Vilkų tyrimai 2019–2020 metais

Tekstas: Renata Špinkytė-Bačkaitienė, Darius Danusevičius, Jurata Buchovska, Mantas Sabalinka, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)

Prasidėjus naujam 2020–2021 metų vilkų medžioklės sezonui, primename medžiotojams, kad sumedžiojus vilką medžioklės plotų naudotojai įpareigoti per 12 valandų pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (VSTT) informaciją elektronine forma. Prieiga prie šios formos skelbiama VSTT svetainės vstt.lrv.lt rubrikos Biologinės įvairovės apsauga skiltyje Žvėrių apskaita.

Tą pačią formą galima pasiekti ir per www.biomon.lt, pasirinkus Žvėrių apskaitos žemėlapiai, o tada Sumedžioti vilkai. Atsidarius langui su žemėlapiu, dešinėje kraštinėje juostoje pasirenkamas raudonas langelis Duomenų pateikimo forma, o tada Pridėti. Pildymą pradedame padėdami sumedžiojimo vietos tašką žemėlapyje. Toliau užpildoma lentelė, suvedant prašomus duomenis, ir spaudžiama Išsaugoti.

Medžioklės plotų naudotojas taip pat privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai, skirti tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams, ir išsaugoti juos, kol iš sumedžiojusio asmens bus perimti VSTT įgaliotojo atstovo.

• Iš bet kurios kūno vietos tyrimams paimtas raumens gabalėlis (apytikriai 3 cm2) turi būti saugomas šaldymo kameroje.
• Tyrimams išimtą apatinį iltinį dantį medžiotojas turėtų saugoti vėsioje ir nesausoje aplinkoje. Tokiomis taip sąlygomis reikėtų saugoti ir kaukolę, kad ji per greitai nedžiūtų, kol išimta iltis. Tyrimams reikalingą iltinio danties šaknies dalį (1,5 cm ilgio šaknies viršūnę) gali atpjauti ir pats medžiotojas ar taksidermininkas (1 pav.). Tinkamai nupjovus šaknies viršūnę, likusią danties dalį galima įklijuoti į žandikaulį ir turėti jau sutvarkytą trofėjų.
• Jei sumedžiojama patelė, tyrimams reikia paimti gimdą. Vilko patelės gimda savo forma primena apie 30 cm aukščio raidę Y (jauniklių mažesnė). Teisingai išimta visa gimda turi užsibaigti kiaušidėmis, t. y. raidės Y viršūnėse turi būti balkšvi „bumbuliukai“. Vaizdinę medžiagą, kaip išimti gimdą, galima rasti YouTube įrašius Vilko patelės gimdos išėmimas.

1 pav. Amžiaus tyrimams nuo apatinio iltinio danties atpjaunama 1,5 cm ilgio šaknies viršūnė

Praėjusį 2019–2020 metų vilkų medžioklės sezoną buvo sumedžioti 123 vilkai. Po to, kai buvo išnaudotas praėjusiam sezonui skirtas limitas ir sustabdyta vilkų medžioklė, buvo susisiekta su kiekvienu vilką sumedžiojusiu medžiotoju ir susitarta dėl mėginių paėmimo. Iš viso surinkta 118 (96,7 proc. nuo visų sumedžiotų) vilkų raumens pavyzdžių, 118 (96,7 proc. nuo visų sumedžiotų) vilkų apatinių iltinių dantų ir 54 (96,4 proc. nuo visų sumedžiotų) vilkų patelių gimdos.

Laboratorijoje pradėjus vykdyti mėginių tyrimus paaiškėjo, kad visi raumens gabalėliai ir visos iltinių dantų šaknų nuopjovos buvo paimtos ir saugotos tinkamai. Tačiau atšildžius vilkų patelių gimdas paaiškėjo, kad tik 13 gimdų paimta teisingai.

Sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai atskleidė, kad Lietuvos vilkų populiacijos įvaisos (kai poruojasi giminiškai artimi individai) rodikliai yra geri. Kaip parodė 2018–2019 metų sezonu sumedžiotų vilkų tyrimai, vilkų genetinėje medžiagoje vis dar atsispindi apie 8-ąjį dešimtmetį stipriai sumažėjęs vilkų skaičius.

