Aplinkos ministerija siūlo per būsimą vilkų medžioklės 2020-2021 m. sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leisti sumedžioti 175 vilkus. Visuomenėje kyla klausimas, ar limitas nėra per didelis. Ką mano mokslininkai, gamtos apsaugos organizacijos ir medžiotojai?
Vytauto didžiojo universiteto, Žemės ūkio akademijos, Miškų ir ekologijos fakulteto specialistai atliko 2019–2020 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų mėginių genetinius, amžiaus ir patelių reprodukcijos tyrimus bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės duomenų bazėje registruotų medžiojamųjų gyvūnų apskaitų ir pranešimų, teikiamų visus metus, analizę.
Genetinių ir amžiaus tyrimų pagrindu buvo nustatyta, kad 2019—2020 metų sezono metu sumedžioti jaunikliai (kai amžius iki 1 metų) dalijasi į 44 artimais giminystės ryšiais nesusijusias grupes (t.y. 118 vilkų imtyje buvo 64 jaunikliai, kurie priklausė 44-ioms skirtingoms šeimoms).
Skaičiuojant vilkų šeimas, nebuvo įtraukti vyresni vilkai, nes genetiniai tyrimai atskleidžia, kurie individai pagal savo kilmę priklauso skirtingoms šeimoms, tačiau lieka nežinoma, ar vyresni individai turėjo palikuonių praėjusią vasarą.
Kitas atliktas tyrimas – tai pranešimų apie vilkų buvimą, kurie registruojami visus metus (įtraukti visi atvejai, įvykę laikotarpyje, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) VSTT Biologinės įvairovės duomenų bazėje, analizė.
Vilkų šeimos skaičiuotos tik tuo atveju, jei pranešime buvo registruoti 4 ir daugiau vilkų vienu metu, teikiamą informaciją pagrindžiant kokybiškomis vilkų ar jų pėdsakų nuotraukomis arba vaizdo įrašais. Registruojant atskirą šeimą, buvo atsižvelgiama, kad šeimų teritorijų epicentrai būtų pakankamai nutolę nuo kaimyninių šeimų. Šių duomenų pagrindu suskaičiuota dar 10 atskirų vilkų šeimų. Atsižvelgiant į biologiškai galimus šeimų teritorijų nutolimus, gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos.
Kiek Lietuvos teritorijoje iš viso šiuo metu gyvena vilkų šeimų, patikimai atsakyti negalime. Pagrindinė to priežastis – pranešimų trūkumas vieningoje duomenų bazėje
Pavyzdžiui, beveik negauta pranešimų iš Biržų, Žaliosios girių ar net Dainavos girios… Tai tik keletas akivaizdžiausių vietovių, kuriose vilkų šeimos gyvena, bet duomenų tam įrodyti nepakanka – pastebi vilkus tyrinėjanti mokslininkė – lekt. dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.
Padauguvos girininkijos girininkas Kestutis Markevičius irgi atkreipia dėmesį į tai, kad medžiotojų vangumas pranešant apie vilkus Biomon sistemoje yra dėl to, kad vilkų medžioklė yra ribota ir žalos dydis kiekvienais metais didėja.
Lietuvos biologas, teriologas, ekologas, biomedicinos mokslų daktaras Linas Balčiauskas remdamasis ilgalaikiais tyrimais, pabrėžia, kad Lietuvoje 2018 m buvo 100 šeimų ir 600 vilkų, o tai reiškia, kad šiandien jų skaičius gali būti dar didesnis.
Savo straipsnije Piliečių mokslas: vilkų monitoringo 2015-2018 m. rezultatai L.Balčauskas rašo: “Vilkų populiacijos didėjimą iliustruoja ir grupių dydžio pokyčiai. 2006–2018 m. pavieniai vilkai sudarė 43,9% visų stebėjimų, 2 individai buvo stebėti 31,7% atvejų, o 3 ir daugiau individų – 24,4%. Šeši ir daugiau vilkų grupės stebėtos retai, 2,7% atvejų, 12 vilkų registruoti keturis kartus.
