Šuniukai ir kačiukai, taip pat paukščiai bei žuvelės daugeliui žmonių kelia džiaugsmą, o nemaža dalis mūsų net neįsivaizduoja gyvenimo be gyvūnų namuose. Tačiau lygiai taip pat dažnai susiduriame su kitų žmonių neigiamu požiūriu į juos, ypač kai kalbama apie šunis. Kam nėra tekę atvykti į svečius su savo šunimi ir sulaukti neigiamų komentarų? Paprasčiausiai ne visiems gyvūnai patinka.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba duomenys aiškiai rodo, kad beglobių gyvūnų problema Lietuvoje turi labai konkrečius skaitinius matmenis. Šiuo metu šalyje apie 1 milijoną šunų ir kačių vis dar nėra paženklinti, o būtent šios dvi rūšys sudaro absoliučią daugumą prieglaudose atsiduriančių gyvūnų. 2024 metais prieglaudose buvo 3 179 gyvūnai, o 2025 metų I–III ketvirtį jų skaičius jau išaugo iki 3 626, ir didžioji dalis jų yra šunys bei katės. Nors oficialiame VMVT sąraše registruoti 93 gyvūnų globėjai, realus bešeimininkių šunų ir kačių skaičius gerokai viršija galimybes visiems užtikrinti tinkamą priežiūrą, o tai dar kartą patvirtina, kad problema prasideda ne prieglaudose, o neatsakinguose žmonių sprendimuose.
Pirmoji ir svarbiausia priežastis, kodėl tokia dovana nėra tinkamas sprendimas, yra ta, kad dovanotojas gali nežinoti žmogaus požiūrio į konkrečios rūšies gyvūnus. Vieniems nepatinka katės, kitiems nepatinka šunys, jų kvapas, nešvarumai, kuriuos jie parneša į namus, ar nuolatinis šėrimasis. Kai kuriems paukščių balsai kelia stresą, o akvariumas atrodo kaip nereikalingų rūpesčių šaltinis.
Galimi ir fiziologiniai motyvai. Pavyzdžiui, vienas iš šeimos narių gali būti alergiškas gyvūnų kailiui ar odos išskyroms. Gyvūno atsiradimas namuose gali sukelti ne tik sveikatos problemų, bet ir psichologinę įtampą, kurią teks spręsti šeimos nariams. Tarkime, padovanosite vaikui šuniuką, tačiau močiutė turi alergiją. Toks pasirinkimas gali sukelti vaikui psichologinę traumą. Jau nekalbant apie tai, kad šuns perdavimas iš vieno šeimininko kitam sukelia ir pačiam gyvūnui didelį emocinį stresą.
Yra ir finansinis aspektas. Šiandien atsakinga gyvūnų priežiūra nebėra pigi. Pašaras, veterinarinės išlaidos, taip pat šunų paklusnumo mokyklos lankymas, be kurio sunku užauginti gerai socializuotą šunį, kainuoja nemažai. Jei dovanotojas nėra pasirengęs prisiimti šių išlaidų, šuo tampa papildoma našta.
Šuo nėra žaislas. Ši frazė kartojama taip dažnai, kad daugelis nebesusimąsto, ką ji iš tiesų reiškia. Kol šuniukas mažas, jis priklausomas nuo žmonių ir dar neatskleidžia savo charakterio. Šuniui augant, jei jis nėra tinkamai dresuojamas, prasideda rimtos problemos. Be to, suaugęs šuo jau nėra toks žaismingas, jis turi aiškių poreikių. Didelės veislės šuo užima daug vietos namuose, pūkuotą reikia nuolat prižiūrėti. Kitaip tariant, šuns laikymas reiškia didelius iššūkius, kurie tęsiasi 10–15 metų. Dovanojant šuniuką būtina suprasti, kad kartu dovanojamas ir gyvenimo būdo pasikeitimas, ilgalaikė atsakomybė, nuolatinė priežiūra bei finansiniai įsipareigojimai. Ne visi tam pasirengę.
Galiausiai, kalbant apie nepageidaujamą dovanotą gyvūną, svarbiausia prisiminti, kad jo perdavimas kitiems šeimininkams ar atidavimas į prieglaudą sukelia gyvūnui stiprų emocinį sukrėtimą, išdavystės jausmą ir gali lemti psichologinius sutrikimus ar net sveikatos problemas. Apie tai verta pagalvoti kiekvieną kartą, kai kyla mintis kam nors dovanoti šuniuką ar kačiuką.
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