Taip yra todėl, kad tada populiacija patyrė ženklų genetinės įvairovės sumažėjimą (vadinamą butelio kaklelio efektu). Genetiniai tyrimai rodo, kad iki šiol vis dar vyksta populiacijos atkūrimo procesas ir populiacija yra netoli genetinio atsigavimo piko. Atkūrimo procesas vyksta iš esmės per genų migraciją (į Lietuvą atklysta individų iš kitų teritorijų), tai patvirtina aukšti įvairovės rodikliai (2 pav.).

2 pav. Individų stebimos įvaisos geografinio pasiskirstymo dėsningumai. Kuo įvaisos (Ho) skaitinė reikšmė mažesnė, tuo artimiau giminiški individai poravosi. Ho reikšmės, mažesnės nei 0,4, kelia susirūpinimą. Rodyklės rodo tikėtinus, įvairovę turtinančius genų srautus. Šviesiai rausva spalva pažymėtos žemesnio Ho zonos

2019–2020 m., kaip ir 2018–2019 m. medžioklės sezono medžiagoje aukščiausios Ho reikšmės (kai poruojasi negiminingi individai) susitelkė šiaurės rytų Lietuvoje, iš kur tęsiasi pietų kryptimi iki Vilniaus rajono (2 pav.). Tikėtina, kad šie aukštesnio Ho geografinio išsidėstymo dėsningumai indikuoja genų srautus per Šiaurės Rytų Lietuvą miško masyvais pietų link.

Iš vakarų šį srautą pietų link gali kreipti Nevėžio upė ir Via Balticos magistralė. Iš rytų šį srautą riboja Lietuvos–Baltarusijos siena. Srautas eina miškų masyvais, kol susiduria su barjerais: Neries upe, Vilniaus antropogeninių, urbanizuotų zonų sistema ir autostrada (taip suformuojama savita genų srautą ribojanti zona, lemianti uždaresnes poravimosi grupes).

Tiek 2018–2019 m., tiek 2019–2020 m. medžioklės sezonų medžiagoje matyti, kad pagrindiniai genų srauto nešėjai yra patinai. Taip pat paminėtinas aukštesnės Ho individų klasteris Tauragės ir Klaipėdos rajonuose. Todėl galimi ir kiti genų srauto šaltiniai iš Vakarų Latvijos ar net Šiaurės Rytų Lenkijos.

Kito svarbaus individo lygmens genetinės įvairovės rodiklio – individo retų genų formų skaičiaus – geografinis pasiskirstymas Lietuvoje parodė didesnę retų genų formų koncentraciją šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Panašūs retų genų formų geografinio pasiskirstymo dėsningumai gauti ir 2018–2019 m. sezonu. Pagal patinų retų genų formų išsidėstymą galima prielaida, kad vilkų migracija iš rytų stipriau vyksta per Latvijos sieną nei per Baltarusijos sieną ir eina žemyn iki Neries. Kaip ir 2018–2019 m., 2019–2020 m. sezonu aptikta negausi retų genų formų koncentracija Žemaitijoje ties Rietavu.

Atliekant genetinius tyrimus, naudota mikrosatelitų branduolio DNR žymenų sistema, kuri efektyviai naudojama ir nepakeičiama žmonių ir galvijų tėvystės ar nusikaltėlių individualaus atpažinimo testuose, taigi patikimai nustato ir vilkų giminystės ryšius. Tačiau skaičiuodami pernai vasarą buvusias vilkų šeimas galime naudotis tik tos vasaros jauniklių genetiniais mėginiais, kad nustatytume, kiek negiminingų jauniklių (iš atskirų šeimų) buvo sumedžiota. O du suaugę individai (patinas ir patelė), sudarę besiveisiančią porą (vieną naują šeimą), genetiškai yra dviejų skirtingų šeimų atstovai, nes jie pagal kilmę yra iš skirtingų šeimų; todėl genetiškai negalima įrodyti vienos šeimos buvimo fakto.

Taigi 2019–2020 metų medžioklės sezonu sumedžiotų jauniklių imtyje (amžius iki vienų metų) nustatyta 44 skirtingos šeimos, t. y. 118 vilkų imtyje buvo 64 jaunikliai, kurie priklausė 44 skirtingoms šeimoms.

