
Šaltinis: VMVT
Vokietijoje, Brandenburge, netoli šalies sostinės Berlyno, patvirtinus snukio ir nagų ligą, Europos Komisija sausio 13 d., pirmadienį, sukvietė skubų ES šalių narių veterinarijos pareigūnų susitikimą iškilusiai situacijai aptarti.
Vokietijoje į buivolų ūkį snukio ir nagų liga įsisuko sausio pradžioje, po beveik 40 metų pertraukos.
Veterinarijos ekspertų susitikime Vokietijos kompetentingos institucijos atstovai plačiau pristatė susidariusią situaciją, laboratorinių tyrimų rezultatus bei ligos likvidavimo ir kontrolės priemones, kurios šiuo metu įgyvendinamos užkrėstame ūkyje ir akcentavo, jog naujų ligos protrūkių kol kas nefiksuojama.
Žiaurios vilkų gaujos medžioklės scenos. Nerekomenduojama silpnų nervų žmonėms!
Buivolų ūkyje, kuriame dėl snukio ir nagų ligos krito trys buivolai, buvo nugaišinti visi likę laikomi gyvūnai, visiems laboratoriniais tyrimais patvirtinta ši užkrečiama liga. Be to, nuspręsta nugaišinti ir kiaules, kurios laikytos vos kilometro spinduliu nuo protrūkio nutolusiame kitame ūkyje. Į šią zoną nepatekusiame ūkyje, į kurį buvo išvežtas šienas, paruoštas užkrėstame ūkyje, augintos 55 ožkos ir 1 galvijas, kuriuos, apsisaugant nuo galimo ligos išplitimo, irgi nuspręsta nugaišinti bei sunaikinti – iš viso dėl kilusios ligos nugaišintas jau 261 gyvūnas.
Atsakingi Vokietijos pareigūnai vis dar taiko numatytus apribojimus porakanopių perkėlimui 10 km spinduliu. Taip pat Vokietijos atstovai informavo, kad tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje Berlyne „Žalioji savaitė 2025“, kuri vyks sausio 17–26 dienomis, porakanopiai gyvūnai nebus demonstruojami, taip siekiant užkirsti kelią infekcijai plisti.
Kituose ūkiuose klinikinių ligos požymių nei vienam gyvūnui nestebima ir bent kol kas nėra pasireiškę, tačiau kompetentinga institucija itin atidžiai stebi tiek ūkinius gyvūnus jų laikymo vietose, tiek ir laukinius gyvūnus, kuriuos laikinai uždrausta medžioti.
Šiuo metu toliau atliekami tyrimai aplink židinį nustatytose 3 km ir 10 km apsaugos zonose, vykdomas epizootinis tyrimas siekiant nustatyti, kaip ligos sukėlėjas pateko į ūkį. Vokietijos pareigūnams jau pavyko išsiaiškinti, kad tai 0 serotipo virusas, kuris yra giminingas Turkijoje ir Irane paplitusiems virusams.
Į Vokietijoje kilusį ligos protrūkį aktyviai sureagavo kelios užsienio valstybės, jos patvirtino tam tikrus draudimus. Nyderlandai uždraudė vežti veršelius ir lankytis arklidėse, taip siekiant sumažinti ligos plitimo riziką. Kiaulienos importą iš Vokietijos uždraudė ir Pietų Korėja, pranešusi, kad snukio ir nagų ligos tyrimai bus atliekami visiems vokiškiems kiaulienos gaminiams, į šią šalį įvežtiems nuo gruodžio 27 d.
Veterinarijos specialistai primena, kad prieš ir po gyvūnų pervežimo privaloma dezinfekuoti transporto priemones, o apie ligos įtariamus arba jų pasireiškimą kuo skubiau reikia pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).
Snukio ir nagų liga – ypač greitai plintanti ūminė liga, kuria sergantys gyvuliai karščiuoja, o snukio gleivinėje, tarpunagėje bei tešmens odoje susidaro pūslelės (aftos). Šia liga serga porakanopiai gyvūnai, tokie kaip galvijai, avys, ožkos ir kiaulės. Šalių ekonomikai tokie susirgimai atneša didžiulius nuostolius.
Primename, kad laukiniai elniai ir šernai irgi gali sirgti ir platinti snukio ir nagų ligą natūraliai migruodami. Šie gyvūnai dažnai keliauja ieškodami maisto ar tinkamų buveinių, todėl jie gali pernešti ligos sukėlėjus iš užkrėstų zonų į naujas teritorijas. Ši situacija kelia didelį pavojų, nes laukiniai gyvūnai nekontroliuojamai kerta ūkių teritorijas ir gali užkrėsti ūkinius gyvūnus. Dėl šios priežasties labai svarbu stebėti laukinės faunos sveikatos būklę ir užtikrinti, kad būtų imamasi prevencinių priemonių ligos plitimui riboti, tokių kaip tam tikrose zonose laikinas medžioklės draudimas ar intensyvesnis laukinių gyvūnų sveikatos monitoringas.
