Dalis medžiotojų vis dar abejoja garso slopintuvų nauda. Esą anksčiau juk visi medžiojo be jų su lygiavamzdžiais šautuvais, įprastais šoviniais, ir niekam nieko nenutiko. Toks argumentas skamba įtikinamai tik tol, kol nepažvelgiame į mokslinius tyrimus. O jie rodo ką kita – šūvio garsas yra vienas pagrindinių ilgalaikio klausos pažeidimo veiksnių tarp medžiotojų ir sportinių šaulių.
Didžiausias iki šiol medžiotojų klausą tyręs darbas atliktas Švedijoje. Mokslininkai atliko tūkstančių medžiotojų klausos testus kartu su išsamia apklausa apie jų šaudymo įpročius. Rezultatai buvo aiškūs: kuo dažniau žmogus šaudo, tuo didesnė aukštų dažnių klausos susilpnėjimo tikimybė. Poveikis ypač ryškus tiems, kurie nenaudoja jokių klausos apsaugos priemonių. Tai vienas įtikinamiausių įrodymų, kad rekreacinis šaudymas pats savaime yra reikšmingas rizikos veiksnys klausai.
Faktai skaičiais:
• Pavojinga riba – 140 dB
• Šautuvo šūvis – iki 170 dB
• Slopintuvas sumažina garsą ~20 dB
• Dviguba apsauga – efektyviausias sprendimas
Audiologai jau seniai apibūdina vadinamąją „šaulio ausį“. Dešiniarankiams dažniau prastėja klausa kairėje ausyje, nes ji yra arčiau ginklo vamzdžio angos ir mažiau apsaugota galvos. Kairiarankiams – atvirkščiai. Šis asimetriškas klausos praradimo modelis būdingas tiek kariškiams, tiek medžiotojams. Kitaip tariant, posakis „viena ausis girdi blogiau“ nėra atsitiktinumas – tai tipinis triukšmo sukeltos sensorineuralinės klausos pažaidos požymis.
Kodėl žala tokia didelė? Nors šūvis trunka vos akimirką, garso slėgis būna milžiniškas – 150–170 decibelų, kai pavojinga riba laikoma 140 dB. Tokį triukšmą sukuria net vienas šūvis be apsaugos, ir tai gali negrįžtamai pažeisti vidinės ausies plaukelių ląsteles. Pasaulio sveikatos organizacija bei darbo saugos institucijos pabrėžia: impulsinis triukšmas virš 140 dB pavojingas net esant trumpai ekspozicijai.
Garso slopintuvai šią riziką sumažina, bet nepašalina. Tyrimai rodo, kad tinkamai parinktas slopintuvas gali sumažinti garso smūgį prie ausies maždaug 17–24 decibelais, o kai kuriais atvejais ir daugiau, ypač naudojant subsoninę (žemo garso) amuniciją. Tačiau net ir tuomet šūvio pikas dažnai viršija saugią ribą, todėl garso slopintuvas vienas pats nėra pakankama apsauga.
Patikimiausia priemonė – vadinamoji „dviguba apsauga“: garso slopintuvas kartu su ausų kištukais arba elektroninėmis ausinėmis. Tokia kombinacija realiai sumažina garso poveikį iki saugesnio lygio. Šiuolaikiniai elektroniniai ausų apsaugos sprendimai leidžia girdėti pokalbius ir aplinkos garsus, bet automatiškai slopina šūvio smūgį.
Ką tai reiškia medžiotojui? Pirmiausia, mitas „mūsų tėvai šaudė ir girdi puikiai“ nėra argumentas prieš saugumą. Anksčiau niekas paprasčiausiai netyrė klausos, o šių dienų mokslas pateikia aiškius duomenis. Antra, svarbiausi yra įpročiai: net vienas šūvis be apsaugos prisideda prie bendros žalos. Trečia, šiuolaikinė technika leidžia išsaugoti klausą nepakeičiant medžioklės esmės.
Klausos praradimas yra tylus, bet negrįžtamas procesas. Jei norime ilgus metus džiaugtis aiškiais gamtos garsais, šuns lojimu ir draugų balsais bokštelyje, verta naudoti tai, ką suteikia šiuolaikinės technologijos – garso slopintuvus ir tinkamą klausos apsaugą.
Brakonierius nušauna mešką Latvijoje, kova už gyvybę, šernai suėda gyvūną! Miško naujienos #16
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
