Barsukas – plėšrūnas, tačiau daugelyje kultūrų valgomas. Lietuvoje gavę galimybę paragauti barsuko mėsos daugelis raukys nosį, tačiau atsiras ir tokių fanatikų, kurie barsukus medžioja būtent dėl mėsos ir taukų bei išnaudoja laimikį iki galo, panaudoja trofėjų ir kailį. Vieno barsuko mėsos užteks padoriai vakarienei ir dar liks.
Šiuolaikiniams virėjams valgyti barsukieną gal ir absoliučiai nepriimtina idėja, bet, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje barsukai buvo valgomi Antrojo pasaulinio karo metu, naudojantis receptais iš visos Europos. Barsuko mėsos receptų nebuvo nė vienoje XVIII a. Didžiosios Britanijos receptų knygoje. Atrodo, kad tai buvo pačių vargingiausiųjų maistas. Štai Prancūzijoje Blaireau au sang (arba barsukas su krauju) yra palyginti žinomas receptas. Italijos ir Balkanų regiono kaimų gyventojams barsuko mėsa irgi nebuvo svetima. Taip pat ir Rusijoje istoriškai barsukas turėjo vietą tiek valgiaraštyje, tiek ir liaudies medicinoje. Kas gi nežino: barsuko taukai – nuo kosulio vaistai! Prūsijoje barsukams medžioti buvo net išvesta speciali šunų veislė. Atspėkite, kas tai per veislė? Žinoma, taksas. Taip pat barsukai valgyti ir Vokietijoje bei Šveicarijoje. Žinoma, mūsų ausiai tai skamba keistai, nes barsuko taukai Baltijos valstybėse dažniau naudojami tik liaudies medicinoje.
Dažniausias patarimas Europoje paplitusiuose receptuose – palaikyti sumedžiotą barsuką vandenyje, kad išsivadėtų gyvūnui būdingas prieskonis. Tie, kuriems barsuko mėsą gaminti įprasta, nurodo, kad jos nereikia brandinti.
Dėmesio! Prieš vartojant maistui mėsą privaloma ištirti dėl trichineliozės.
https://www.shutterstock.com/image-photo/trichinella-spiralis-larvae-muscle-tissue-under-768516823
Iš praktikos: kam valgyti barsukieną?
Iki šiol nebuvau sumedžiojusi barsuko, nes šis gyvūnas man atrodo nepaprastai simpatiškas ir nemačiau prasmės jo šauti. Kailiukas gražus, taukų iš tikrųjų nereikia, nes su sveikata man viskas gerai, taip, kaukolė – trofėjus, tačiau pats barsukas nieko blogo nedaro, palyginti su lapėmis ar usūriniais šunimis.
Įdomu, kad Didžiojoje Britanijoje yra beprotiškai daug barsukų, tačiau medžioti jų negalima ir jie nekontroliuojamai daro žalą bei platina ligas – tuberkuliozę. Ten kilo diskusijos, kad jei jau reikėtų imti reguliuoti barsukų skaičių, tuomet galbūt ir jų mėsą būtų galima vartoti maistui…. Pas mus tokių problemų barsukai paprastai nekelia. Tačiau kolegos medžiotojai kartkartėmis pasidalija patirtimis, kad barsuko mėsa tikrai besanti gardi. Štai ir sukilo mano susidomėjimas šiuo laimikiu.
Medžioklėje tykant priėmiau sprendimą sumedžioti barsuką. Papuolė riebus patinėlis. Kartu su kolege Kataryna Šterna barsuką nudyrėme tą patį vakarą, aš paruošiau mėsą bei mėginį trichineliozės tyrimui. Kailį ir kaukolę sudėjau į atskirą maišelį – kilimėliui ir trofėjui.
Turiu pripažinti, kad dirti barsuką šiek tiek keista, nes šis labai panėši į šunį, o aš – šunų žmogus. Kvapas nėra kažkoks ypač blogas. Nustebino, kad kvepia švaria šviežia mėsa. Reikia pasakyti, kad bebrienos kvapas ryškesnis. Vis dėlto mintis apie barsukieną tikrai atrodė truputį keista.
Trichineliozės tyrimą vežiau du kartus, nes pirmą kartą paėmiau pernelyg mažą pavyzdį – reikia mažiausiai 150 g. Galiausiai atsiėmiau išvadą, kad pateiktame pavyzdyje trichineliozės lervų nerasta. Nuostabu! Iš tiesų tikėjausi, kad vis dėlto mėsa nebus tinkama vartoti. Bet nieko! Reikia tęsti, kas suplanuota.
Su draugais sutarėme dieną, kai gaminsiu barsuką. Skepsis buvo didelis, vis dėlto draugai šiam nuotykiui buvo pasiryžę. Prieš tai mėsą kelias dienas palaikiau šaldytuve, o tada įdėjau į šaldiklį. Galvoje lyg turėjau planą, tačiau nusprendžiau pasikonsultuoti su geriau išmanančiu kolega. Skambutis draugui – profesionalui Rūdolfui Šteinbergui. Man pranešus, kad turiu barsuką, kitame ryšio gale stojo nejauki tyla. O tada klausimas: „Kokia tai mėsa?“ Iš pradžių Rūdolfas pasiūlė pirmiausia išsikepti nedidelį gabaliuką su druska ir pipirais, kad suprasčiau, kas tai per mėsa ir koks jos skonis. Suvalgiau gabalėlį, buvo tikrai geras. Tada su Rūdolfu sudėliojom gaminimo planą. Reikia pasigaminti marinatą, tada iškepti kaip kepsnį su šonine. Pirminė mintis buvo kepti su kaulu, bet galiausiai nusprendžiau kulšies kaulą išimti ir iš mėsos susukti suktinuką su šonine viduje. Iš pirmo įspūdžio marinatas skambėjo kaip nevalgomas, atrodė, kad mėsa paprasčiausiai bus pernelyg gausi prieskonių, bet rezultatas išėjo neįtikėtinai geras.
