Nuo lapkričio 10 iki 15 dienos visoje Europoje Europos medžiotojų federacijos (FACE) nariai ir partneriai švenčia Žvėrienos savaitę 2025 – iniciatyva, kuria siekiama parodyti, kad žvėriena yra ne tik išskirtinio skonio, bet ir sveikas, vietinis, atsekamas bei tvarus maistas. Kampanijos tikslas – sustiprinti medžiotojų, virėjų ir gamtos mylėtojų bendrystę bei pabrėžti atsakingos medžioklės svarbą Europos tvarios maisto sistemos kontekste.
Šią savaitę Europoje vyks įvairūs renginiai nuo degustacijų ir vietinių švenčių iki edukacinių iniciatyvų bei istorijų, pristatančių, kaip medžiotojai prisideda prie gamtos apsaugos ir maisto kokybės užtikrinimo. Kiekvienas kviečiamas dalyvauti ir dalintis žvėrienos patiekalais, receptais, patirtimi ir istorijomis, naudojant žymą #GameMeatWeek bei pažymint @faceforhunters.
Pernykštė sėkmė lietuviškas akcentas Europoje
Praėjusiais metais Žvėrienos savaitė 2024 tapo itin matoma kampanija socialiniuose tinkluose pasiekė daugiau nei 2 milijonus peržiūrų, o prie jos aktyviai prisidėjo ir Lietuva. Lapkričio 10 dieną Raudonės pilyje vyko tradicinis Medžiotojiškos sriubos virimo čempionatas, skirtas tiek Šv. Huberto dienai, tiek žvėrienos populiarinimui.
Renginį organizavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), o šventėje dalyvavo net 29 komandos iš įvairių šalies regionų iš viso apie 144 dalyviai. Per dieną buvo išvirta daugiau kaip 2285 litrai žvėrienos sriubos, o vertinimo komisija darbavosi „akluoju“ būdu, kad rezultatai būtų objektyvūs. Pirmoji vieta atiteko Mažeikių rajono medžiotojų klubui „Bugeniai“, tačiau tikrieji laimėtojai buvo visi – tiek dalyviai, tiek svečiai, kurie galėjo paragauti tikro lietuviško žvėrienos skonio.
Šis renginys tapo puikiu pavyzdžiu, kaip nacionalinės iniciatyvos gali natūraliai įsilieti į europinę Game Meat Week kampaniją, parodydamos, kad medžioklė Lietuvoje yra ne tik tradicija, bet ir kultūrinė bei kulinarinė vertybė.
7 faktai apie žvėrienos sudėtį ir vertę
Natūrali ir ekologiška kilmė. Žvėriena gaunama iš laisvai gyvenančių gyvūnų, kurie minta natūraliu pašaru, todėl šiai mėsai nereikia jokių antibiotikų ar augimą skatinančių priedų.
Mažesnis CO₂ pėdsakas. Skirtingai nei pramoniniuose ūkiuose auginamos galvijų ar kiaulių mėsos gamyba, žvėrienos naudojimas beveik nedaro poveikio klimato kaitai.
Daug baltymų, mažai riebalų. Žvėriena yra liesesnė už daugumą kitų mėsos rūšių – joje mažai sočiųjų riebalų, bet gausu aukštos kokybės baltymų.
Turtinga geležimi ir mikroelementais. Joje daug geležies, cinko, fosforo bei B grupės vitaminų, ypač B12, kurie būtini energijai ir imunitetui.
Natūralus omega-3 šaltinis. Laukiniai gyvūnai turi daugiau naudingųjų omega-3 riebalų rūgščių nei fermose auginami gyvūnai.
Skirtingų rūšių skonis ir struktūra. Kiekvienos rūšies žvėriena – nuo elnienos iki šernienos – pasižymi savitu skoniu, priklausančiu nuo gyvūno mitybos ir gyvenamos aplinkos.
Tvari ir atsakinga mitybos dalis. Žvėrienos vartojimas skatina atsakingą medžioklę ir subalansuotą laukinės faunos valdymą, todėl ši mėsa yra draugiška gamtai ir žmogui.
Kaip paruošti stirnienos velingtoną?
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
