Tušti narvai triumfs valstybei kainuoja milijonus
Kailinių žvėrelių auginimo Lietuvoje nebėra. Įstatymas, visiškai uždraudžiantis šią veiklą nuo 2027 metų sausio, jau priimtas, o procesas negrįžtamai įsibėgėjęs. Šio sprendimo pagrindas – visuomeninis spaudimas, emocijų kupinos kampanijos ir galinga, profesionaliai finansuojama organizacija Tušti narvai. Tačiau žvelgiant ne per emocijų, o per valstybės pinigų prizmę, ši „pergalė už gyvūnus“ turi labai aiškią kainą – milijonus eurų kasmet prarandamų mokesčių ir verslų, kurie buvo išstumti be realių alternatyvų ar visuomeninio dialogo.
Tyrimas apie tai, kokias pasekmes draudimas padarė valstybės biudžetui
Valstybė jau neteko milijonų
Nuo to laiko, kai pradėta kalbėti apie kailinių žvėrelių auginimo draudimą, iki pat jo priėmimo 2023 m., ir dabar – kol įsigalios visiškas draudimas 2027 m. – valstybė jau prarado reikšmingą dalį anksčiau surenkamų mokesčių. Dalis verslų užsidarė anksčiau, bankai nustojo skolinti, naujos investicijos į šią veiklą tapo neįmanomos. Kartu su verslu pradėjo nykti ir mokestinės įplaukos.
Štai kiek valstybės biudžetas jau prarado dėl organizacijos Tušti narvai inicijuoto proceso:
Tiesioginių mokesčių praradimai: apie 3 milijonus eurų kasmet. Tai yra pelno mokestis, GPM, nekilnojamojo turto ir kiti vietiniai mokesčiai.
Sodros įmokos: 2019–2021 m. sektorius pervedė 4,9 mln. eurų socialinio draudimo lėšų. Kadangi veikla smuko, šios įmokos sumažėjo proporcingai.
PVM praradimai: 2016–2021 m. grąžinta daugiau kaip 15 milijonų eurų. Panašūs srautai nebesugrįš.
Bendras valstybės praradimas vien per 5 metus – virš 30 milijonų eurų, neskaičiuojant netiesioginių nuostolių – sumažėjusios regionų perkamosios galios, bedarbystės pašalpų ir ekonominio aktyvumo kritimo.
Ir tai – dar ne pabaiga. Iki 2027 metų šie skaičiai dar išaugs. Kiekvienais metais į valstybės biudžetą nebesuplauks dar maždaug 7–10 milijonų eurų, o tai reiškia, kad nuo kampanijos pradžios iki visiško draudimo įsigaliojimo Lietuva galimai neteks daugiau kaip 50 milijonų eurų vien tiesioginių mokesčių forma.
Pridėkime dar planuojamas kompensacijas verslui, kurias valstybė įsipareigojo mokėti – jų suma gali viršyti 56 milijonus eurų. Taigi, galutinė šios „pergalės už gyvūnus“ sąskaita viršys 100 milijonų eurų.
Kampanija, kuri pakeitė politiką
Organizacija Tušti narvai jau daugelį metų aktyviai dirbo, kad kailinių žvėrelių auginimas Lietuvoje būtų laikomas nepriimtinu. Jie kūrė vaizdo medžiagą, organizavo protestus, viešino narvuose kenčiančių gyvūnų nuotraukas, kalbėjo apie smurtą, žiaurumą, dujų kameras, net ir mirtį. Visa ši žinutė buvo nukreipta į emocijas, o ne į diskusiją apie tai, kaip šią veiklą būtų galima reguliuoti, pagerinti ar pritaikyti šiuolaikiniams gyvūnų gerovės standartams.
Psichologai ir komunikacijos ekspertai, analizavę Tušti narvai veiklą, pastebėjo, kad jų komunikacija buvo pagrįsta tūkstančiais emocingų žinučių – per 3 600 pranešimų per ketverius metus.Tai buvo tikslinga, profesionaliai valdoma viešųjų ryšių kampanija. Lrytas.lt duomenimis, ši kampanija turėjo ir labai aiškų finansinį pagrindą – 2024 metais Tušti narvai surinko daugiau nei 300 000 eurų paramos, o per pastaruosius metus jiems buvo pervesta apie 80 000 eurų iš užsienio fondų. Daugiau nei 214 tūkstančių eurų – anoniminės aukos.
Politikų sprendimas ir jo kaina
Emocijoms paklusę politikai 2023 metų rudenį nubalsavo už visišką kailinių fermų veiklos nutraukimą nuo 2027 metų. Tuo metu niekas iš jų garsiai nekalbėjo apie tai, kiek valstybė kasmet gauna mokesčių iš šio sektoriaus. O skaičiai įspūdingi.
2016–2021 metų duomenimis, vien tiesioginių mokesčių iš kailių fermų biudžetas kasmet gaudavo apie 3 milijonus eurų. „Sodros“ įplaukos siekė beveik 5 milijonus per trejus metus. Pridėkime dar 15 milijonų eurų PVM atskaitymų. Viskas legaliai, skaidriai, reguliuojamai. Šios lėšos tapdavo pensijomis, socialiniu draudimu, sveikatos apsauga. Dabar jų nebebus.