Atsargai iškepiau dar dvi anteles, daug bulvių ir daržovių. Po ranka turėjau telefoną, jei prireiktų užsisakyti sušių. Vis dėlto po daugiau nei dviejų valandų kepimo paaiškėjo, kad mėsa neįtikėtinai minkšta, skonis puikus ir vakarienė – vykusi. Ar pasiryšiu artimiausiu metu dar vienam tokiam nuotykiui, sunku pasakyti, tačiau barsuko mėsa išties gera ir minkšta. Sakyčiau, net minkštesnė nei panašiai pagaminta bebro kulšelė. Tebepritariu posakiui: jei jums nepatinka katinai, vadinasi, nemokate jų pagaminti. Tikiu, kad ir barsuką galima pagaminti neskaniai, laimei, šįkart taip nenutiko.
Barsuko taukai imunitetui, grožiui ir sveikatai
Visi gyvūnai, žiemą praleidžiantys giliai miegodami, sukaupia daug riebalų. Pavyzdžiui, rudens pabaigoje kaulai, raumenys, žarnynas ir visa kita tesudaro du trečdalius usūrinio šuns svorio, o 30 proc. sudaro riebalai. Dėl šios priežasties usūriniai šunys valgomi Mongolijoje, iš kur šis gyvūnas tarybinių laikų optimizacijos entuziastų dėka išplito kone visoje Eurazijoje. Usūriniai šunys ir barsukai, apie kuriuos čia ir kalbama, žiemos miegui prikaupia ne tik riebalų, bet ir visai ilgai hibernacijai būtinų vertingų medžiagų, įskaitant ir vitaminus. Ko išties gausu barsuko taukuose, kodėl jie tokie vertingi, kaip juos lydo, laiko ir, svarbiausia, kam naudoja?
Ko yra barsuko taukuose
Vertingosios barsuko taukų savybės žinomos jau nuo seno. Šis visaėdis maitinasi vabzdžiais, vikšrais, augalais ir šaknelėmis. Poodiniuose ir vidiniuose kūno riebaluose jis kaupia daug vertingų, biologiškai aktyvių medžiagų. Žmogaus organizmas jas lengvai perdirba ir pasisavina. Keista, tačiau faktas: barsukas nejautrus gyvatės nuodams. Mokslininkai jau seniai įrodė, kad hibernuojančių gyvūnų riebalai valo ląsteles, stiprina imunitetą, varo iš organizmo sunkiųjų metalų druskas ir įvairius nuodus. Barsuko organizmas pajėgus susidoroti net su šratais. Jie arba ištirpsta, arba pasišalina, jei, žinoma, pašautam gyvūnui pavyksta išgyventi. Todėl per karą barsuko taukai sėkmingai naudoti karių žaizdoms gydyti ir šrapneliams bei sprogmenų skeveldroms greičiau išvaryti. Barsuko taukuose yra nesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Kai kurios iš jų priskiriamos nepakeičiamoms, nes žmogaus organizmas jų nepasigamina, tokių riebalų rūgščių galima gauti tik su maistu. Taip pat barsuko taukuose yra A, E, PP bei visų B grupės vandenyje tirpių vitaminų, oleino, linoleno ir kitų organinių rūgščių, baltymų fermentų bei daugybė žmogui būtinų mikroelementų.
Barsuko taukuose yra A, E, PP bei visų B grupės vandenyje tirpių vitaminų, oleino, linoleno ir kitų organinių rūgščių, baltymų fermentų bei daugybė žmogui būtinų mikroelementų.
Vitaminas A teigiamai veikia regėjimą, odos, plaukų ir nagų būklę, padeda užkirsti kelią piktybiniams navikams, saugo nuo chroniškų kvėpavimo sistemos, inkstų ir šlapimo takų ligų atkryčių.
B grupės vitaminai būtini nervų sistemos raidai, širdies ir kitų vidaus organų darbui bei normaliai medžiagų apykaitai.
Barsuko taukai vartojami siekiant sustiprinti imunitetą dažnai sergant peršalimo ligomis, po traumų ir chirurginių procedūrų, uždegimams ir pūliniams, ilgai negyjančioms žaizdoms ir praguloms gydyti, po ilgos ligos ar badavimo normaliai medžiagų apykaitai atkurti. Barsuko taukai vartojami ir chroniškam bronchitui, plaučių uždegimui, pleuritui ir net tuberkuliozei, taip pat ir kraujotakos, inkstų, šlapimo takų ligoms, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligei bei gastritui gydyti. Barsuko taukai gelbsti ir sergančiuosius tromboflebitu. Jie padeda ir kovojant su tokiomis odos ligomis kaip psoriazė, atopinis dermatitas ir yra gera gydomoji priemonė nudegimų ar nušalimų atvejais.
Liaudies medicinoje barsuko taukai naudojami rūkalių plaučiams valyti ir astmai palengvinti, taip pat ir vaikų peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui.
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
