Pastaruoju metu viešumoje paskelbti naujausių tyrimų ir analizių rezultatai, leidžiantys aiškiai įvardyti realius veiksnius, darančius įtaką laukinės gamtos būklei Lietuvoje. Šie duomenys nėra išskirtiniai tik mūsų šaliai. Jie atspindi bendras tendencijas, būdingas daugeliui civilizuotų valstybių Europoje. Viena iš svarbiausių išvadų yra ta, kad biologinės įvairovės nykimo ir buveinių mažėjimo priežastys nėra susijusios su medžiotojų veikla, nors būtent jie neretai tampa patogiausiu taikiniu emocinguose socialinių tinklų komentaruose.
Apie realią situaciją viešai kalbėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ekspertai, pristatę biologinės įvairovės būklės vertinimus Lietuvoje 2019–2024 metų laikotarpiu. Plačiajai visuomenei buvo pateikta informacija apie gamtinių buveinių, paukščių, saugomų rūšių apsaugos būklę bei invazinių rūšių situaciją. Renginys Ką prarandame kai nyksta gamta Biologinės įvairovės būklės pristatymas visuomenei vyko Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre.
Rengiant ataskaitas Europos Komisijai buvo vertinta visa Lietuvos teritorija. Analizuotos gamtinės buveinės, rūšys, paukščiai ir invazinės rūšys, taikant vieningą Europos Sąjungos metodiką. Gauti rezultatai rodo sudėtingą ir sistemiškai blogėjančią padėtį. Daugiau nei pusė saugomų buveinių Lietuvoje įvertintos kaip blogos būklės, o iš dvylikos buveinių tipų tik keturi laikomi palankios būklės. Tai aiškus signalas, kad gamtos nykimas vyksta ne pavieniais atvejais, o apima visą ekosistemų tinklą.
Pagrindinės nepalankios būklės priežastys siejamos su ilgalaikiu žmogaus poveikiu ir aplinkos pokyčiais. Intensyvus žemės ūkis ir miškininkystė, infrastruktūros plėtra, ženkliai sumažėjęs ganymas ir pievų šienavimas, sutrikdytas pelkių ir miškų hidrologinis režimas daro tiesioginę įtaką buveinėms. Prie to prisideda upių ir ežerų eutrofikacija dėl išsklaidytos taršos, o pajūrio vandenyse buveinių būklę blogina prasta vandens kokybė. Kai kuriems rifams papildomą spaudimą kelia invazinis juodažiotis grundalas, naikinantis midijų populiacijas. Vis dažniau minimi ir sunkiai valdomi veiksniai, tokie kaip klimato kaita ir sparčiai plintančios invazinės rūšys.
Svarbu pabrėžti, kad nė viename iš šių vertinimų kaip pagrindinis ar reikšmingas neigiamas veiksnys neįvardijama reguliuojama medžioklė ar medžiotojų veikla. Priešingai, daugelyje regionų būtent aktyvus žmogaus nedalyvavimas arba netinkamas žemės naudojimas lemia buveinių degradaciją.
Nepaisant sudėtingos padėties, ateities perspektyvos nėra beviltiškos. Surinkti duomenys jau naudojami rengiant nacionalinį Gamtos atkūrimo planą, kuriame Lietuvos teritorijoje bus numatyti konkretūs prioritetai, atkūrimo tikslai ir ekosistemų atsparumo stiprinimo kryptys.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė Trakimienė pabrėžia, kad saugomose teritorijose buveinių ir rūšių būklė yra pastebimai geresnė. Tai siejama su kryptingai taikomomis gamtotvarkos priemonėmis. Saugomose teritorijose skatinama ganiava, pievos šienaujamos tinkamu laiku, atkuriamas pelkių hidrologinis režimas. Ši praktika rodo, kad atkūrus natūralius procesus, mažinant taršą ir gamtos apsaugą integruojant į teritorijų planavimą, nykimo procesus galima ne tik sulėtinti, bet ir pradėti realų gamtos atsigavimą.
Gamtos apsauga neturėtų būti suvokiama kaip kliūtis ekonomikai ar žmogaus veiklai. Tai ilgalaikė investicija į valstybės saugumą, visuomenės sveikatą ir atsparumą ateities iššūkiams. Šiandien visiems tenka atsakomybė ne tik išgirsti pateiktus faktus, bet ir tapti sprendimų dalimi, paremtų duomenimis, o ne emocijomis ar išankstiniais kaltinimais.
VIDEO! Įtariate brakonieriavimo atvejį? Kaip elgtis ir kur pranešti?
Prenumeruokite čia!
