lietuvoje dažnai plinta iš Latvijos pietinių rajonų į Lietuvos šiaurę, bet taip pat ir iš Lietuvos į Lenkijos pasienio zonas. Toks viruso judėjimas padidina riziką ne tik miškuose, bet ir visam gyvulininkystės sektoriui.
Šernų populiacijos dinamika Lietuvoje ir Latvijoje
Grafikai rodo, kad AKM atvejų skaičius Latvijoje buvo didžiausias apie 2017–2018 metus (daugiau nei 1400 atvejų), o pastaraisiais metais stabilizavosi ties 800–900. Lietuvoje situacija panaši – po rekordinio piko 2018 m. (3098 atvejai), skaičiai sumažėjo, tačiau 2024 m. jie vėl šoktelėjo iki 868, o 2025 m. fiksuoti 770 atvejų, kas rodo, kad liga niekur nedingo ir rizika išlieka labai aukšta.
Šie skaičiai glaudžiai susiję su šernų populiacijos tankiu. Jeigu medžioklė nėra pakankamai intensyvi arba klubai riboja sumedžiojamų šernų kiekį, tai sudaro palankias sąlygas ligai plisti. Priešingai – aktyvi kontrolė ir stebėsena gali padėti sumažinti riziką.
Biologinė sauga – vienintelė apsauga
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar kartą primena – vienintelis būdas apsaugoti ūkius nuo AKM yra griežtas biologinio saugumo reikalavimų laikymasis. Virusas gali būti pernešamas per apavą, transportą, įrankius ar pašarus. Kai AKM jau yra aplinkoje, pakanka vienos spragos biologinio saugumo grandinėje, kad virusas pasiektų fermą.
Kiekvieno kiaulių laikytojo atsakomybė yra esminė, taip pat ir medžiotojų indėlis yra būtinas – tiek stebint šernų populiaciją, tiek pranešant apie nugaišusius gyvūnus, tiek aktyviai dalyvaujant ligos stebėsenos procese. Tik veikdami kartu, galime sumažinti AKM grėsmę ir apsaugoti Lietuvos gyvulininkystę nuo katastrofiškų nuostolių.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
