Žiemos medžioklės yra išbandymas ne tik medžiotojui, bet ir šuniui. Šaltis, vėjas, drėgmė ir ilgas buvimas lauke veikia šuns organizmą gerokai stipriau, nei dažnai manoma. Ypač tai aktualu aktyviai dirbantiems medžiokliniams šunims, kurie valandų valandas praleidžia lauke, sniege ir šaltyje.
Dažnai medžiotojai sako, kad tai medžioklinis šuo ir jis gali ištverti viską, tačiau iš tiesų tai toks pats gyvas organizmas kaip ir žmogus, tik jis neturi medžioklinės aprangos ir avalynės bei negali pats nuspręsti, kada grįžti į šilumą. Todėl būtent medžiotojo pareiga yra pasirūpinti savo šunimi.
Nušalimas prasideda nuo letenų
Šuns letenos yra ta kūno dalis, kuri pirmiausia nukenčia nuo šalčio. Sniegas tarp pirštų, ledas ir kieta sniego pluta gali sukelti mikrotraumas, įtrūkimus ir uždegimus. Ilgalaikis darbas dideliame šaltyje taip pat didina nušalimų riziką, nes letenų pagalvėlėse sulėtėja kraujotaka.
Praktiškai tai reiškia, kad po kiekvieno darbo etapo letenas būtina patikrinti. Jei šuo pradeda kilnoti koją, šlubuoti ar intensyviai laižyti letenas, tai signalas, kad kažkas negerai.
Apsauginiai bateliai, naudojami kinkinių šunims, medžioklėje nėra įprasta praktika ir gali trukdyti pačiu atsakingiausiu momentu, pavyzdžiui, susidūrus su šernų banda.
Gražiausia paukščių medžioklė, kokią tik galite įsivaizduoti! Medžiotojos dienoraštis #31
Ką daryti
• Šuns letenas būtina reguliariai apžiūrėti.
• Po medžioklės rekomenduojama naudoti antiseptines priemones.
• Pastebėjus žaizdeles ar įpjovimus, patartina kreiptis į veterinarijos gydytoją arba, jei sužeidimas nedidelis, naudoti dezinfekuojančias ir gydančias priemones.
• Prieš medžioklę ir kasdienei letenų priežiūrai rekomenduojama naudoti apsauginius kremus ir vaškus.
Kvėpavimo takų susirgimai
Šaltis veikia ne tik šuns letenas ir odą, bet ir kvėpavimo sistemą. Intensyvus bėgimas esant minusinei temperatūrai reiškia, kad šaltas ir sausas oras patenka tiesiai į kvėpavimo takus. Tai gali dirginti bronchus, sukelti kosulį ar uždegimą, ypač trumpaplaukiams šunims ir tiems, kurie dirba dideliu tempu. Medžioklės įkarštyje to dažnai nepastebima, tačiau pasekmės gali pasireikšti jau po darbo ar artimiausiomis dienomis.
Jei po medžioklės šuniui atsiranda kosulys, sunkesnis kvėpavimas ar neįprastas nuovargis, to nereikėtų nurašyti vien tik pervargimui. Šaltis gali sukelti kvėpavimo takų uždegimus, kurie iš pradžių atrodo nepavojingi, tačiau be poilsio ir šilumos gali peraugti į rimtas problemas. Būtent todėl žiemos sąlygomis svarbu ne tik tai, kaip šuo dirba miške, bet ir kaip juo pasirūpinama po medžioklės.
Rekomendacijos medžioklinio šuns kvėpavimo takams apsaugoti šaltyje
• Apgalvotai planuoti krūvį ir vengti ilgo, nenutrūkstamo intensyvaus bėgimo esant minusinei temperatūrai
• Užtikrinti šuniui pertraukas, kurių metu jis galėtų atgauti kvapą ir nuolat neįkvėptų šalto, sauso oro
• Jei medžioklė planuojama labai šaltu oru, naudoti šiltintas apsaugines liemenes
• Po medžioklės šunį nedelsiant perkelti į šiltą, sausą aplinką, neleisti jam atvėsti vėjyje ar skersvėjyje
• Pasiūlyti drungno geriamojo vandens ir leisti šuniui ramiai pailsėti be papildomo krūvio
• Aktyviai dirbantiems ir trumpaplaukiams šunims apsvarstyti lengvos apsauginės liemenės naudojimą, kad būtų išlaikyta krūtinės ir pečių zonos šiluma
• Po medžioklės atidžiai stebėti šuns kvėpavimą, kosulį, nuovargį ir bendrą savijautą
• Pastebėjus pirmuosius kvėpavimo takų dirginimo požymius, užtikrinti poilsį, šilumą ir sumažinti krūvį artimiausiomis dienomis
• Jei simptomai nepraeina ar stiprėja, laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją
Šlapimo pūslė, inkstai ir paslėpta rizika
Ilgas buvimas šaltyje, ypač drėgnomis sąlygomis, didina šlapimo takų uždegimų riziką. Šuo, kuris guli ant šaltos žemės, sniego ar šlapios žolės, gali peršaldyti šlapimo pūslę ir inkstus. Medžioklės metu šuo dažnai ignoruoja poreikį sustoti, o šeimininkas to gali nepastebėti.
• Svarbu užtikrinti, kad šuo galėtų judėti ir kuo mažiau liktų nejudrus šaltyje. Po krūvio būtina sudaryti sąlygas pailsėti šiltoje, ramioje vietoje.
• Po medžioklės reikia atkreipti dėmesį į šlapinimosi dažnumą ir elgesį. Pastebėjus diskomfortą, kraujo priemaišas ar neįprastą elgesį, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Šunims su tankia pavilne šaltis dažnai kelia mažiau problemų. Jų organizmas yra geriau prisitaikęs išlaikyti šilumą, o judėdami jie gali dirbti ilgiau. Tačiau ir šiems šunims rizika didėja, jei darbas yra ilgas, temperatūra žema, o vėjas stiprus.
Tuo tarpu trumpaplaukės veislės, pavyzdžiui, vižlos ir veimaraneriai, šaltį jaučia gerokai greičiau. Jie turi mažiau poodinių riebalų, plonesnį kailį ir silpnesnę apsaugą nuo vėjo. Tokiems šunims apsauginė liemenė ar šiltintas paltukas nėra prabanga, o sveikatos klausimas, ypač per pertraukas ir po darbo.
Kiek laiko šuo gali dirbti esant minus dešimčiai laipsnių
Vieno universalaus atsakymo nėra, tačiau yra orientacinės gairės. Esant minus dešimčiai laipsnių, aktyvus ir sveikas šuo judėdamas gali dirbti maždaug nuo pusantros iki dviejų valandų, jei jis nuolat juda ir nėra šlapias. Trumpaplaukiams šunims šis laikas dažnai būna trumpesnis.
Maždaug kas dvi valandas šuniui būtina suteikti galimybę sušilti. Idealu, jei tai galima padaryti šiltoje transporto priemonėje arba užuovėjoje, ant sausos guoliavietės. Jei šuo pradeda drebėti, lėtėti, judesiai tampa sustingę, dingsta orientacija ar jis ima ieškoti pastogės, tai ženklas, kad organizmas jau nebesugeba palaikyti kūno temperatūros.
Ką daryti po medžioklės
Grįžus namo, svarbiausia yra palaipsnis sušildymas. Šunį reikia nusausinti, ypač pilvo ir krūtinės sritį, letenas nuplauti nuo druskos ir sniego. Staigus šildymas nėra pageidautinas.
Šiltas vanduo yra geriausias sprendimas. Šiltas pienas nėra būtinas ir tinka ne visiems šunims, nes daugelis suaugusių šunų blogai toleruoja laktozę. Jei norisi pasiūlyti ką nors šilto, geriau rinktis drungną vandenį arba lengvą sultinį be druskos ir prieskonių.
Medžioklinis šuo žiemą dirba ant ribos tarp ištvermės ir rizikos. Šaltis veikia letenas, kvėpavimą, vidaus organus ir bendrą savijautą. Pūkainiams ir trumpaplaukiams šunims reikia skirtingo požiūrio, tačiau abiem atvejais lemiamas veiksnys yra šeimininko dėmesys.
Ko iš tikrųjų gali universalus paukštinis šuo? Šunu voljieras #4
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