Snukio ir nagų liga (SNL)
Snukio ir nagų liga (SNL) – tai labai greitai plintanti ūminė liga, kuria sergantys gyvuliai karščiuoja ir snukio gleivinėje, tarpunagėje bei tešmens odoje susidaro pūslelės (aftos). Ši liga paplitusi daugelyje Europos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos valstybių. Lietuvoje paskutinį kartą SNL buvo nustatyta 1982 m. Galvijų vakcinacija nuo šios ligos nutraukta 1985 m., o 1996 m. vasario mėn. Lietuva pripažinta laisva nuo SNL.
Etiologija. Ligos sukėlėjas – virusas. Jis labai virulentiškas, priklauso pikornavirusų grupei. Sergančio gyvulio organizme po 24–48 h nuo ligos pradžios virusas aptinkamas dažniausiai aftų sienelėse ir limfoje.
Simptomai.Virusas patenka į organizmą per virškinimo organus, odą ar gleivines, apsistoja epitelio ląstelėse ir dauginasi. Susidaro viena ar dvi pirminės aftos. Šiuo ligos periodu bendra gyvulio būklė yra gera, temperatūra normali. Vėliau iš pirminių aftų virusas patenka į kraują, iš ten – į visus organus ir audinius, dėl to įvairiose kūno vietose atsiranda antrinės aftos. Toks ligos dvifaziškumas būdingas suaugusiems atspariems gyvuliams. Jauni serga sepsine snukio ir nagų ligos forma. Visų rūšių gyvulių liga būna ūminė. Suaugusių dažniausiai ji būna gerybinė. Inkubacijos periodas 2–7, kartais 14–21 diena. Sergantis galvijas iš pradžių mažiau ėda, tingiai atrajoja, seilėjasi, po to kūno temperatūra pakyla iki 40,5–41,5 °C, jis pasidaro apatiškas, nustoja ėsti, atrajoti, padažnėja pulsas. Iš pradžių burnos ertmės gleivinė sausa, karšta, hiperemiška, o antrą trečią susirgimo dieną vidinėse abiejų lūpų pusėse, bedančiame apatinio žandikaulio krašte, ant liežuvio, žandų vidinėje pusėje atsiranda aftų. Beveik tuo pat metu aftų atsiranda tarpunagėse ir ant tešmens. Paprastai po 12–24 h aftų sienelės trūksta, ištekėjus skysčiui lieka šviežios erozijos. Galvijas gausiai seilėjasi, čepsi, lūpų kampuose atsiranda putų. Erozijos per 6–8 dienas užgyja. Dėl tarpunagių aftų ir erozijų galvijai šlubuoja, negali stovėti, daugiau guli. Tešmuo dažniau pažeidžiamas blogai prižiūrimų, laktuojančių karvių.
SNL sergantiems veršeliams išsivysto ūminis gastroenteritas, aftos veršeliams nesusidaro.
Kiaulėms pakyla kūno temperatūra, pablogėja apetitas, jos pasidaro apatiškos, daugiau guli. Oda apie tarpunages iš pradžių patinsta, pasidaro skausminga, vėliau tose vietose susidaro aftos, o joms trūkus lieka erozijos. Dėl galūnių pažeidimo kiaulės šlubuoja, kartais nukrinta nagos. Dažnai aftų būna ant knyslės, spenių. Žindantiems paršeliams snukio ir nagų ligos virusas sukelia sepsį.
Avių SNL inkubacijos periodas yra 2–3 dienos. Pažeidžiamos kojos ir burnos ertmė. Ėriukams vystosi sepsis, gastroenteritas. Ožkos, sergančios SNL, būna apatiškos, karščiuoja, neėda. Burnos ertmėje ir ant kojų atsiranda aftų, ožkos šlubuoja, bet nesiseilėja, joms dažnai pažeidžiamas tešmuo. Ožkos pasveiksta per 10–14 dienų.
Elniai, susirgę SNL, viduriuoja, jiems pažeidžiama burnos gleivinė ir kojos, ligą dažnai komplikuoja nekrobakteriozė. Jei komplikacijų nebūna, elniai per 10–12 dienų pasveiksta. Plačiau skaitykite čia
Kas geriau tinka bebrų paieškai? Thermion 2 LRF XL60?ar paukštinis šuo?
!PRENUMERUOKITE žurnalą!

Naujausias žurnalo numeris jau čia!
