Ilgai išliekant šaltiems orams, laukiniams gyvūnams darosi vis sunkiau rasti maisto ir išgyventi. Tai didele dalimi aktualu vandens paukščiams, nes jie kenčia ne tik nuo maisto trūkumo, bet ir patiria įšalimo grėsmę. Vandens telkiniuose, kuriuose dar išlieka atviro vandens, susitelkia daug paukščių, tačiau šaltomis naktimis, kai jie užmiega atvirame vandenyje, kyla rizika, kad užšąlantis vandens paviršius taps spąstais ir paukščiai įšals į ledą.
Specialistai aiškina, kad didelis žiemojančių paukščių skaičius yra papildomo šėrimo pasekmė, kuri labiausiai išryškėja žiemą. Gandrai ir kiti migruojantys paukščiai gali likti žiemoti todėl, kad visą vasarą ir rudenį buvo reguliariai šeriami. Lengvai prieinamas maistas silpnina natūralų poreikį ieškoti maisto ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų atšiauriu laikotarpiu, taip pat gali lemti migracijos instinkto praradimą. Prie to prisidėjo ir pastarųjų metų švelnios žiemos, leidusios paukščiams išgyventi mūsų šalyje.
Kaip ne kartą minėta žiniasklaidoje, tai galioja tiek dideliems vandens paukščiams, tiek sodybų kiemuose žiemą sutinkamoms zylėms ir kitiems smulkiems paukščiams, jei žiemą pradedamas šėrimas, jis turi būti tęsiamas reguliariai. Tuomet į pietus neišskridę paukščiai turi galimybių išgyventi. Vien šių metų sausį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo daugiau kaip 400 pranešimų apie įvykius su laukiniais gyvūnais, ir nemaža jų dalis buvo susijusi su galimai įšalusiais paukščiais ar sušalusiais gyvūnais. AAD pabrėžia, kad laukinių gyvūnų ir paukščių gelbėjimu rūpinasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC).
Nepaisant didelio pranešimų skaičiaus, ne visais atvejais gyvūnams iš tiesų reikalinga pagalba. Gulbės ir kiti vandens paukščiai gali tiesiog snausti ant ledo ar sniege, tačiau jei paukštis atrodo lyg būtų įšalęs į ledą, pirmiausia rekomenduojama atsargiai patikrinti jo būklę, pabandant jį šiek tiek pabaidyti, pavyzdžiui, netoliese numetant mažą akmenuką ar šakelę.
Sveikas paukštis paprastai greitai sureaguoja ir pajuda. Pasitaiko ir atvejų, kai paukščiai būna sužeisti, todėl kurį laiką vertėtų stebėti jų elgesį. Jei paukštis lieka toje pačioje vietoje visą dieną ar ilgiau, arba jo judesiai rodo, kad jis mėgina išsilaisvinti, didelė tikimybė, kad jam reikalinga pagalba.
Paliktos maisto atliekos vilioja laukinius gyvūnus
Žiemą miško gyvūnai dažniau pasirodo žmonių kiemuose ieškodami maisto. Laukinius gyvūnus traukia ir žmonių paliekamos maisto atliekos, nes natūralioje aplinkoje maisto paieška reikalauja daugiau laiko ir energijos. Žmonės gali padėti gamtai nepalikdami atvirų maisto atliekų arba jas surinkdami, nes būtent jos vilioja gyvūnus į apgyvendintas teritorijas, kur jiems kyla įvairūs pavojai. Kaip pažymi aplinkosaugos specialistai, gyvūno pasirodymas miesto aplinkoje ar prie gyvenamųjų namų yra natūralus reiškinys.
Dažnai gyvūnai tiesiog ateina pasiimti lengvai prieinamo maisto ir vėliau grįžta atgal. Sutikus laukinį gyvūną savo kieme, svarbu įvertinti, ar jis sveikas ir ar jam tikrai reikalinga pagalba. Dažniausiai gyvūnai yra sveiki ir natūraliai gyvena žmonių kaimynystėje. Tik tais atvejais, kai aiškiai matoma ir patikimai nustatoma, kad laukinis gyvūnas ar paukštis yra sužeistas ar serga, reikėtų kreiptis, skambinant visą parą veikiančiu skubiosios pagalbos numeriu 112. Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su LGGC konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt.
Centro darbuotojai paaiškins, kaip tinkamai transportuoti ar padėti sužeistam gyvūnui, ir patars kitais priežiūros klausimais. Papildomai šerti laukinius gyvūnus reikėtų tik itin atšiauriomis žiemomis, kai susidaro stora sniego danga ar ledo sluoksnis ir gyvūnai nebesugeba rasti natūralaus maisto.
Reguliariai šeriami gyvūnai pripranta prie lengvai prieinamo maisto, praranda natūralius instinktus, o tai didina sužeidimų riziką. Tokie gyvūnai artėja prie gyvenviečių, nebijo žmonių ir gali nukentėti tiek nuo automobilių, tiek nuo naminių gyvūnų. Jei kyla įtarimų, kad paukščiai įšalę į ledą, pirmiausia juos reikėtų pabandyti pabaidyti ir įsitikinti, ar jie tikrai negali pajudėti. Į ledą įšalę paukščiai akivaizdžiai mėgina ištrūkti arba bent parą išlieka nejudrūs.
Tik įsitikinus, kad paukščiui ar gyvūnui reikalinga pagalba, rekomenduojama skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Išsamesnė informacija apie elgesį sutikus laukinius gyvūnus pateikiama Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje Laukiniai gyvūnai.
Mirtinai graži žiema. Kaip padėti paukščiams, kurie beveik miršta iš išsekimo
Jeigu pastebima, kad vandens paukščiai dėl išsekimo nebesugeba pakilti skrydžiui, skrenda tik labai žemai arba visai nepalieka tam tikrų vietų su neužšalusiu vandeniu, tai yra aiškus signalas, jog jie nebeturi pakankamai jėgų migruoti ar ieškoti maisto. Tokiose situacijose žmogaus pagalba gali būti lemiama ir padėti paukščiams išgyventi iki pavasario. Vis dėlto pagalba turi būti teikiama atsakingai. Vandens paukščių negalima šerti duona ar maisto likučiais, nes tokia mityba jiems kenkia, silpnina organizmą ir gali sukelti virškinimo sutrikimus. Tinkamas pasirinkimas yra tik švarūs, nepeliję grūdai ir kruopos, kurie suteikia energijos ir padeda paukščiams palaikyti gyvybines funkcijas sudėtingomis žiemos sąlygomis.
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