Genetiniai tyrimai taip pat atskleidė reikšmingus skirtumus tarp Lietuvos vilkų geografiniu požiūriu. Genetinės struktūros analizė parodė, kad šalyje, tikėtina, yra trijų genetinių grupių struktūra. Šios trys genetinės grupės pasiskirsčiusios nevienodai ir geografiškai skiria Lietuvą į rytinę ir vakarinę dalis. Viena iš šių genetinių grupių dominuoja Žemaitijoje, kitos dvi – rytinėje Lietuvoje. Rytinės Lietuvos genetinės grupės greičiausiai yra migrantų grupės, įvairiai susimaišiusios su vietiniu genofondu.

Vilkų individų genetinio priskyrimo šunų populiacijai analizė parodė, kad daugumos iš 118 individų priskyrimo tikimybė buvo mažesnė nei 0,05. Tačiau 4 iš 118 vilkų individų priskyrimo šuns populiacijai tikimybė buvo aukštesnė nei 0,10. Du iš jų sumedžioti Alytaus rajone (amžius iki 1 m.), kitas Panevėžio rajone (amžius iki 1 m.), ketvirtas individas – Druskininkų rajone (amžius 7 m.). Apibendrinant hibridizacijos tyrimą, galima teigti, kad vilkų hibridizacijos su šunimis intensyvumas nėra aukštas – tik 4 iš 118 individų rodė 10–23 proc. genetinį panašumą su šunimi kaip hibridizacijos indikatorių.

Ištyrus 2019–2020 metų medžioklės sezonu sumedžiotų vilkų apatinius iltinius dantis nustatyta, kad 55,1 proc. individų sudarė 5–8 mėnesių amžiaus jaunikliai. 2018–2019 metų medžioklės sezonu tokio amžiaus jaunikliai taip pat sudarė didžiausią dalį tarp sumedžiotų vilkų, t. y. 61,4 proc. individų. Vyresnio amžiaus grupių vilkų buvo sumedžiota mažiau. Atitinkamų amžiaus grupių sumedžiota po 0,9–9,3 proc. individų nuo bendro visų sumedžiotų vilkų skaičiaus. Vyriausias sumedžiotas vilkas (patelė) ėjo devintus metus.

Tai panašus rezultatas į buvusio sezono, kai vyriausia sumedžiota patelė ėjo dešimtus metus. Vidutinis sumedžiotų vilkų amžius (atmetus pirmamečius ir antramečius jauniklius) 2019–2020 metų sezoną buvo 4,83 metų (ankstesnį sezoną – 5,25 metų). Nustatytas lyčių pasiskirstymas tarp sumedžiotų patinų ir patelių 2019–2020 metų medžioklės sezonu buvo 1:0,85. Taigi patinų dalis (54,1 proc.) populiacijoje buvo didesnė nei patelių (45,9 proc.). Palyginti 2018–2019 metų medžioklės sezonu sumedžioti patinai sudarė 59,2 proc. populiacijos, 2017–2018 metų medžioklės sezonu – 52 proc., 2016–2017 metų medžioklės sezonu – 51 proc., o 2015–2016 metų medžioklės sezonu – 59 proc.

2019–2020 metų medžioklės sezonu, kaip ir 2018–2019 metų medžioklės sezonu, didelę pirmamečių jauniklių dalį tarp sumedžiotų vilkų galėjo lemti keletas priežasčių. Pirmiausia, aišku, jauniklių gyvybingoje populiacijoje ir turėtų būti daug. Kita labai tikėtina priežastis – jaunikliai dar prastai išugdę savisaugos instinktus ir patirtį, be to, jiems medžioklės sezono laikotarpis sutampa su pirmaisiais atsiskyrimo nuo gaujos žingsniais. Tai atskleidė ir mūsų atlikti genetiniai tyrimai, kai dar metų nesulaukę tos pačios vados jaunikliai buvo sumedžioti dideliais atstumais vieni nuo kitų. Tokiais atstumais migruojantys jaunikliai atsiduria už savo gimtosios gaujos ribų, svetimose teritorijose.