Mums buvo atsiųstas vaizdo įrašas, kuriama matoma 11 vilkų grupė (nurodyta, kad iš buvusių 12 vienas sumedžiotas). 2015–2018 m. pavienių vilkų dalis stebėjimuose sumažėjo nuo 56,4 iki to 40,4%, keturių vilkų grupių stebėjimams dažnėjant, nuo 4,5% 2015 m. iki 17% 2018 m.
Nuo 2006 iki 2018 m. vidutinis vilkų skaičius vieno stebėjimo metu buvo daugiau kaip du. 2015–2018 m. žiemą vidutinis grupės dydis buvo 3,17 ± 0,08 individo; 2017 (3,39 ± 0,14) ir 2018 metais (3,58 ± 0,28 individo) padidėjimas yra patikimas, lyginant su 2007–2012 metais. Mažiausios vilkų grupės buvo stebimos sausio – birželio mėnesiais. Keturių ir daugiau individų grupės dažniausiai buvo stebimos spalio – gruodžio mėnesiais.” Visą straipsnį skaitykite žurnalo Medžioklė spalio numeryje.
Žydrūnas Juozapavičius socialiniame tinkle Facebook rašo: “Šiais metais pasikeitė vilkų šeimų skaičiavimo metodika – buvo atsižvelgta į 2019-2020 metais sumedžiotų vilkų DNR tyrimus, biomon.lt įrašus, bet nebuvo apskaitos pagal pėdsakus sniege. Realiam situacijos palyginimui reiktų perskaičiuoti pernykščius duomenis pagal šių metų principą: atsižvelgti į 2018-2019 metais sumedžiotų vilkų DNR tyrimus ir 2019 metų įrašus biomon.lt sistemoje. Tuomet turėtume du palyginamus dydžius apie vilkų populiaciją 2019 ir 2020 metais. Po to jau galima daryti išvadas, ar šiemet reikia palikti maksimalią vilkų medžioklės kvotą, ar vertėtų ją atitinkamai mažinti.”
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
Žurnalo Medžioklė skaitytojų paklausėme, ką jie mano apie siūlomą vilkų limitą:
• Spręsti būreliams.
• Viskas ok, bet galetų būti ir daugiau. Neriboti.
• Nereikia čia jokių limitų! Pagal medžioklės terminą nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. kiek susimedžios tiek.
• Neriboti, kaip ir kitų plėšrūnų, lapių, mangutų.
• Neriboti, kiek pavyks per sezoną pagauti tiek ir bus.
• Ištisus metus medžioti, be limitų.
• Su limitais!
• Limitai turi būti pagrįsti, o ne iš lubų nuleisti. Kas gali argumentuoti, kaip šis limitas buvo nustatytas?
• Ką padaryti, jei Jūsų neįtikina trumpi pranešimai ir argumentai, bandykite paskaityti mokslininkų pateiktą ataskaitą. Tik būtinai visą – nuo pradžios iki pabaigos!
• Neriboti, nes stirnas baigia išnaikinti. Briedės vaikšto be briedžiukų, elnės be elniukų! Sumažėjus šernų populiacijai, vilkų skaičių reikia mažinti be gailesčio.
• Probleminėse vietovėse, probleminiai vilkai turi būti medžiojami neatsižvelgiant į sezoną, limitai turi išlikti, bet akivaizdu, kad dabar jie ryškiai per maži. Manau, patrigubinti reikėtų.
• Tai ka, vilkas ne plešrūnas? Tai, tegul, būna, kaip ir kiti plešrūnai – nelimituojami.
• Tarybiniais metais medžiojo ištisus metus, ir už vilko sunaikinimą mokėjo 50 rublių = 500 eu, pagal degalų kainą dabar. Ir vilkų neišnaikino!
