Andrius – parduotuvės E-medžioklė vadovas, medžiotojas, kvalifikuotas šaulys. Jo hobiai susiję su istorija, karyba, ginklais. O šiuo metu atsiradus medžioklės pagalbininkei Miltei Andrius aktyviai domisi šunininkyste.
Pažintis su medžiokle
„Medžioklė ir karyba lydėjo mane visą gyvenimą. Esu buvęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys, nes nuo vaikystės patiko karyba, ginklai, „kariuomenės reikalai“. O kai baigiau mokyklą, tuo metu jau buvo panaikinta privalomoji karo tarnyba, tad vienintelė vieta, kur buvo galima paragauti kario duonos, buvo Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Savo noru užsirašiau tarnauti ir manau, kad karinė tarnyba man, kaip ir kiekvienam jaunam vyrui, pridėjo asmeninės brandos, vyriškumo ir pagerino komandinio darbo įgūdžius. Taip pat išmokau įvertinti kasdienio gyvenimo malonumus skaniai pavalgyti ir ilgai pamiegoti. Tarnaudamas įgijau taiklaus šaulio ir šaudymo vadovo kvalifikacijas. Visa tai, ką išmokau kariuomenėje, labai pasitarnavo ir dabartiniame darbe“, – pasakojimą apie save pradėjo A. Gavėnis.
Pašnekovui visada patiko gamta. „Viskas, kas su ja susiję, sekėsi labai lengvai, mokykloje patiko biologija ir kiti gamtos mokslai. Savo noru eidavau ir grybauti, ir medžioti. Tėtis buvo didelis medžiotojas ir gamtos mylėtojas. Vaikystėje praleidžiant daug laiko su juo, buvimas gamtoje buvo labai natūralus, savaime suprantamas dalykas, tad tėčiui nereikėjo manęs papildomai skatinti tuo domėtis. Tad ir medžioju nuo vaikystės. Neabejotinai prisidėjo tai, kad esu kilęs iš medžiotojų šeimos!“ – pabrėžė Andrius.
Tėtis ir kiti giminaičiai aktyviai užsiėmė medžiokle. Būtent tėtis pašnekovą išmokė medžioti, vesdavosi kartu į medžiokles, nes puikiai pažinojo savo medžiojamuosius plotus, aktyviai dalyvavo medžioklės būrelio veiklose. „Medžioklė šeimoje užėmė svarbią vietą, nes tėtis buvo aktyvus medžiotojas ir aš net šiuo metu negaliu jam prilygti. Jis man suformavo požiūrį į medžioklę. Aš ją suprantu kaip visumą visų pojūčių ir jausmų, kad tai nėra tik trofėjus ar sumedžiojamas grobis, tai yra daugiau: pasiruošimas, gamtoje vykstančių procesų žinojimas, gyvūnų elgsenos supratimas, kolektyvas ir gera kompanija… Medžioklė man yra ypatingas hobis, joje persipina gamtos harmonija ir greiti žmogaus sprendimai. Tai man yra procesas, kuriame sumedžiojimo tikslas nėra pagrindas, o malonumą teikia visas procesas nuo pasirengimo iki taiklaus šūvio, grobio gastronomijos.“
Medžiotojas turi mėgautis procesu, o ne tik rezultatu
Medžiotojo bilietą Andrius išsilaikė būdamas 18 metų, tada nebuvo labai aktyvus medžiotojas, tačiau dėl tėčio medžioklė visada jį lydėjo ir ryšys su ja sustiprėjo, kai pradėjo dirbti medžioklės srityje. „Dauguma klientų nori praktinių patarimų ir pačiam daug maloniau paaiškinti, ką pats esu išbandęs“, – sakė jis.
Pirmas sumedžiotas žvėris buvo stirnos patinas, ožys. „Tą medžioklę prisimenu nuo pradžios iki pabaigos, net dabar matau tą ūkanotą lauką ir iš rūko išnirstantį pirmą puikų trofėjų. Kaip ir visiems, pirmą kartą atlikti tinkamą selekciją labai sunku, tiesiog matai ožį… Tačiau viskas susiklostė labai gerai – sumedžiotas žvėris iš tiesų buvo senas, jo ragai jau buvo prastėjantys. Bet kokiu atveju, jis yra brangus, nes pirmasis medžioklės kelionėje“, – prisiminė Andrius.
