Šaltinis: Rumunijos Senatas
Rumunijos aplinkos, vandenų ir miškų ministerijos paskelbti preliminarūs populiacijos tyrimo rezultatai
Spalio penktąją Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas pasirašė dekretą, kuriuo paskelbiamas lokių populiacijos valdymą reglamentuojantis įstatymas. Jame 2026 metams numatyta sumedžioti 859 ruduosius lokius siekiant užkirsti kelią išpuoliams ir žalai, o dar 110 skirta intervencijoms kilus pavojui. Tokios pačios kvotos nustatytos ir 2027 metams. Taigi kiekvienais metais numatyta sumedžioti iš viso po 969 lokius.
Dvi kvotos ir skirtingos jų įgyvendinimo sąlygos
Įstatyme nurodytas šių priemonių tikslas yra užkirsti kelią lokių išpuoliams prieš žmones ir jų daromai materialinei žalai. Profilaktinė kvota paskirstyta konkrečioms apskritims ir medžioklės plotams pagal įstatymo priedą.
Profilaktinei kvotai priskirtus lokius medžiotojai gali sumedžioti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, vadovaujant medžioklės plotų valdytojo įdarbintiems specialistams ir taikant teisės aktuose leidžiamus medžioklės būdus. Intervencinei kvotai priskirtus lokius tuo pačiu laikotarpiu gali sumedžioti plotų valdytojo įdarbintas specializuotas personalas, medžiodamas tykojimo arba sėlinimo būdu.
Numatyti ir apribojimai
Dokumente draudžiama sumedžioti pateles, kurias lydi jaunesni nei dvejų metų jaunikliai. Profilaktinė lokių medžioklė taip pat draudžiama teritorijose, kuriose medžioti neleidžia Rumunijos medžioklės įstatymas.
Kvotos padidintos siekiant mažinti pavojų žmonėms
Naujosios kvotos yra gerokai didesnės nei ankstesnės. Įstatymu buvo nustatyta 426 rudųjų lokių profilaktinio sumedžiojimo ir 55 individų intervencinė kvota. Šios nuostatos buvo taikomos ir 2025 metais. Dabar profilaktinė kvota padidinta iki 859 lokių, taigi daugiau nei dvigubai, o intervencinė iki 110 individų, lygiai dvigubai.
Įstatymo iniciatorių aiškinamajame rašte didesnės kvotos grindžiamos žmonių saugumu, lokių daroma žala ir būtinybe mažinti populiacijos spaudimą natūralioms buveinėms. Iniciatorių teigimu, šios priemonės turėtų sumažinti lokių judėjimą į gyvenvietes ir konfliktų su žmonėmis skaičių.
Dokumente nurodoma, kad per jame apžvelgiamą dvidešimties metų laikotarpį dėl lokių išpuolių žuvo 26 žmonės, o 274 buvo sužeisti. Vien 2023 metais pagalbos numeriu 112 sulaukta daugiau kaip 7500 skambučių dėl lokių, pastebėtų šalia gyvenviečių arba jų teritorijose.
859 lokių profilaktinę kvotą iniciatoriai vertina kaip maždaug 7,5 procento apskaičiuotos populiacijos. Jų teigimu, toks sumedžiojimo mastas neturėtų kelti grėsmės palankiai rūšies apsaugos būklei. Kvotų apskaičiavimui naudoti populiacijos vertinimai, genetinių tyrimų duomenys ir informacija apie žalą pasėliams, naminiams gyvūnams bei bitynams.
Aiškinamajame rašte taip pat minimos elektrinės tvoros, lokiams nepasiekiami atliekų konteineriai ir gyventojų informavimas. Tačiau iniciatoriai teigia, kad vien šių priemonių nepakanka konfliktams suvaldyti. Tai yra įstatymo autorių pateiktas pagrindimas, o ne jau patvirtintas naujųjų kvotų veiksmingumo rezultatas.
Genetiniai tyrimai atskleidė rudųjų lokių populiacijos dydį
Lokių populiacijos dydį padeda įvertinti genetiniai tyrimai. Rumunijos aplinkos, vandenų ir miškų ministerija 2025 metų balandžio dešimtąją pristatė preliminarius rudųjų lokių (Ursus arctos) populiacijos tyrimo rezultatus. Išanalizavę daugiau kaip 24 000 genetinių mėginių, surinktų 25 šalies apskrityse, tyrėjai apskaičiavo, kad Rumunijoje gyvena nuo 10 419 iki 12 770 lokių. Šis intervalas pateiktas su 95 procentų pasikliovimo lygmeniu.
Tyrime vertintas individų skaičius, genetinė įvairovė ir populiacijos struktūra. Visos mėginių analizės atliktos Marin Drăcea nacionalinio miškų mokslinių tyrimų ir plėtros instituto laboratorijoje. Ministerijos teigimu, anksčiau populiacijos vertinimai buvo grindžiami vizualiniais stebėjimais arba netiesioginiais metodais, o genetiniai duomenys suteikė tvirtesnį mokslinį pagrindą.
Pristatant rezultatus taip pat aptartas lokių populiacijos valdymo suskirstymas į keturias teritorijų kategorijas. Jos apima rūšies išsaugojimui svarbiausias teritorijas, konfliktų valdymo zonas, tvaraus valdymo zonas ir pakraščio zonas. Šiam suskirstymui naudoti genetiniai duomenys, buveinių pasiskirstymas, žemės ūkio ir turizmo teritorijų informacija, skambučiai numeriu 112 bei lokių padarytos žalos istorija.
2025 metų pranešime buvo numatyta parengti ilgalaikės genetinės stebėsenos planą, kad populiacijos tyrimai būtų tęsiami kasmet. Paskelbti rezultatai įvardyti kaip preliminarūs.
Mūsų gamtai pavojingas gyvūnas atakuoja Kuršių neriją ir laisvai veisiasi. Kas imsis veiksmų?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO




