Šaltinis agrobite.lt
Europoje kailinių žvėrelių auginimas yra uždraustas keliose šalyse. Pagal turimą informaciją, šios šalys yra: Jungtinė Karalystė, Austrija, Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija ir Prancūzija.
Be to, Lietuva priėmė sprendimą uždrausti kailinių žvėrelių auginimą nuo 2027 metų. Latvijoje toks draudimas įsigalios nuo 2028 metų sausio 1 d.
Taigi bendras Europos šalių, kuriose kailinių žvėrelių auginimas yra uždraustas, skaičius yra apie 13, įskaitant tiek esamus draudimus, tiek tuos, kurie įsigalios artimiausiais metais.
Kovo 4 dieną pristatyta apžvalginio tyrimo ataskaita „Diskusija Lietuvos viešojoje erdvėje dėl kailinių žvėrelių fermų veiklos ir galimo jos uždraudimo 2020-2024 metais“.
Tyrimas atskleidė, ar aktyvistai naudoja emocinį spaudimą komunikacijoje apie kailinius žvėrelius
Psichologas prof. Gediminas Navaitis ir komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius remdamiesi žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis pateikė išvadą, jog kailinių žvėrelių auginimo draudimo šalininkų komunikacija rėmėsi manipuliatyviais emociniais gyvūnus sužmoginančiais naratyvais, kurie buvo plėtojami ne tik per tradicinę žiniasklaidą, tačiau ir kitais komunikacijos kanalais – socialiniais tinklais (įskaitant aktyvią reklamą), specialiomis interneto svetainėmis, elektroniniu paštu.
Apžvalginio tyrimo metu rasti ir išanalizuoti 3,6 tūkst. pranešimų nuo 2020 iki 2024 m., susiję su kailinių žvėrelių auginimo veikla ir siūlymais ją uždrausti. Reikšmingos jų dalies atsiradimas sietinas su Všį „Tušti narvai“, kuri dar 2014 m. pradėjo viešinti siūlymą uždrausti Lietuvoje auginti gyvūnus dėl jų kailio.
Kone pusė (46 proc.) visos 2020-2024 metų VšĮ „Tušti narvai“ komunikacijos buvo skirta būtent kailinių žvėrelių sektoriaus uždraudimui.
Tyrimo metu nustatyta, jog viešojoje informacijoje dominavo emociniai ir moraliniai argumentai, kuriuos aktyviai skleidė draudimo idėjos iniciatoriai. Argumentų visuma tyrimo metu suskaidyta į 8 pagrindinius naratyvus – „fizinis smurtas ir žiaurus elgesys“, „dujų kamerų siaubas“, „kailis yra prabangos prekė“, „aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos rizikos“, „pasenusi praktika“, „nuoroda į emocijas ir solidarumą“ ir „ekonominė argumentacija“.
„Apibendrinant pateiktus duomenis reikia konstatuoti, kad Lietuvos visuomenės požiūris į kailinių žvėrelių auginimą kinta nepalankia šiam auginimui linkme. Tai sietina su sumania ir intensyvia minėtų neigiamų naratyvų – jog kailinių žvėrelių auginimas yra neetiška veikla – sklaida bei populiarinimu (propaganda)“,- rašoma tyrime.
O kas Lietvuoje?
Toliau žurnalo Medžioklė tekstas
Lietuvoje šis klausimas taip pat aktyviai svarstomas. Nuomonės skiriasi. Pavyzdžiui, yra vyriausybės atstovų, kurie priešinasi kailinių žvėrelių auginimo draudimui, argumentuodami tuo, kad ši pramonė duoda ekonominę naudą valstybei – tiek per mokesčius, kurie patenka į valstybės biudžetą, tiek per darbo vietas, kurias ji sukuria.
Tiesa apie audinių gyvenimo sąlygas
Specialistai aiškina, kad kailinių žvėrelių fermose tikrai nevyksta tokie siaubingi dalykai, kaip bando įteigti gyvūnų teisių aktyvistai. Reikia atsižvelgti į tai, kad vadinamosios gyvūnų teisių gynimo organizacijos dažnai veikia užsienio užsakymu ir yra finansuojamos iš didžiųjų gyvūnų apsaugos organizacijų, tokių kaip PETA, biudžetų. Tuo tarpu tarptautinės organizacijos, įskaitant ir Europos Sąjungą, yra pripažinusios, kad gyvūnų teisių gynimo asociacijos savo veiklos pobūdžiu ir finansavimo modeliu gali būti prilyginamos teroristinėms organizacijoms. Todėl kyla klausimas – kam yra naudinga likviduoti ekonomiškai svarbią veiklos sritį visoje Europoje?
Kaip nurodo šios srities specialistai, kailinių žvėrelių auginimo pramonės nebūtina naikinti. Vietoj to galima kalbėti apie gyvūnų gerovės užtikrinimą – jų laikymo sąlygų gerinimą, maitinimą bei, žinoma, apie pirmąjį produkcijos gavimo etapą – humanišką gyvūnų migdymą.
Taip pat verta paminėti, kad natūralus kailis yra ekologiškiausia ir nepalyginamai efektyvesnė medžiaga žieminių viršutinių drabužių siuvimui. Tyrimai ir bandymai įrodo, kad kailis savo savybėmis lenkia bet kokią sintetinę medžiagą. Be to, gyvūnų kailis gamtoje suyra per kelerius metus, tuo tarpu sintetikos perdirbimui reikia didžiulių energijos išteklių, o jeigu ji patenka į gamtą, jos irimo procesas gali tęstis net iki 1000 metų. Tad kas iš tikrųjų yra draugiškiau aplinkai – kailinių žvėrelių auginimas ar sintetinių pūkinių striukių gamyba?
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
