Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ir Europos šalyse padaugėjo atvejų, kai išaugus kanopinių gyvūnų populiacijai padaroma reikšminga žala miškų ir žemės ūkiui.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2019 m. naujų gyvūnų pažeidimų miškuose užregistruota 2261,1 ha plote, tai 1,9 proc. mažiau nei 2018 m. (2304,1 ha). Nuo visų naujai užfiksuotų pažeidimų ploto žievės nulaupymas sudaro 47 proc., ūglių nuskabymas – 42,7 proc., briedžių nulaužyti jaunuolynai – 8,5 proc., bebrų pažeisti medynai – 0,4 proc., pelių pažeidimai – 0,3 proc., kormoranų pažeidimai sudaro 1 proc. 2019 m. šernų daromos žalos nefiksuota. Tam turi įtakos mažėjanti šernų populiacija dėl afrikinio kiaulių maro infekcijos.
Valstybinės miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose 2019 m. repelentais nuo elninių žvėrių pažeidimų apdorota 20 232,7 ha, o mechaninėmis apsaugos priemonėmis (individualiomis apsaugomis ir gaubtais, tvoromis, vilna užvyniojant ant ūglių) apsaugota 1255,7 ha želdinių. Tikėtina, kad pažeistų miško plotų yra dar daugiau, nes ne visada girininkijų darbuotojai informaciją apie žvėrių padarytus pakenkimus užregistruoja Valstybinės miškų tarnybos sukurtame Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos elektroniniame žurnale.
Įvertinus šalyje susiklosčiusią situaciją dėl siaučiančios pandemijos ir medžioklių ribojimo, 2020 m. miškų ir žemės ūkio statistika turėtų parodyti didėjimo tendencijas. Bet apie tai sužinosime per kelerius metus.
Medžiotojai žino, kad laukinių gyvūnų populiacijų gerovė priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti ir sugyventi su žmonėmis. Konfliktų, kylančių tarp žmogaus ir laukinių gyvūnų, sprendimas tampa pagrindiniu laukinių gyvūnų apsauga besirūpinančių specialistų uždaviniu. Laukiniai gyvūnai, užimantys savo natūralias buveines, tampa konflikto priežastimi, nes žmonės baiminasi dėl savo saugumo, galimos žalos žemės ūkio pasėliams, gyvuliams, infrastruktūrai, sodams, automobiliams ir kt. Žemės ūkio pasėliuose laukiniai gyvūnai dažniausiai suėda, išlaužo, išknisa ir sutrypia augalus, taip padarydami didelę žalą. Tai gali būti efektyviai mažinama tik ribojant gyvūnų populiaciją, ką ir daro medžiotojai vadovaudamiesi nustatytais limitais ir savo žiniomis apie laukinių gyvūnų populiacijų valdymą.
Išaugus žalos mastams žemės ūkio pasėliuose, kyla konfliktų tarp ploto valdytojo ir medžiotojų. Dažniausi ginčai teismuose vyksta, kai medžioklės plotų naudotojai nesutinka su savivaldybių komisijų apskaičiuotu atlygintinos žalos dydžiu, komisijos narių kompetencija ir kt. Pasitaiko ir teisminių ginčų su valstybe dėl žalos atlyginimo, kai medžiotojai būna išnaudoję paskirtą medžiojamųjų žvėrių limitą, o žemės ar miško savininkui žvėrys vis tiek daro žalą.
Turėtume sutikti, kad išaugusios stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų (briedžių, tauriųjų elnių, stirnų, šernų) populiacijos neša naudą medžiotojams, bet žemės savininkai patiria nuostolių. Tuomet kreipiasi į savivaldybę, kuri sudaro komisiją žalai įvertinti, tačiau pasitaiko atvejų, kai suveikia žmogiškasis faktorius, susiduriama su kompetencijos stoka ir kt., nes objektyvus laukinių gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimas yra sudėtingas ir daug darbo reikalaujantis uždavinys.
Šiuo metu Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje nėra įvardyta, kaip ir kokios priemonės turėtų būti naudojamos nustatant pažeisto ploto dydį ir pakenkimo intensyvumą. Tuo tikslu VDU Medžioklėtyros laboratorijos specialistai 2018 m. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo palyginti laukinių žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams vertinimo skirtingais metodais (matavimų vietoje, naudojant bepilotį orlaivį ir analizuojant didelės raiškos palydovais daromas nuotraukas) galimybes. Ir nustatė, kad tiksliausias būdas žalai įvertinti (kur galima), – apskaitas daryti bepiločiu orlaiviu, nes tokios apskaitos atliekamos greičiau, reikia mažiau žmogiškųjų resursų, nustatomas tikslus pažeidimo procentas. Galime viltis, kad ateityje žalos skaičiavimo metodika tobulės ir kils mažiau nesusipratimų.
Medžiotojams norint sumažinti konfliktų su žemių savininkais ir žinoti savo teises ir pareigas visada pravartu pasikartoti teisinį reglamentavimą Lietuvoje. Pirmasis elementorius, kurį verta peržiūrėti, tai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas. Jo 5 straipsnis aprašo medžiotojus vienijančių asociacijų ir savivaldybių funkcijas laukinių gyvūnų padarytos žalos atvejais, pagrindiniai punktai iš jų yra: per seniūnijas registruoja žemės, miško, vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, sudaro komisijas medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir organizuoja komisijų darbą. Įstatymo 6 straipsnis kalba apie medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių finansavimą. Pats pagrindinis yra įstatymo 18 straipsnis, kuriame apibrėžiamas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civiliniame kodekse nurodytų veiksmų. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas uždraudė medžioti.
Medžiotojams reikia prisiminti ir tai, kad medžioklės plotų naudotojui, delsiančiam atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, seniūnijos seniūno teikimu Aplinkos apsaugos departamentas turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimą.
Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti taikoma aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika. Ji reglamentuoja medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas. Šiuo teisės aktu verta pasidomėti įdėmiau, nes įvykus žalai gali tekti atstovauti medžioklės ploto naudotojui savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti darbe ir pasirašyti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą.
Tai dar ne viskas – atsitikus žalos faktui ir belaukiant komisijos pravartu susipažinti su Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo komisijos darbo reglamentu, kad kilus ginčų jaustumėtės tvirčiau. Man žinoma atvejų, kai medžiotojai šalia savivaldybės komisijos pasikviečia nepriklausomus specialistus iš universitetų ar institucijų, kurie yra savo srities profesionalai. Žinoma, tai kainuoja ir pasitelkiama tada, kai yra dideli ir nuolat trunkantys konfliktai.
Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad labai daug priklauso nuo pačių medžiotojų požiūrio į vietinius žemės ir miško savininkus.
Medžiotojai gerai pažįsta savo teritoriją, todėl visada pravartu bendrauti ir su žemių savininkais, ypač tais, kurių laukuose ir miškuose yra nustatoma žala ar numanoma, kad ji gali atsirasti. Juk kuo šiltesni santykiai bus su bendruomene, tuo mažiau bus konfliktų, bus galima užbėgti įvykiams už akių ir bus sumažinti piniginiai kaštai. O kaip tai padaryti, yra daug gerosios praktikos pavyzdžių.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
