Šiaurės jūros saloje Zilte (Vokietija) situacija tapo rimta – nuo gegužės vidurio vietos ūkininkai pranešė apie daugiau nei 90 išpuolių prieš avis ir ėriukus. Kaltininkas – paprastasis šakalas (Canis aureus), plėšrūnas, kurio buvimas šiame regione dar prieš kelerius metus būtų atrodęs neįtikėtinas. Šiandien šis gyvūnas nuolat lankosi ganyklose ir sukelia rimtų ekonominių nuostolių.
Naujausias atvejis užfiksuotas netoli Rantumo. Du ėriukai rasti smarkiai sužaloti, vienas neišgyveno. Vietos bendruomenė sunerimusi. Pirmieji šakalo pėdsakai Zilto saloje aptikti dar 2017 m., tačiau tuomet tai buvo sutikta kaip gamtos stebuklas – gyvūnas, atkeliavęs iš Balkanų be jokios žmogaus pagalbos. Šiandien niekas apie stebuklą nebekalba.
Šakalų pora nufilmuota prie bebrų namų!
Kaip šakalas atsidūrė saloje?
Paprastasis šakalas istoriškai paplitęs Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ir Balkanuose, tačiau per pastaruosius dešimtmečius jo arealas Europoje smarkiai išsiplėtė į šiaurę ir vakarus. Pirmas patikimas šios rūšies stebėjimas Vokietijoje užfiksuotas dar 1997 m. pietų Brandenburge. Nuo to laiko šakalai aptinkami vis daugiau federacinių žemių, įskaitant Reino kraštą ir Pfalcą.
Manoma, kad šiuo metu Europoje gyvena apie 150 000 paprastųjų šakalų. Į Ziltą jis veikiausiai pateko per Hindenburgo pylimą – aštuonių kilometrų ilgio pylimą per jūros seklumas, jungiantį salą su žemynu. Šiuo keliu į salą jau ne kartą migravo stirnos ir elniai, o šakalai, kaip ir vilkai ar kojotai, taip pat moka plaukti.
Ne pirmas kartas
Zilto saloje pirmieji šakalo pėdsakai užfiksuoti dar 2017 metais. Tuomet tai buvo laikoma gamtos stebuklu – žvėris, atkeliavęs iš Pietryčių Europos, natūraliai praplėtė savo arealą. Tačiau pernai vasarą pasirodė pirmieji įtarimai, kad šis žvėris gali kelti rimtą pavojų. Dabar abejonės išsisklaidė – gyvūnas ne tik reguliariai lankosi ganyklose, bet ir naikina avis greičiau nei ūkininkai spėja jas suskaičiuoti.
Aplinkos apsaugos ministerija po išsamių DNR tyrimų, patvirtinusių šakalo dalyvavimą gyvulių puolimuose, birželio pradžioje išdavė leidimą gyvūną sumedžioti. Tai buvo pirmas toks leidimas Vokietijoje – šiuo metu šakalas yra saugomas pagal Europos teisę, todėl jo medžioklė galima tik išimtiniais atvejais, kai kitos priemonės nebeveikia.
Leidimas sustabdytas
Tačiau jau netrukus įsikišo gamtosauginės organizacijos. WWF pateikė skundą, o administracinis teismas Kylio mieste laikinai sustabdė leidimo galiojimą. Teismas nurodė, kad būtina išnagrinėti, ar tikrai buvo išbandytos visos humaniškos alternatyvos – pavyzdžiui, gyvūno susekimas, sugaudymas ir perkėlimas į kitą teritoriją.
Tuo metu ūkininkai netveria pykčiu. Vienas jų žurnalistams sakė: „Kiek dar gyvulių turime prarasti, kad mus išgirstų? Mums tai – ne statistika, tai mūsų pragyvenimo šaltinis.“
Plėšrūnas ar gamtos stebuklas?
Auksinis šakalas yra vidutinio dydžio plėšrūnas, primenantis lapę ar vilką. Per pastaruosius dešimtmečius jo populiacija sparčiai plinta į šiaurę – nuo Balkanų iki Baltijos pakrantės. Lietuvoje jis taip pat jau yra aptiktas, nors kol kas tai pavieniai atvejai.
Mokslininkai teigia, kad šakalas – lankstus ir prisitaikantis gyvūnas. Jis minta ne tik laukiniais gyvūnais ar paukščiais, bet ir buitinių atliekų likučiais, todėl puikiai jaučiasi ir priemiesčiuose. Tačiau būtent dėl savo gebėjimo greitai prisitaikyti, jis tampa iššūkiu – tiek gamtos apsaugai, tiek gyvulininkystei.
Politinė dilema
Zilto salos atvejis tapo simboliniu konfliktu tarp gamtos apsaugos ir žemės ūkio interesų. Aplinkosaugininkai reikalauja, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų saugoti rūšį, ūkininkai – kad būtų saugomi jų gyvūnai ir pragyvenimo šaltinis.
Kol teismai aiškinasi, šakalas tebėra laisvėje, o ūkininkai toliau netenka ėriukų. Sprendimas – kol kas neišspręstas. Viena aišku – auksinis šakalas, kadaise laikytas retenybe, dabar verčia permąstyti ribas tarp laukinės gamtos ir ūkininkavimo.
Medžioklės statusas Lietuvoje
Skirtingai nei Vokietijoje, kur auksinis šakalas dar laikomas saugoma rūšimi, Lietuvoje jis įtrauktas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Tai reiškia, kad šakalas Lietuvoje gali būti medžiojamas visus metus be jokių limitų – jis laikomas invazine rūšimi, galinčia kelti grėsmę vietinėms ekosistemoms ir ūkininkams.
Nors kol kas apie ženklesnę žalą gyvulininkystei nepranešama, specialistai perspėja – šio plėšrūno populiacijai didėjant, ilgainiui gali iškilti tie patys iššūkiai kaip pietų Europoje ar jau dabar – Vokietijoje.
Kaip elgtis pastebėjus?
Aplinkos apsaugos specialistai ragina gyventojus apie galimus šakalo pastebėjimus informuoti per oficialią stebėjimo sistemą biomon.lt, pateikiant nuotraukas, koordinates ar kitus svarbius duomenis. Kuo daugiau duomenų bus surinkta, tuo geriau bus galima suprasti šios rūšies paplitimą ir planuoti valdymo priemones.
Šaltinis čia
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
