Vienas žurnalo skaitytojas panoro medžiotojui padovanoti peilių meistro sukurtą peilį ir paprašė padėti išsirinkti – geriau Damasko plieno ar vis dėlto nerūdijančiojo švediško plieno ašmenys. „Kaip suprantu, Damasko plieno ašmenys rūdija ir reikalauja daugiau priežiūros, bet tai išties nebūtų problema, nes medžiotojas labai darbštus ir kruopščiai prižiūri visą medžioklės inventorių“, – rašo skaitytojas.
Rūdija ne tik Damasko, bet ir visi iš anglinio plieno pagaminti peiliai. Nauji jie spindės taip pat, kaip ir iš nerūdijančiojo plieno pagamintieji, pasižymės puikiomis pjovimo ypatybėmis. Peiliai, gaminami iš plienų U8, U10, HWG, 9HS, D2, H12MF, rūdija visi ir jiems reikalinga ypatinga priežiūra. Labiausiai rūdija gražusis Damasko plienas, nes jis sluoksniuotas ir drėgmė turi kur užsilaikyti, greičiau rūdija peiliai su kalimo žymėmis ant ašmenų.
Visiems tokiems reikalinga ypatinga priežiūra. Ką daryti? Peilį reikia kruopščiai nuplauti ir nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Po to padengti kokiais nors riebalais – tai gali būti alyvuogių aliejus, net sviestas ar taukai.
Vis dėlto visi šie riebalai turi tam tikrą poskonį, kuris gali paveikti pjaustomo produkto skonio ypatybes. Tokį poskonį turi ir rapsų aliejus, be to, laikui bėgant ant peilio ašmenų jis sukietėja.
Todėl geriausias pasirinkimas – vazelinas, kurio galima užsisakyti ir įsigyti vaistinėse. 100 ml kainuoja apie tris eurus, o tokio kiekio užteks labai ilgai. Porą lašelių užlašinę ant vatos diskelio tolygiai padenkite peilio ašmenis. Šių riebalų struktūra labai smulki, jie neturi skonio ar kvapo. Suteptą peilį laikykite sausoje vietoje. Peiliu reikia pasirūpinti kaskart panaudojus, nepaliekant kitai dienai.
Jei vis dėlto peilis pradėjo rūdyti, o rūdys susitelkusios paviršiuje, jas galima nuvalyti, poliruojant sukamaisiais judesiais labai smulkiu švitriniu popieriumi (1500–2000 grūdėtumo). Po to peilį nuskalaukite, nusausinkite ir sutepkite. Jei rūdys įsiėdė šiek tiek giliau, kelias valandas pamirkykite koloje. Jos sudėtyje esanti fosforo rūgštis neutralizuos rūdis. Po „kolos vonių“ peilį nuplaukite, nupoliruokite ir sutepkite.
Jei tik neplanuojate peilio statyti garbingoje vietoje, kur išties derėtų dailusis Damasko plienas, geriau rinktis įrankį iš nerūdijančiojo plieno. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad nerūdijančiojo plieno peilį visada būna šiek tiek sunkiau pagaląsti. Esama plieno rūšių, kurioms reikalingas ypatingas galąstuvas, nes įprastas tokiam metalui nieko negalės padaryti. Per jį slys ir galandinimo juosta. Kokio rimtumo galandinimo įtaiso reikės, dažniausiai lemia peilio ašmenų medžiagos kietumas.
Paklausūs Elmax miltelinio plieno peiliai, pasižymintys puikiomis pjovimo ypatybėmis. Klasika yra ir švediškas peilių plienas N695 – tai taip pat nerūdijantysis plienas, bet lengviau galandamas, palyginti su kitais nerūdijančiaisiais plienais. Nerūdija ir peiliai iš plienų 95H18 (95 x 18), 110H18 (110 x 18), Sandvik 12C27.
Geras pasirinkimas yra peiliai iš bulato plieno, 62–63 vienetų kietumo. Šis plienas gaunamas sulydant du kitus plienus su cheminiais priedais ir… stiklu. Sulydžius plienas kalamas ir lankstomas, kol įgyja reikalingas ypatybes – labai tankią dviejų sulydytų plienų struktūrą. Taip pat šis plienas nebūna trapus ir gerai galandasi.