Likus trims dienoms iki elnių medžioklės sezono pradžios, rugpjūčio 12-ąją, buvo paskelbti šio sezono elninių sumedžiojimo limitai. Šiemet didžiųjų limituojamų kanopinių sumedžiojimo leidimų skaičius padidintas ir siekia 17 703 elnius ir 4235 briedžius. Ankstesnį medžioklės sezoną buvo išduota 2468 mažiau elnių ir 137 mažiau briedžių sumedžiojimo leidimų.
Kalbėdami apie naujus limitus medžiotojai reiškia skirtingas nuomones. Tie, kurie susiję su žemės ir miškų ūkiu, mano, kad limitai vis dar tebėra per maži. Kiti laikosi nuomonės, kad briedžių ir elnių medžioti reikėtų mažiau. Tuo pat metu visais žiniasklaidos kanalais taip pat skamba, kad laukinių kanopinių skaičius be paliovos auga ir šie gyvūnai daro vis daugiau žalos jaunuolynams ir pasėliams.
Vienas iš populiacijos padidėjimo požymių yra nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia laukiniai gyvūnai, skaičius. Pavyzdžiui, praėjusiais metais užregistruota apie 4000 eismo įvykių su laukiniais gyvūnais. Kai kuriuose nukentėjo žmonės, buvo ir žuvusių.
Vienas didžiausių draudikų ERGO skelbia: „Lietuvoje 2020 ir 2021 metais atitinkamai sulaukėme 530 bei 554 pranešimų apie mūsų klientų susidūrimus su laukiniais gyvūnais. Šiemet per pirmąjį ketvirtį taip pat tokių nelaimių neišvengta – dėl žvėrių kaltės sukeltų eismo įvykių užfiksavome 118“, – situaciją apibūdina draudiko atstovas.
Nuo ko priklauso limitų dydžiai?
Sumedžiojimo limitus nustato komisijos, kurias sudaro Aplinkos ministerijos, vietinės savivaldos, medžiotojų organizacijų, ūkininkų ir miškininkų atstovai. Vertinami medžiotojų kolektyvų atliktos apskaitos duomenys ir pasiūlymai bei informacija apie elninių padarytą žalą ir nuostolius.
„Esu dirbęs tokioje komisijoje ir pats įsitikinau, kad skirstant limitus miškininkų ir ūkininkų žodis daug reiškia. Neretai suteikiamų leidimų skaičius dėl šių sričių atstovų spaudimo būna dirbtinai padidinamas. Medžiotojų klubai taip pat dažnai paprašo daugiau, nei apskritai įmanoma sumedžioti atitinkamuose medžioklės plotuose. Tai daroma apgalvotai.
Tokius prašymus komisija vertina atidžiau, nagrinėja ankstesnių sezonų rezultatus ir paskirtų limitų išnaudojimą. Jei ankstesniais metais klubas paprašė leidimų dviem briedžiams ir nė vieno neišnaudojo, tai šiemet nėra pagrindo paprašyti keturių leidimų, ir tiek tikrai nebus paskirta“, – nurodė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša.
Kodėl prašoma daugiau?
Priežasčių esama įvairių. L. Daukša pabrėžia, kad viena objektyviausių priežasčių, dėl kurios medžiotojų klubai paprašo daugiau leidimų, negu priklausytų konkrečiam medžioklės plotui, yra papildomų leidimų paskyrimo procedūra. „Klubai, kurių plotuose didelė elnių ar briedžių populiacija ir nustatoma daug žalos, iškart paprašo daugiau leidimų, nes papildomų leidimų skyrimas yra ilgas, biurokratiškai sudėtingas procesas. Tai gali trukti tris keturias savaites ir dažnai sprendimas priimamas tik sezonui pasibaigus“, – sakė LMŽD atstovas.
Miškininkystės atstovai pateikia didesnį gyvūnų skaičių plotuose, kad pabrėžtų būtinybę gintis nuo žalos. Kai kurie medžiotojų kolektyvai taip pat elgiasi, tikėdamiesi daugiau sumedžioti.
„Dalis medžiotojų ir net ištisų kolektyvų medžioja dėl pelno, – sako LMŽD direktorius, kaip medžiotojas ir medžiotojų organizacijos atstovas įsitikinęs, kad tai neetiška. – Tik jei visas kolektyvas vieningai nutaria, kad sumedžiotų gyvūnų mėsa bus perduodama supirkėjams, siekiant pagerinti medžioklės infrastruktūrą plotuose arba surinkti lėšų, pavyzdžiui, kokiam nors labdaros fondui, tada mėsą parduoti galima, kitaip man tai atrodo nederama. Tačiau žinoma, kad yra tokių medžiotojų ir net ištisų klubų. Žmonės, norintys pasipelnyti, taip pat suinteresuoti dirbtinai padidinti medžioklės plotuose pastebėtų gyvūnų skaičių, kad gautų papildomų leidimų.“
Apskaita ir sumedžiojimo apimtys
Nagrinėjant Aplinkos ministerijos surinktus duomenis matyti, kad metai po metų didžiųjų kanopinių leidimų skaičius auga. Didėja ir sumedžiotų gyvūnų skaičius, bet kiekvienas sezonas baigiamas neišnaudojus visų paskirtų leidimų. Praėjusį sezoną sumedžiota 2719 briedžių (limitas – 4098) ir 12 472 elniai (limitas – 15 235), ir taip kartojasi kasmet.
Nuo rugpjūčio vidurio Lietuvoje leidžiama medžioti briedžių ir elnių patinus. Sezonas pailgintas, kad medžiotojai galėtų efektyviau atrinkti selekcinius individus ir sumažintų elnių bei briedžių skaičių plotuose.
Briedžių, tauriųjų elnių ir kitų elninių žvėrių Lietuvos miškuose gausėja. Pagal Aplinkos ministerijos surinktus duomenis, briedžių skaičius šalyje padidėjo 887, o tauriųjų elnių yra 8484 daugiau nei pernai.
Vienas patikimiausių populiacijos augimo įrodymų – sumedžiojimo apimčių padidėjimas. Šis rodiklis, palyginti su ankstesniais metais, 2020–2021 medžioklės sezoną padidėjo 283 briedžiais ir 3424 elniais.
Elninių žvėrių tankumas kai kuriuose Lietuvos regionuose jau yra per didelis. Ūkininkai ir miškų savininkai dėl to patiria nemažai nuostolių, todėl svarstoma galimybė, kad tokiais atvejais aplinkos ministro įgaliota institucija galėtų duoti nurodymą medžioklės plotų naudotojams sureguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą, kad ji neviršytų didžiausios leistinos elninių žvėrių tankumo miškuose normos.
„Skirstant limitus negalima vadovautis vien emocijomis ar finansiniais sumetimais. Reikia išanalizuoti ankstesnių metų sumedžiojimo pažangą, medžiotojų pastebėjimus ir apskaitos rezultatus. Kiek man žinoma, miškininkystės specialistai turi savo metodus ir formules, pagal kurias skaičiuoja gyvūnų skaičių tam tikroje teritorijoje. Galvoju, kad siekiant pagerinti mūsų supratimą apie kanopinių populiacijų būklę bei moderniai ir atsakingai medžioti, visiems specialistams reikėtų susėsti prie vieno stalo ir sutarti naują modelį. Galbūt reikėtų pavesti mokslininkams sukurti naują metodiką“, – sakė LMŽD atstovas.
Aplinkos ministerija nurodo, kad priemones dėl elninių žvėrių gausos sureguliavimo ir paukščių medžioklės ribojimo numatoma aptarti artimiausiame Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdyje rugsėjo pradžioje.