Požiūris į medžioklę
A. Gavėnis teigia esantis klasikinės medžioklės šalininkas. „Nors dirbu šioje srityje daugiau nei 10 metų, esu gana konservatyvus. Turbūt tai įtaka to, kad teko medžioti su labai skirtingomis kartomis, iš kurių teko girdėti įvairių istorijų, pažinti jų medžioklės būdus, kurie dabar yra „pasenę‘‘. Vis dėlto visa tai išlikę mano prisiminimuose ir smagu tai prisiminti ir palyginti, kaip šiuo metu medžiojama su šių laikų technologijomis. Seniau dažniausiai medžiodavo tykodami ir stengdavosi, kad žvėris prieitų kuo arčiau, nes buvo medžiojama lygiavamzdžiais šautuvais, tai leisdavo atlikti tinkamą šūvį iki 50 metrų. Kitas medžioklės būdas, dabar beveik nebenaudojamas – žvėries laukimas ant jo tako miške. Prieš tai medžiotojas apeidamas didelius miško plotus turėdavo išsiaiškinti žvėries judėjimo preliminarų laiką. Šiuolaikinėje medžioklėje dėl naujų technologijų – termovizinių prietaisų – žvėrį galima aptikti kelių šimtų metrų atstumu, tad viskas vyksta kur kas greičiau, o naudojantis graižtviniais ginklais ir optiniais taikikliais šūvio atstumas siekia kelis šimtus metrų, tad skirtumai tikrai milžiniški.“
Medžioklės sąvoka yra labai plati. „Teko medžioti su skirtingomis medžiotojų kartomis ir istorijų būta įvairiausių, bet labiausiai įstringa aplinka, kurioje medžiojama, nes suteikia daugiausia emocijų – išnyrantys ar praeinantys žvėrys, kurie priverčia sustingti ir būti čia ir dabar. Nors medžioklė yra viena seniausių žmonių veiklų, tai aiškiai praktikoje parodo, kaip ji keičiasi ir evoliucionuoja, nes dauguma šiuolaikinių medžiotojų, kurie negyvena medžiotojų plotuose ir atvyksta iš toli, negali sau leisti savaitėmis bastytis miške, ieškodami medžioklės grobio. Medžioklė dėl technologijų prisitaiko prie mūsų gyvenimo tempo“, – aiškino Andrius.
Medžioklėje jam svarbiau procesas, kolektyvas. „Jei kalbame apie medžioklės sėkmę, ji man visada sėkminga. Net ir nesumedžiojus žvėries, svarbu iš viso to gauti patirtį – išanalizuoti savo tinkamus ir netinkamus poelgius, kaip gerai įvertinau vietą, kaip prisėlinau, tykojau, ar pats šūvis buvo taisyklingas. Tad, jei nepasiseka, reikia save įvertinti ir pasimokyti, kad kitą kartą būtum patobulėjęs. Būtina gerinti savo įgūdžius“, – teigė medžiotojas.
O jei kalbėtume apie sumedžiotus žvėris, Andrius taip pat laiko save sėkmingu. Net ir pokalbiuose su klientais jis stengiasi paaiškinti, kad medžioklėje svarbiausia ne vien šūvio rezultatas, trofėjus. „Trofėjai man svarbūs tuo, kad jie įprasmina teisingai atliktą medžioklę, o man kaip ir daugeliui žmonių visada smagu būti įvertintam, pavyzdžiui, gauti apdovanojimą trofėjų parodoje. Turiu keletą medaliais apdovanotų stirninų ir elnių trofėjų. Pastebėjau, kad einant laikui darausi vis atidesnis ir stengiuosi atlikti kuo atsakingesnį šūvį, gal net perdėtai tinkamai įvertinti žvėrį. Kartais tai pakiša koją, nes sėkmingam šūviui reikia staigumo, bet kartu tai ir papildomas šansas gyvūnui.“
Andriui labiausiai patinka medžioklė sėlinant, nes būti nepastebėtam žvėries teikia daug adrenalino, teigia jis, tad tokio tipo medžioklės labai dinamiškos ir laikas labai greitai prabėga. O jei dar pavyksta pamatyti ne vieną, o kelis trofėjus – tai dar didesnis pasisekimas. „Per sėlinimą turi apgalvoti savo kiekvieną žingsnį ir jį įvertinti. Labiausiai medžioklė sėlinant patinka elnių rujos metu. Kelis kartus, anksti ryte, dėl palankaus vėjo ir rūko yra tekę prisėlinti per 30 metrų prie elnio ir girdėti, kaip jis kvėpuoja, tad taip užplūsta didelės emocijos ir sumedžiojimas tampa nebe toks svarbus“, – sakė pašnekovas.
