Pasiektas trečias didžiausias skaičius nuo šio egzamino įvedimo prieš 75 metus. Vokietijos medžioklės federacijos duomenimis, per pastaruosius 20 metų egzaminą laikančiųjų skaičius beveik padvigubėjo. Bendras augimas siekia net 94 procentus.
Didžiausias susidomėjimas šiemet užfiksuotas Žemutinėje Saksonijoje. Ten egzaminą laikė daugiau nei 5400 žmonių. Toliau pagal skaičių rikiuojasi Badenas Viurtembergas, kur egzaminą laikė daugiau nei 3200 žmonių, ir Bavarija su beveik 2400 kandidatų. Kiekvienas ketvirtas būsimas medžiotojas Vokietijoje mokosi būtent Žemutinėje Saksonijoje, tačiau ir pietiniuose regionuose susidomėjimas šia veikla išlieka didelis.
Medžiotojų rengimo kursai Vokietijoje kainuoja apie 2200 eurų.
Sunku ir rimta – vadinamasis žaliasis atestatas
Vokietijos medžiotojo egzaminas laikomas vienu iš sudėtingiausių visoje Europoje. Pirmą kartą laikydami jį neišlaiko daugiau nei penktadalis kandidatų. Tai sudaro apie 21 procentą visų dalyvių.
Norint pasirengti egzaminui reikia išklausyti apie 120 valandų teorinių paskaitų ir dalyvauti mažiausiai 30 valandų praktiniuose užsiėmimuose.
Mokymo programoje apimamos tokios sritys kaip laukinių gyvūnų biologija, medžioklės praktika, ginklų pažinimas, šunų dresūra, mėsos higiena bei teisės pagrindai. Ypatingas dėmesys skiriamas medžioklės, ginklų, gyvūnų gerovės ir gamtos apsaugos teisės aktų išmanymui.
Licencija – ne tik leidimas, bet ir atsakomybė
Sėkmingai išlaikius egzaminą suteikiama galimybė gauti medžiotojo pažymėjimą (Jagdschein), kurį išduoda savivaldybių institucijos. Tačiau prieš tai reikia praeiti patikimumo patikrą, pateikti pažymą iš policijos, o kai kuriais atvejais – ir gydytojo arba psichologo įvertinimą dėl tinkamumo laikyti ginklą.
Vokietijos patirtis vertinga ir Lietuvai
Vokietijos pavyzdys rodo, kad visuomenės susidomėjimas medžiokle auga. Tai ypač akivaizdu, kai mokymo sistema yra aiškiai struktūruota, griežta ir pagrįsta teisės aktais. Vis dėlto augant tiek reikalavimams, tiek mokymo kainai, labai svarbu išlaikyti medžioklės švietimo prieinamumą. Tai aktualu ypač jaunimui ir kaimo vietovių gyventojams.
1000 naujų medžiotojų
Kiekvienais metais Lietuvoje parengiama vidutiniškai tūkstantis naujų medžiotojų, tai sudaro apie 3 proc. visų medžiotojų. „Tai, kad medžiotojų bendruomenė sensta, toks naujų mūsų profesijos atstovų srautas nėra per didelis. Kartos turi keistis“, – pabrėžė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša, nurodydamas, kad yra keletas priežasčių, kodėl svarbu nuolat pritraukti naujų medžiotojų.
Vis dėlto didžiausios Lietuvos medžiotojų draugijos atstovas sutinka, kad jaunų medžiotojų integracija į tam tikrą medžiotojų klubą šiuo metu yra problemiška. „Į šią veiklą ateina skirtingi žmonės. Dauguma atėjusiųjų yra iš medžiotojų dinastijų ar šeimų, kuriose kas nors jau yra medžiotojas. Tokie kandidatai paprastai praktiką atlieka jiems pažįstamuose medžiotojų klubuose, neretai daug ilgiau nei vienus privalomus metus. Tokie žmonės dažnai jau turi vietą klube, kur medžioklėje dalyvauja tėvas, dėdė, brolis ar kitas giminaitis. Tačiau nemaža dalis žmonių ateina į medžioklę iš šalies. Tokie žali medžiotojai dažnai, išlaikę egzaminą, lieka be galimybės įsitraukti į klubinę veiklą.“
Plačiau skaitykite
10 tūkst. eurų stojimo mokestis ir uždari medžiotojų klubai
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
