Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas projektų finansavimui, siekiant efektyviau kontroliuoti invazines rūšis. Iš viso šiai veiklai skirta 6,15 mln. eurų, o paraiškas galima teikti nuo 2025 m. birželio 3 d. iki liepos 31 d.
Kas gali teikti paraiškas?
Šį kartą paraiškas kviečiami teikti ne tik savivaldybių administracijos, gamtosaugos organizacijos, bendruomenės ar švietimo įstaigos, bet ir fiziniai bei juridiniai asmenys, tarp jų – medžiotojų klubai ir būreliai. Teoretiškai tai reiškia, kad medžiotojai, prisidedantys prie invazinių rūšių kontrolės, gali pasinaudoti ES finansavimu.
Kokiai veiklai skiriamas finansavimas?
Lėšos bus skiriamos įvairioms veikloms, tarp jų:
– invazinių rūšių identifikavimui, stebėsenai ir šalinimui;
– Sosnovskio barščio, šliužų (pvz., Ispaninio šliužo) bei kitų invazinių augalų kontrolės priemonėms;
– spąstų, gaudyklių, stebėjimo įrangos įsigijimui;
– informavimo, švietimo ir visuomenės įtraukimo priemonėms.
Medžiotojai ir invazinės rūšys
Lietuvoje yra keletas invazinių gyvūnų rūšių, kurios įtrauktos į medžiojamųjų sąrašą. Jų populiacijos kontrolė yra svarbi ne tik dėl poveikio biologinei įvairovei, bet ir dėl žalos ūkiui bei pavojų vietinėms rūšims.
🔸 Mangutas (Nyctereutes procyonoides)
Azijoje kilęs šuninių šeimos plėšrūnas, į Europą atvežtas dėl kailių. Puikiai prisitaikęs, naktinis gyvūnas, dažnai aptinkamas miškuose, pelkėse, palei upes. Minta paukščiais, jų kiaušiniais, smulkiais žinduoliais ir varliagyviais.
🔸 Paprastasis meškenas (Procyon lotor)
Iš Šiaurės Amerikos kilęs plėšrūnas, kuris sparčiai plinta Europoje. Labai protingas, prisitaikantis ir žalingas paukščiams bei ropliams. Gali platinti pavojingas ligas, pvz., pasiutligę ir askaridozę.
🔸 Nutrija (Myocastor coypus)
Graužikas, kilęs iš Pietų Amerikos, į Europą pateko kaip kailinių žvėrelių rūšis. Daro didelę žalą vandens telkinių krantams, sunaikina vandens augmeniją ir lizdavietes. Lietuvoje vis dažniau fiksuojami jos pasirodymai.
🔸 Kanadinė audinė (Neogale vison, anksčiau Mustela vison)
Iš Šiaurės Amerikos atvežta dėl kailio, bet ištrūkusi iš fermų išplito gamtoje. Kelia grėsmę vietinėms rūšims, ypač paukščiams ir smulkiems žinduoliams. Lietuvoje laikoma viena iš invazinių plėšrūnų, darančių žalą gamtai.
Yra ir kitų invazinių rūšių, tačiau danieliai, Dovydo elniai ir muflonai nedaro tokio didelio spaudimo kitoms rūšims – išskyrus galbūt augaliją. Jų medžiojimas ar populiacijos mažinimas greičiausiai nėra pats svarbiausias veiksmas, kurio reikėtų imtis norint išsaugoti vietinių rūšių buveines ir populiacijas.
Žiūrėkite iki pabaigos! Kas yra paprastasis jenotas ir kaip jį sugauti?
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau sutinkami meškėnai arba jenotai (Procyon lotor). Kuo šis gyvūnas skiriasi nuo mums pažįstamo manguto ir kuo jis pavojingas mūsų gamtai? Kokios jo savybės ir kaip jį sumedžioti? Šiek tiek apie šio gyvūno ypatybes – Katarinos Štern pasakojime ir vokiečių medžiotojo Magnuso Pelzo vaizdo įraše.
Kaip pasiruošti paraiškos teikimui?