Atliktas sumedžiotų patelių gimdų tyrimas atskleidė, kad iš 54 į laboratoriją parsivežtų užšaldytų gimdų tinkamai buvo išimta 13 (24,1 proc.) (3 pav.). Nustatyta 30 atvejų, kai paimta tik dalis gimdos (55,6 proc.), bei 10 atvejų (18,5 proc.), kai paimti kiti vidaus organai. Kaip ir praėjusį sezoną, dažniausia medžiotojų klaida – jie paimdavo ne visą gimdą, t. y. vienas iš gimdos ragų arba dalis jų būdavo nupjauta (jų trūkdavo). Taip pat, kaip ir praėjusį sezoną, pasitaikė ne vienas atvejis, kai medžiotojai tyrimams perdavė vilko šlapimo pūslę.

3 pav. Teisingai išimta sumedžiotos pirmametės vilko patelės gimda

Apžiūrėjus visas (n = 4), įskaitant ir iš dalies išimtas, antramečių ir trečiamečių patelių gimdas, galima konstatuoti, kad jos jauniklių dar nebuvo turėjusios. Tai patvirtina praėjusio sezono tyrimų rezultatus, kad mūsų gamtinėmis sąlygomis savo pirmąją ir antrąją žiemą jauniklės rujoje nedalyvauja. Aštuonių suaugusių patelių gimdos atskleidė, kad 7 patelės pavasarį buvo vedusios jauniklius. Vyriausia sumedžiota aštuonerių metų patelė taip pat pavasarį vedė 3 jauniklius. Registruotas įdomus atvejis, kai penkerių metų amžiaus patelė nebuvo nė karto vedusi jauniklių. Prie šio atvejo reikia paminėti, kad šios patelės kaukolė buvo neproporcingai mažų parametrų, lyginant su kitų tokio pat amžiaus patelių kaukolėmis.

Apžiūrėjus tinkamai ir iš dalies išimtas suaugusių patelių gimdas (n = 10), galima teigti, kad 70 proc. patelių pavasarį buvo vedusios jauniklius. Šis rodiklis skiriasi nuo nustatyto praėjusį sezoną – buvo ištirta, kad jauniklius vedė pusė patelių.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės duomenų bazės skiltyje Didžiųjų plėšrūnų buvimo registravimas visus metus buvo registruotas 991 pranešimas apie stambiųjų plėšrūnų ir jų veiklos požymių stebėjimus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Didžiąją dalį (89,7 proc.) registruotų stambiųjų plėšrūnų stebėjimo atvejų sudarė vilkų ir jų veiklos pėdsakų stebėjimai (n = 889). Per analizuojamą laikotarpį sistemoje buvo užregistruotas 391 atvejis, kai vilkai užpuolė ūkinius gyvūnus ar naminius augintinius. Tokie atvejai sudarė 44 proc. nuo visų atvejų, kai buvo stebimi vilkai ar jų veikla. Palyginti dažnai (29,4 proc.) buvo registruoti atvejai, kai stebėtas gyvas individas (n = 261). Aptikti pėdsakai sudarė 19 proc. stebėjimo atvejų (n = 169).

Toliau analizuojant duomenis, kokio dydžio vilkų grupės registruojamos pranešimuose, nebuvo įtraukti tie atvejai, kai buvo registruojami vilkų užpulti ūkiniai ar laukiniai gyvūnai bei naminiai augintiniai, nes tokiais atvejais dažniausiai sudėtinga nustatyti plėšrūnų skaičių, todėl manome, kad skaičiai gali būti nepatikimi. Taigi, atmetus aukščiau išvardytus atvejus, didžiąją dalį (62,5 proc.) vilkų ir jų veiklos požymių registravimo atvejų (n = 469) sudarė tokie atvejai, kai registruojamas vienas vilkas. Tai, kad dažniausiai buvo registruojamas vienas vilkas, galėjo nulemti tiek techninės galimybės, tiek vilko, kaip rūšies, etologiniai niuansai. Fotografavimo režimu nustatytos automatinės vaizdo registravimo kameros tarp nuotraukų fotografavimo daro pauzes, todėl kai kamera nufotografuojamas vienas vilkas, nebūtinai jis išties būna vienas.