Sunaikintas verslas, kuriam nebuvo suteikta alternatyva
Ūkininkai, kurie dar visai neseniai buvo laikomi konkurencingais gamintojais tarptautinėje rinkoje, šiandien jau kalba apie bankrotą. Ūkiams atsisako skolinti bankai, nes sektoriaus ateities nebėra. Nemaža dalis verslų jau užsidarė. O tie, kurie dar išsilaikė, ruošiasi bylinėtis su valstybe. Į teismą kreipėsi grupė kailinių žvėrelių augintojų, kurie vertina savo patirtą žalą net 113 milijonų eurų.
Valstybė žada kompensacijas – 3, 2 ir 1 euras už kiekvieną gyvūną. Skamba kaip pašaipa. Sektorius kalba ne apie šimtus, o apie tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių gyvūnų, tačiau net ir tada tai nekompensuoja pastatų, technikos, žemės investicijų, kurių vertė milžiniška. O svarbiausia – nėra jokio plano, kaip šiuos žmones integruoti atgal į darbo rinką, kokia veikla galėtų pakeisti jų pragyvenimo šaltinį.
„Tušti narvai“. Milžiniški biudžetai ir abejotinos kilmės lėšos
Remiantis portalo Lrytas.lt paskelbtais duomenimis, gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ 2024 metais pasiekė rekordinį finansavimą – iš viso surinkta 308 946 eurų parama. Didžioji šios sumos dalis – net 214 733 eurai – gauta iš anonimų, kurių kilmė ir tikslai lieka nežinomi.
Be to, organizacija aktyviai remiama ir iš užsienio. 2024 m. ji gavo 27 268 eurus iš JAV registruotos „The Humane League“, dar 6 800 eurų iš Lichtenšteine veikiančio fondo „Stumme Brueder Stiftung“, o taip pat apie 43 239 eurus iš kitų užsienio juridinių asmenų.
„Tušti narvai“ metiniai biudžetai kasmet sparčiai auga. 2022 metais surinkta 274 486 eurų, iš jų 176 149 eurų buvo anoniminiai. 2023 m. – 221 232 eurai, iš kurių 151 453 eurai – vėlgi anonimiška parama. 2024-ieji išsiskiria kaip rekordiniai – daugiau nei 300 tūkst. eurų biudžetas.
Dar viena ryški detalė – itin dosnios išlaidos reklamai. Vien per laikotarpį nuo 2019 iki 2024 metų „Tušti narvai“ išleido 58 600 eurų vien socialinių tinklų reklamai. Tai – daugiau nei dvigubai viršija visą Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos metinį biudžetą.
Tokie skaičiai kelia klausimų ne tik dėl viešosios nuomonės formavimo skaidrumo, bet ir dėl interesų balanso visuomenėje, kurioje vienai pusei leidžiama veikti su šimtatūkstantinėmis paramomis, o kitai – užkraunama atsakomybė be realių galimybių gintis.
Kaip rasti „Tušti narvai“ finansines ataskaitas?
Nors „Tušti narvai“ yra viešoji įstaiga ir nevyriausybinė organizacija, turinti pareigą skelbti savo finansinius duomenis, daugelis visuomenės narių nežino, kur jų ieškoti.
Organizacijos finansinės ir veiklos ataskaitos yra prieinamos dviem būdais:
Per Registrų centrą
VšĮ „Tušti narvai“ (įmonės kodas 303294492) teikia finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui. Jas galima rasti oficialioje Registrų centro svetainėje, įvedus įmonės kodą arba pavadinimą. Čia pateikiami:balansas,pelno (nuostolių) ataskaita,
aiškinamasis raštas,metinė veiklos ataskaita.
Šie dokumentai atskleidžia, kokias sumas organizacija surinko, kam jos buvo išleistos ir kiek lėšų gaunama iš užsienio šaltinių bei anoniminių donorų. Toks skaidrumas yra būtinas, ypač kai organizacijos veikla daro tiesioginę įtaką viešajai politikai ir verslo sektoriui.
Kas už viso to liko?
Likusi tuščia erdvė. Ne tik narvuose, bet ir kaimo vietovėse, kur anksčiau veikė fermos. Likę žmonės, netekę darbo. Likusi valstybė, kuri neteko milijonų mokesčių. Ir likusi visuomenė, kuri nebuvo įtrauka į tikrą diskusiją, o buvo tik priversta pasirinkti emocijų pusę.
Gyvūnų gerovė yra svarbi. Tačiau ar ją tikrai galima pasiekti vien tik uždraudimais? Ar tikrai politika turi būti formuojama pagal tai, kas garsiau šaukia, o ne pagal tai, kas sugeba išlaikyti balansą tarp etikos ir ekonomikos?
Šiandien Lietuvos biudžetas jau neteko dešimčių milijonų eurų. Ir tai – tik pradžia. Iki 2027 metų šie nuostoliai kasmet didės. O tada prasidės naujas etapas – kompensacijos, bylos, ilgalaikiai įsipareigojimai. Visa tai – kainuos. Ir už tai mokėsime mes visi.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