APVA kviečia pareiškėjus jau dabar pradėti ruošti reikalingus dokumentus ir planuoti veiklas. Projektai bus finansuojami pagal fiksuotas normatyvines išlaidas, todėl svarbu tinkamai pagrįsti invazinių rūšių paplitimą ir numatomas šalinimo priemones.
Daugiau informacijos – Aplinkos ministerijos puslapyje
Ar gali medžiotojai pasinaudoti šiuo finansavimu?
Klausimą pateiksime Aplinkos ministerijai, tačiau kol laukiame atsakymo, būtina pabrėžti, kad medžiotojų įsitraukimas į invazinių rūšių populiacijų kontrolę yra labai svarbus.
Galimybė gauti šias lėšas galėtų reikšmingai pagerinti smulkiųjų plėšrūnų populiacijų kontrolės situaciją. Niekam ne paslaptis, kad ten, kur aktyviai medžiojami smulkūs plėšrūnai – įskaitant ir mangutus – žymiai pagerėja kiškių, kurapkų, tilvikinių bei kitų paukščių populiacijų būklė.
Pavyzdžiui, medžiojant mangutus galima sumažinti šių gyvūnų daromą spaudimą dirvoje perinčių paukščių populiacijoms bei kitų smulkių gyvūnų skaičiui. Mangutai – visaėdžiai: jie minta varliagyviais, ropliais, žuvimis, moliuskais ir, žinoma, paukščiais, jų kiaušiniais ir jaunikliais.
Kita invazinė rūšis, kurios poveikis Lietuvoje kol kas dar tik ateityje, bet remiantis kitų šalių patirtimi jau dabar galime prognozuoti, kad tas poveikis bus labai žalingas, – tai paprastasis meškėnas (Procyon lotor), arba, kaip dažnai sakoma, amerikinis meškėnas. Ši rūšis vis plačiau paplinta Europoje ir jau pasiekė Lietuvą – kai kuriuose regionuose, ypač vakarų Lietuvoje ir Kuršių nerijoje, šie gyvūnai stebimi reguliariai, yra net tyrimai ir apskaitos.
Šis gyvūnas dar pavojingesnis už lapę ar mangutą, nes geba ne tik greitai bėgti, bet ir laipioti medžiais bei plaukti. Tai reiškia, kad meškėnas gali sumedžioti ir suėsti bet kurį paukštį, sunaikinti bet kokį lizdą, pulti bet kokį gyvūną, kurio dydis atitinka jo galimybes – nuo voverių ir miegapelių iki kitų smulkių saugomų rūšių.
Be to, meškėnai turi labai vikrias letenas – jie sugeba atidaryti spynas, konteinerius, įeiti į pastatus, taip pat laužtis į smulkių gyvūnų urvus, lizdavietes ar slėptuves. Tai – labai pavojingas plėšrūnas, kurio populiacija Lietuvoje kol kas dar neauga labai sparčiai, tačiau ateityje neabejotinai pajusime šios rūšies poveikį.
Palyginimui galima paminėti laikotarpį prieš nepriklausomybę, kai už sumedžiotus smulkiuosius plėšrūnus bei vilkus medžiotojams buvo mokamos kompensacijos ir premijos. Be to, buvo galima puikiai užsidirbti parduodant jų kailius. Tai buvo puiki motyvacija medžiotojams rimtai stebėti plėšrūnų populiacijas ir kontroliuoti jų skaičių.
Toks spaudimas plėšrūnams darė didelę įtaką visų ant žemės perinčių paukščių, smulkių žinduolių, roplių ir varliagyvių populiacijoms. Tokiu būdu medžiotojai tuomet – ir šiandien – prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo savo medžioklės plotuose.
Klausimas, ar medžiotojų organizacijos gali pretenduoti į šį finansavimą, kaip tiksliai jis būtų panaudojamas ir kokiems tikslams, žinoma, turi būti sprendžiamas kartu su Aplinkos ministerija.
Kodėl įvyksta lapiukų kanibalizmas, lapės įsikuria pas žmones, vilkas nutempė briedžiuką. Miško naujienos #5
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