Nesant ištisinės sniego dangos, kai galima pasekti pėdsakais ir tiksliau nustatyti vilkų skaičių, taip pat sunku nustatyti vilkų skaičių didesnėje grupėje. Be to, pastebėta, kad ne žiemos laikotarpiu arba nesant gilesnės sniego dangos vilkų gauja dažnai laikosi suskilusi mažesnėmis grupelėmis arba netgi pavieniui. Taigi aukščiau aprašytomis sąlygomis dažna pavienių individų registracija neturėtų stebinti ir neturėtų vesti prie išvados, kad vilkai nesudaro gaujų.

Tolimesnei analizei, nustatant vilko populiacijos erdvinį paplitimą, populiacijos dydį (vilkų šeimų ir reprodukcijos atvejų skaičių) ir kitus populiacijos parametrus, buvo naudoti pranešimai apie vilkų buvimo registravimą visus metus (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.), taip pat dėl išsamumo įtraukti ir 2020 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege bei 2019–2020 metų medžioklės sezonu sumedžiotų vilkų duomenys.

Deja, nepaisant visų pastangų informuojant visuomenę apie stambiųjų plėšrūnų registraciją bendroje sistemoje www.biomon.lt, tenka pripažinti, kad gautas rezultatas vis dar nepakankamas, kad būtų atskleistas tikrasis vilko populiacijos erdvinis paplitimas. Gautame suminiame žemėlapyje teritorijos, kuriose „nėra“ vilkų, sutampa su Biržų giria, Žaliąja giria, Kamanų pelke ir taip toliau. Šiose paminėtose teritorijose ir kitose analogiškose teritorijose vilkai gyvena, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pranešimų į sistemą negauta.

Skaičiuojant vilkų šeimų ir reprodukcijos atvejų skaičių, pirmiausia atsižvelgta į 2019–2020 m. medžioklės sezonu sumedžiotų vilkų amžiaus ir genetinių tyrimų rezultatus. Šiais tyrimais buvo nustatyta, kad sumedžioti jaunikliai dalijasi į 44 artimais giminystės ryšiais nesusijusias grupes (po 1, 2 ar 3 atstovus grupėje), t. y. sumedžioti jaunikliai pagal savo kilmę buvo iš 44 atskirų šeimų.

Kitu etapu (skaičiuojant vilkų šeimų ir reprodukcijos atvejų skaičių) buvo išanalizuoti pranešimai apie vilkų buvimo registravimą visus metus (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.).

Atrinkti tik tie atvejai, kai pranešimu registruoti ne mažiau kaip 4 vilkai. Atvejai, kai buvo nufotografuoti tik paskersti gyvūnai, buvo neįtraukti kaip neturintys pakankamai įrodymų dėl vilkų skaičiaus. Taip pat neįtraukti tie atvejai, kai vilkų skaičiui pagrįsti nebuvo pridėtos nuotraukos ar vaizdo įrašai. Taigi vilkų šeimos skaičiuotos tik tuo atveju, jei pranešime buvo registruoti 4 ir daugiau vilkų vienu metu, teikiamą informaciją pagrindžiant kokybiškomis vilkų ar jų pėdsakų nuotraukomis arba vaizdo įrašais (4 pav.).

4 pav. Kokybiškomis nuotraukomis dokumentuoti pranešimai apie 4 ir daugiau vilkų buvimo registravimą visus metus (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.). Nuotraukos iš VSTT Biologinės įvairovės duomenų bazės

Registruojant atskirą šeimą, buvo atsižvelgiama, kad šeimų teritorijų epicentrai būtų pakankamai nutolę nuo kaimyninių šeimų. Vadovaujantis pranešimų medžiaga buvo nustatyta 10 vilkų šeimų.

5 pav. Vilkų buvimo registracijos taškai pagal pranešimų registravimą visus metus, apskaitas pagal pėdsakus sniege ir sumedžiojimus. Genetinių ir amžiaus tyrimų pagrindu bei pateiktų pranešimų pagrindu išskirtas minimalus vilkų šeimų skaičius

Genetinių ir amžiaus tyrimų pagrindu bei pateiktų pranešimų pagrindu vilkų šeimos suskaičiuotos ir gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos (5 pav.). Su visa Vilkų tyrimo paslaugų 2020 m. ataskaita galima susipažinti VSTT interneto svetainėje.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.