Šunys medžioklėje
Ne mažiau smagu yra ir kolektyvinės medžioklės, ypač ančių medžioklė vasaros pabaigoje. Ančių medžioklės Andriui tapo įdomesnės, teigia jis, kai įsigijo hurtsharo veislės kalytę Miltę. „Mūsų šeimoje visada buvo daug įvairių veislių šunų, tačiau visai kitas jausmas, kai pats treniruoji savo šunį. Tik tada supratau, kiek reikia įdėti darbo ir pastangų, kad gautum tinkamą medžioklės palydovą, – pasakojo pašnekovas. – Ši nauja patirtis supažindino su naujais žmonėmis, kurie man padėjo paruošti šunį. Vienas iš Vižlų klubo įkūrėjų Vytautas Tamošiūnas bei Artūras iš „Medeinos giraitės“ veislyno sužavėjo gebėjimu dirbti su šunimis ir juos entuziastingai mokyti, puoselėti tradicijas. Kai daug valandų praleidi dresuodamas šunį, vis geriau pradedi jausti jo nuotaikas, ką jis nori pasakyti kūno kalba, ir taip stiprėja šuns ir šeimininko ryšys. Kadangi visos minėtos treniruotės daromos, kad šunį užkabintų – skatintų jo susidomėjimą ir iniciatyvą, tai kartu padaro šuns šeimininką, vedlį, pačiu svarbiausiu šuns gyvenime, nes šuo žino, kad su juo būna smagu ir laukia įvairūs medžioklės nuotykiai.“
Nėra nieko smagiau nei matyti, kaip savo ar kolegos sumedžiotą antį iš nendryno atneša mano paruoštas šuo.
Medžioklės verslas
Darbinė Andriaus medžioklės karjera prasidėjo 2011 m. „Dar mokydamasis Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje magistrantūrą, pradėjau dirbti medžioklės srityje. Įsidarbinau tuomet didžiausioje medžioklės įmonėje Oksalis pardavėju. Visada patiko dirbti su įdomiais žmonėmis, tad Oksalis nebuvo išimtis. Ten daug ko išmokau, teko dirbti su vienu žinomiausių medžioklės ginklų pardavėjų Liudu. Įvairių techninių pamokų gavau iš ginklininko Gintaro. Visas Oksalio kolektyvas buvo labai charizmatiškas, vien ko vertas direktorius Gytis. Daug įsimintinų įvykių, kelionių, patirties – tai buvo smagus gyvenimo etapas“, – darbą su medžiokle susijusioje srityje džiugiai prisiminė pašnekovas.
Vis dėlto laikui bėgant keitėsi norai ir poreikiai ir Andriaus dėmesį patraukė naujai Vilniuje atsidariusi medžioklės parduotuvė E-medžioklė. „Pirmas netikėtas susitikimas su Aivaru ir Mindaugu, šios parduotuvės savininkais, įvyko šaudykloje Šiauliuose. Manau, tąkart jis nebuvo jiems malonus, nes sukritikavau jų pardavinėjamas šaudymo atramas (taikymosi lazdas). Kaip sako liaudies patarlė – nespjauk į šulinį, nes teks pačiam gerti, taip ir atsitiko – pradėjau dirbti E-medžioklė parduotuvės vadovu.
Čia susipažinau su labai įdomia asmenybe – ginklininku Alfonsu, kuris yra ne tik vienas geriausių ginklų meistrų Lietuvoje, bet ir profesionalus šaulys. Šis žmogus turi daug gyvenimiškos patirties, iš jo išmokau, kad gerai darbas pasidaro su gera nuotaika, jei jos nėra, darbą geriau perkelti kitam kartui“, – apie darbą užsidegęs pasakojo A. Gavėnis.
Su E-medžioklės kolektyvu Andrius įgijo ir tarptautinės patirties, nes su Huntera prekių ženklu dalyvauja pasaulinėse medžioklės parodose, tokiose kaip Jagd & Hund Dortmunde ir Die Hohe Jagd & Fischerei Zalcburge. „Aplankome savo partnerius, tiekėjus įvairiose šalyse, tai leidžia pažinti kitų šalių medžioklės kultūrą ir grįžus pasidalinti tiek naujovėmis, tiek šalių tradicijomis Lietuvoje. Lietuvių medžiotojai labai novatoriški, jie visada domisi ir seka naujus medžioklės įrankius (kameros, šėryklos, apranga, optiniai prietaisai), net tokiose medžioklės šalyse kaip Vokietijoje greitai reguliuojama trikojė šaudymo atrama vis dar būna naujovė, o čia jau išbandytas reikalas. Dirbant paslaugų sferoje bendravimas su skirtingų šalių ir skirtingų kalbų medžiotojais yra puiki praktika“, – tikino pašnekovas.
