Patirtis

AM Seimo pavasario sesiją teiks 10 įstatymų. Pataisos palies ir medžioklės sritį0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Šaltinis: Aplinkos ministerija

Penktadienį prasidedančiai Seimo pavasario sesijai Aplinkos ministerija pateiks svarstyti 10 teisės aktų projektų, tris iš jų – su lydinčiųjų įstatymų paketais. Tarp svarbiausiųjų yra Miškų, Žemės, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymai, Baudžiamojo kodekso pakeitimai.

Jie skirti esminėms būsimo Nacionalinio miškų susitarimo nuostatoms įgyvendinti, seniai lauktiems žemės valdymo ir naudojimo pokyčiams, atveria galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą žalą, praplečia Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų įgaliojimus.

Ilgai laukti Miškų įstatymo pakeitimai, rengiami atsižvelgiant į svarbiausius Nacionalinio miškų susitarimo proceso rezultatus – NMS viziją ir pasiektus susitarimus šešiose temose, taip pat siūlant sprendimus dėl geresnės gamtosaugos ir racionalaus miško naudojimo subalansavimo. Tam pirmiausia siūloma pertvarkyti esamą miškų grupių sistemą, ją geriau pritaikant biologinės įvairovės apsaugai, klimato kaitos iššūkių valdymui ir platesniam visuomenės poreikių, susijusių su miškais, tenkinimui.

Numatoma sudaryti sąlygas, kad būtų greičiau, paprasčiau planuoti ir vykdyti veiklą miškuose, ji būtų kuo įvairesnė. Siūlomos priemonės spartesnei miškų plėtrai, geresnei miško genetinių išteklių apsaugai ir atkuriamų miškų kokybei. Planuojama atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančio teisinio reguliavimo, tobulinti miško kirtimų sistemą ir optimizuoti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams ir darbų saugos reikalavimams.

Be to, numatoma pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, be kita ko numatant ir kompensacijas miško savininkams už veiklos apribojimus ne saugomose teritorijose.

Seimui teikiami Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 16 teisės aktų pakeitimai, kurie įgyvendins žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo tikslus. Numatyti pakeitimai leis spręsti žemės tvarkymo problemas žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos srityse. Tikimasi, kad jie paskatins teigiamus ir seniai visuomenės lauktus žemės valdymo ir naudojimo pokyčius.

Siūlomi pakeitimai apima patikėjimo teisės turinio išplėtimo patikėtiniams, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, servitutų nustatymo, valstybinės žemės nuomos, atlyginimo už galimybę statyti ar rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje, žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams, piliečių nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Numatomos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo galimybės, tikslinama prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka.

Baudžiamojo kodekso pataisos tiksliau apibrėžia aplinkosauginių pažeidimų kriterijus, kurie būtų laikomi baudžiamąja veika. Tai sudarys galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą žalą. Siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai būtų laikomi nusikaltimu – 250 BSI (12 250 eurų).

Taip pat siūloma baudžiamąją atsakomybę taikyti tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką neteisėtai išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingųjų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų arba dėl tokios veikos galėjo kilti ar kilo ekstremalusis įvykis. Šie papildymai padėtų tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas ir, tikėtina, užkardytų galimus naujus pažeidimus.

Priėmus šį Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymą būtų sudarytos galimybės lengviau atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Nusikalstamas veikas padariusiems asmenims būtų sunkiau išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įstatymo projektu keičiamos nuostatos taptų aiškesnės, su konkrečiomis ribomis ir kriterijais.

Nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija siekiama paspartinti apsaugos sutarčių sudarymą su žemės savininkais ir valdytojais, sudaryti teisines galimybes nustatyti privačias saugomas vietoves. Tai leistų įgyvendinti privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugai užtikrinti, o kartu – Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Buveinių direktyvos reikalavimais, ir užbaigti kurti Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“.

Augant visuomenės susidomėjimui saugomomis teritorijomis ir nematerialių ekosisteminių paslaugų teikimo poreikiu, siūlomas laisvesnis kai kurių gamtinių teritorijų lankymas. Kitais įstatymo pakeitimais tikslinama žemės savininkų informavimo ir kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarka, paskiriamos institucijos, atsakingos už biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugą, ekosistemų atkūrimo priemonių rengimą ir įgyvendinimą.

Kartu teikiamu Aplinkos apsaugos įstatymo projektu įtvirtinamos nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso sistemos formavimu, jos kokybės tikslų nustatymu ir ekologinio stabilumo palaikymu. Atsiliepiant į Europos Komisijos raginimą, kad žalioji infrastruktūra visoje Europos Sąjungoje taptų standartiniu teritorijų plėtros komponentu, siekiama įteisinti žaliosios infrastruktūros sąvoką, išdėstyti esmines jos funkcijas ir tikslus.

Geresnei saugomų rūšių, natūralių buveinių, vandens telkinių apsaugai skirti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai. Planuojama diferencijuoti miško kirtimų draudimus draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose priklausomai nuo to, ar jos yra „Natura 2000“ teritorijos, ar nėra, bet jose yra inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, rūšių radavietės, į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių radavietės. Vykdant miško ūkio darbus būtų draudžiama pažeisti miško paklotę ir paviršinį dirvožemio sluoksnį didesniame kaip 5 proc. natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plote.

Visose saugomose teritorijose siūloma nustatyti ribojimus medžioklei: būtų draudžiama įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, o jaukinimo vietas įrengti tik gavus saugomų teritorijų direkcijų pritarimus. Siūloma drausti paukščių apsaugai svarbiose teritorijose medžioti paukščius, taip pat medžioti varant su šunimis teritorijose, kuriose yra kurtinių, tetervinų tuokvietės ar kitų saugomų rūšių, jautrių trikdymui veisimosi vietos, medžioti spąstais, išskyrus gyvagaudžiais, ūdrų buveinėse. Tai leis saugomas rūšis apsaugoti nuo trikdymo, pagerins jų apsaugos būklę. Toliau

PRENUMERUOKITE Žurnalą nuo balandžio 1 d. iki 2023 metų pabaigos!

Susiję straipsniai

Naujas žurnalo numeris jau greitai prekyboje!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.