Gamtos apsaugos asociacija (GAA) Baltijos vilkas tarybos narys Vaidas Balys organizacijos vardu laikosi priešingos nuomonės: “Aplinkos ministerijos siūlomą 175 vilkų sumedžiojimo limitą vertiname neigiamai. Mes nematome argumentų, kodėl vilkų medžioklę reikia padidinti 55 vilkais (45%), lyginant su praėjusiais metais. Toks ženklus padidinimas turi turėti ne tik buhalterinį pagrindimą “nes tiek galima”, bet ir logišką paaiškinimą, išplaukiantį iš populiacijos ar kitų susijusių pokyčių.
2018-2019 m. sumedžiotų jauniklių genetinis tyrimas nustatė bent 53 skirtingas reprodukcijas, o 2019-2020 m. – jau tik 44 (šiais metais skelbiamas skaičius 54 gautas pridėjus dar 10 šeimų iš pranešimų apie vilkų buvimą registravimo anketų). Praėjusiais metais maža antramečių dalis buvo įvardijama kaip tam tikras rizikos signalas. Vilkai reprodukcijoje paprastai pradeda dalyvauti tik nuo 3-ių metų, todėl didelis pirmamečių jauniklių procentas nieko nereiškia, jeigu vilkai neišgyvena iki tokio amžiaus. Šiais metais nustatytas antramečių jauniklių procentas dar labiau sumažėjo – nuo 6,9 % iki 5,9 %. Mūsų vertinimu, atlikti sumedžiotų vilkų tyrimai nerodo populiacijos augimo, priešingai – jo rezultatai mažų mažiausiai kelia abejonių, ar būklė ir ypač tendencijos yra tokios geros, kaip bandoma pristatyti. Reikia pastebėti, kad šiais metais vilkų šeimų skaičius gautas kitais metodais, nei buvo ankstesniais metais, todėl rezultatas negali būti lyginamas su ankstesnių metų apskaitų rezultatais.
Vienas argumentų dėl medžioklės ir jos didinimo yra vilkų daroma žala ūkiniams gyvūnams. Tačiau Aplinkos ministerijos pateikti skaičiai rodo, kad išmokėtos kompensacijos nepasikeitė, lyginant su praėjusiais metais. Todėl ir vėl nematome pagrindo tokiam drastiškam limito didinimui. Taip pat argumentacijoje pasigendame kitų žalų vertinimo, pvz., kanopinių žvėrių daromos žalos miškininkams ir kaip ji pasikeistų, jei vilkų populiacija būtų ženkliai sumažinta.
Jau keli metai iš eilės taikomas limitų nustatymo principas, kai be jokių diskusijų ir abejonių imamas didžiausias pagal Vilko apsaugos planą galimas skaičius. Tokia nuostata programuoja visas puses siekti ne kompromiso, o savo maksimalių tikslų, ypač kai įvyksta politinės valdžios pokyčiai. Dėl to vilkų populiacijos apsauga ir valdymas bei su tuo susijusių problemų sprendimas greičiausiai ir toliau išliks nenuoseklus ir reaktyvus ir ateityje.”
Apibendrinant – dr. Rasos Vaitkevičiūtės nuomonė: “Limito paskelbimas prieš medžioklės sezoną kasmet, tai karštas mėnesis ir nesibaigiantys priešingų pusių debatai. Norėtūsi, jog medžiotume, tiek, kiek reikia optimaliai populiacijai palaikyti, ir, ar tai bus 60, ar 175, ar 350 vnt. nesvarbu. Būtų nuostabu, jei pagaliau būtų rastas balansas, vilkas sotus ir avis sveika. Visiems turi pakakti vietos ir vilkui, ir ūkininkui, ir medžiotojui, ir gamtosauginėms organizacijoms, ir žmogui miške. Kompromiso ieškojimas nėra lengva užduotis visoms pusėms, bet čia turime pasikliauti mokslininkais. Tik antri metai vyksta, tokie išsamūs moksliniai tyrimai, reikėtų juos finansuoti ir plėsti, bei vykdyti nuolat, o medžiotojams ir visuomenei aktyviau prisidėti.”
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