A. Gavėnis teigia besistengiantis ypač kokybiškai ir tikslingai atlikti savo darbą, ne tik pardavinėti medžioklės reikmenis, bet ir šviesti būsimus medžiotojus, aptarnauti norinčius įsigyti savigynos prekių ir tiekti įvairią įrangą krašto gynybai. Jis sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga. „Niekada nesistengiu įbrukti prekės, pirmiausia išsiaiškinu, kokiam tikslui ir kokiomis aplinkybėmis žmogus ruošiasi naudoti norimą medžioklės įrankį. Ir tik tuomet ieškome jam tinkamiausio daikto. Mano skatinimas pirkti dažniausiai būna kaip patarimas, pristatant tam tikro daikto charakteristikas, funkcijas. Kai geriau pažįsti klientą, būna ir tokių situacijų, kad atkalbi žmogų, nes žinai, kad tas daiktas jam nebus naudingas, – pasakojo pašnekovas. – Gero aptarnavimo rodiklis – kai žmogus po kurio laiko tau padėkoja už sėkmingai naudojamą medžioklės įrankį.“
Medžioklės mokymai
Mūsų pašnekovas teigia visada besistengiantis dalyvauti naujų medžiotojų mokymuose Vilniuje, kuriuose kuo plačiau pristato visus medžioklei būtinus reikmenis, neprisirišdamas prie konkrečių prekių ženklų, bet aptardamas bendras tendencijas rinkoje. „Stengiuosi pateikti viską kuo paprasčiau, nes puikiai suprantu, kad pradedančiajam medžiotojui iš pat pradžių sunku pasirinkti priemones. Renkantis pirmąjį ginklą ar optinį taikiklį visuomet patariu nenukrypti į kraštutinumus ir labiau atsižvelgti į savo poreikius, kad būtų patogu, o ne vien pasikliauti draugų nuomone ar patarimais“, – aiškino medžioklės reikmenų žinovas.
Mokymuose jis taip pat kalba apie teisingą medžioklę, kad jaunas medžiotojas suprastų, jog jis ne vien turi mėgautis gamtos ištekliais, bet ir ją puoselėti, rūpintis. Juk tikras medžiotojas yra pirmiausia gamtos žinovas, sako Andrius.
Mėgautis medžioklės procesu
„Svarbu suprasti, kad reikia mėgautis visos medžioklės procesu. Visada pabrėžiu, kad reikia gerinti savo kaip šaulio įgūdžius – reguliariai lankytis šaudyklose, pagal galimybes dalyvauti medžioklės šaudymo varžybose, ar tai būtų būrelio pirmenybės, ar respublikinės varžybos. Tai irgi stiprina bendruomenę ir telkia kolektyvą“, – įsitikinęs mūsų pašnekovas.
Andrius pasisako už technologijas medžioklėje, jei šios naudojamos atsakingai: „Naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje prisidėjo ne vien prie tinkamo žvėries sumedžiojimo, populiacijos reguliavimo, kovos su kiaulių maru, bet ir pakėlė medžiotojų savivertę“, – teigė jis. – O tarnaujant KASP pajėgose per mokymus, medžiojant Švedijoje teko naudoti garso slopintuvus. Tai iš tiesų puikus prietaisas, suteikiantis komfortišką šūvį. Mano manymu, kitas žingsnis siekiant tobulėjimo medžioklės procese būtų garso slopintuvų įteisinimas medžioklėje, nes tai leistų apsaugoti medžiotojo ir jo palydovo – šuns – klausą nuo per stipraus šūvio garso bei sumažinti žvėrių patiriamą stresą šūvio metu.
Medžioklės kultūra sparčiai keičiasi. Sutinku daug teisingų medžiotojų, iš kurių galima daug ko pasimokyti. Medžiotojai nebegyvena šia diena, o rūpinasi, kaip atrodys gamta ateityje. Tinkamai prie to prisideda medžiotojus vienijančios draugijos, kurios šiandien ypač šiuolaikiškai žiūri į medžiotojų įvaizdžio kūrimą bei rūpinimąsi medžiotojų bendruomene“, – pokalbį užbaigė A. Gavėnis.
Taikiklis su tolimačiu ir balistine skaičiuokle! ThermTec Vidar 650L 2.0
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
