https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/del-paramos-apsisaugoti-nuo-plesrunu-kreipesi-29-pareiskejai-tHN?utm_source=chatgpt.com
Lietuvos ūkininkai šiemet dar kartą aiškiai parodė, kad plėšrūnų daroma žala jų ūkiams išlieka aktuali. Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė naujausius duomenis apie paramos priemones, skirtas apsaugai nuo vilkų ir kitų plėšrūnų, ir šie skaičiai atskleidžia tiek realius nuostolius, tiek augantį poreikį investuoti į veiksmingas prevencines priemones.
Per šių metų paraiškų priėmimo laikotarpį nuo spalio pradžios iki lapkričio pabaigos agentūra sulaukė dvidešimt devynių pareiškėjų, kurių prašoma bendra paramos suma siekia 215 983 eurus. Tai yra gerokai mažiau nei šiai priemonei iš viso skirti 1,726 milijono eurų, todėl visi pateikti prašymai bus finansuojami be papildomo vertinimo ar reitingavimo.
Savo sprendime NMA pažymi, kad dauguma pareiškėjų prašo paramos tradicinėms apsaugos priemonėms – aptvarams, elektros piemeniui, tvoroms ar jų modernizavimui. Tokios investicijos yra vienos efektyviausių priemonių, padedančių apsaugoti avis, galvijus ar kitus ūkinius gyvūnus nuo vilkų išpuolių. Paramos dydis gali siekti iki 10 000 eurų be PVM, jeigu prašoma išlaidų tik aptvarams ir elektriniam ganyklos apsaugos tinklui.
Kai kuriuose ūkiuose naudojami ir aviganiai – specialiai dresuoti šunys, padedantys atgrasyti plėšrūnus. Jeigu ūkininkas planuoja įsigyti tokį šunį arba jau naudoja jį kaip papildomą apsaugos priemonę, galima pretenduoti į didesnę paramą, kurios riba didėja iki 12 000 eurų be PVM. Nors aviganiai Lietuvoje dar nėra tokie paplitę kaip Vakarų Europos šalyse, jų efektyvumas kovojant su vilkų daroma žala yra pripažįstamas daugelyje valstybių.
Didžioji paramos fondo dalis šiemet taip ir liks nepanaudota. Tai leidžia daryti dvi išvadas. Viena vertus, ūkininkai vis aktyviau investuoja į prevenciją, tačiau dalis jų vis dar vengia kreiptis dėl paramos, nors vilkų populiacija šalyje stabiliai auga ir kasmet fiksuojama dešimtys ūkiams padarytos žalos atvejų. Kita vertus, Lietuva turi pakankamai finansinių resursų, kad realiai sumažintų plėšrūnų keliamus nuostolius, jeigu parama būtų išnaudojama plačiau.
Agentūra primena, kad parama skiriama tik prevencinėms priemonėms ir nėra susijusi su kompensacijomis po įvykusio išpuolio. Tikslas yra padėti ūkiams pasiruošti iš anksto, o ne spręsti pasekmes tada, kai gyvuliai jau yra prarasti. Ši kryptis atitinka ir Europos Sąjungos politiką, kurioje didelis dėmesys skiriamas konfliktų su laukiniais plėšrūnais prevencijai, ypač regionuose, kur vilkų populiacijos atsigauna.
Šių metų rezultatai parodė, kad ūkininkai vis labiau supranta prevencijos svarbą ir naudojasi galimybe sustiprinti savo ūkių apsaugą. Likusi nepanaudota parama rodo ir tai, kad ateityje galima tikėtis didesnio poreikio, jeigu informavimas pasieks platesnę auditoriją, o priemonės bus dar labiau pritaikytos pagal praktinius ūkininkų poreikius.
Jeigu pageidauji, galiu papildyti šį rakstą kontekstu apie vilkų populiacijos dinamiką, žalos kompensavimo statistiką vai kitų ES šalių praksę.
Prenumeruokite čia!
