Aplinkos ministerija praėjusių metų rudenį leido per 2024-2025 m. sezoną sumedžioti 341 vilką. Visgi limitas liko neįgyvendintas. Nors pritrūko nedaug – sumedžioti 326 vilkai – gyvulių augintojai nerimauja ir tvirtina, kad Lietuvoje vilkų yra gerokai per daug, ražo portalas Agrobite.lt. „Atrodo, kad galėtume užauginti [ėriukus – aut. pastaba], eksportuoti, užsidirbti, bet negalim, nes Lietuvoje klesti vilkininkystė“, – sako Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.
Įsigalios nauji taisyklių pakeitimai! Kada, ką ir kaip bus galima medžioti prie masalo?
Valstybė pamiršo savo priimtą teisės aktą
Neįgyvendintą vilkų medžioklės limitą G. Kisielienė vertina vienareikšmiškai blogai ir tvirtina, kad tai byloja apie nesumedžiotą praėjusių metų prieaugį: „Mokslininkai gali skaičiuoti vienaip, o mums, gyvulių augintojams, tai reiškia, kad vilkų kiekis ne mažėja, o didėja“.
Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė nesupranta, kodėl Lietuvos valstybė pamiršo savo pačios priimtą teisės aktą, tai yra vilko apsaugos planą.
Jame esantis 36 punktas byloja apie tai, kad reikia išlaikyti 32–62 vilkų šeimų ribas.
„Vilkų šeimų kasmet daugėja ir šiandien jų yra tikrai daugiau nei 62. Tad įdomu, kodėl valstybė nesilaiko savo teisės aktų? Ar mums išties reikia tiek daug vilkų?“ – retorinius klausimus bėrė pašnekovė.
Kaip pavyzdį, G. Kisielienė pateikė Norvegiją, kurioje parlamentas patvirtino, jog šalyje užtenka 200 vilkų. Palyginus šalių dydžius, LAAA vadovė sako nesuprantanti, kodėl Lietuvoje leidžiamas gerokai didesnis skaičius.
„Kiek pas mus vilkų? Greičiausiai virš 1 000. Ir dar mažai?!“ – valstybės požiūriu negalėjo atsistebėti moteris.
„Juk Lietuva maža šalis, tankiai apgyvendinta. Vystomos gyvulininkystės šakos ir būtent jos itin kenčia nuo vilkų“, – tvirtina G. Kisielienė.
Kokybiškos užaugintos ėrienos itin trūksta, jos eksportas pelningas. Deja, pasak pašnekovės, užsakymų kartais neįmanoma įgyvendinti – ėriukus išpjauna vilkai.
Negana to, LAAA vadovė teigia, kad dėl vilkų išpuolių ne vienas avių augintojas svarsto trauktis iš rinkos: „Ką valstybė galvoja – ar mes vilkus valgysim…?“
„Gamta sudarė sąlygas vilkams išgyventi“
Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas teigia, kad šis sezonas buvo palankus vilkams ne vienu aspektu. Pirmiausia žiemą beveik nebuvo sniego – tad realus vilkų medžiojimo sezonas buvo labai trumpas.
„Be to, atsižvelgiant į vilkų buvimo vietas beveik atkrito galimybė medžioti vilkus su vėliavėlėm“, – tęsė R. Ribačiauskas.
Ne itin sėkmingai sekėsi vilkus medžioti ir populiarėjančia viliojimo / kaukimo taktika, nes, pasak medžiotojo, dažna pilnatis šiemet buvo apsiniaukusi, o medžioti apsišvietus vilkus draudžiama.
„Medžioklės dievai buvo nusisukę nuo medžiotojų“, – juokais kalbėjo Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas.
Jis taip pat pridėūrė, kad ir pačių medžiotojų entuziazmas yra išblėsęs. Kol vilkų buvo mažai, jį sumedžioti daugeliui buvo svajonė. Dabar šią svajonę gal jau daugelis ir įgyvendino.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša antrina sakydamas, jog šiandien vilko medžioklė labiau vilioja tik trofėjų rinkėjus.
Ar limito didinimas – išeitis?
„Pati vilkų apskaita šiandien yra tiksliausia, kokia tik gali būti. Tenka pasitikėti mokslininkais, kurie vilkų šeimų skaičių nustato pagal genetinius tyrimus“, – sako R. Ribačiauskas ir priduria, kad, jo nuomone, dabartinės apskaitos tikslumas gali siekti 80–85 proc.
Pastebima, kad vilkai, kurdami naujas šeimas ir ieškodami savo medžioklės vieneto, spaudžiasi vis arčiau didesnių miestų ir žmonių. Tai, pasak medžiotojo, byloja apie tai, kad vilkų Lietuvoje yra tikrai nemažai ir jiems stinga atokesnio neužimto medžioklės ploto vieneto. Bet ar sumedžiojamo limito didinimas būtų išeitis?
R. Ribačiauskas tvirtina, kad problema slypi tame, jog vilkų šeimos karta iš kartos specializuojasi naminių gyvulių valgyme. Patelės mokina jauniklius pjauti avis, ožkas ir kt. gyvulius, nes jie yra lengvas grobis.
Siekiant sulaužyti ydingą vilkų elgseną Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje intensyviai buvo svarstytas probleminių vilkų išėmimo projektas.
Laimonas Daukša pasakojo, kad patvirtinus šį įstatymą medžiotojams būtų buvusi suteikta galimybė pabandyti sumedžioti konkretų, probleminį vilką, kuris papjovė gyvulį. T. y. būtų buvę galima gauti specialų leidimą ir ne savaičių, o kelių dienų bėgyje patykoti grįžusio „nusikaltėlio“ net ir ne sezono metu.
„Į tą pačią vietą grįš ne bet koks kitas vilkas – grįš tas pats. Probleminiai vilkai turi nukrypimo požymių, jie gali būti genetiškai neišsivystę, silpni, ligoti, žeisti“ – kalbėjo LMŽD vadovas.
Deja, projektas dėl paskleistos dezinformacijos taip ir nebuvo patvirtintas. „Labai gaila, kad aplinkos ministerijai pritrūko ryžto priimti šį projektą, kurio labai laukėme“, – apgailestavo L. Daukša.
„Lietuvoje populiacijos valdymą lemia ne vilkų skaičius, o probleminių vilkų sumedžiojimas. Kuo daugiau probleminių vilkų sumedžiota, tuo mažiau papjautų gyvulių, tuo mažiau išmokėta išmokų, mažiau nuostolių ir moralinių praradimų“ – įsitikinęs LMŽD vadovas.
Taip pat skaitykite: Šviesa tunelio gale. Ministerija atvira diskusijoms dėl vilkų medžioklės sezono pakeitimų!
Kodėl vilkų sumedžiojimo limitas nebuvo pasiektas?
Yra keletas priežasčių ir aplinkybių, kurios gali trukdyti medžiotojams sumedžioti valstybės nustatytą plėšrūnų skaičių. Mokslininkai pripažįsta, kad Lietuvoje vilkų iš tiesų yra pakankamai daug – medžioklė jų populiacijai jokios grėsmės nekelia. Tačiau vilkai taip pat tampa gudresni ir prisitaiko prie žmogaus veiklos.
Pastebėta, kad šiais laikais vilkai gyvena ne tik dideliuose miškų masyvuose, bet ir krūmynuose, judėdami tarp žmonių apgyvendintų teritorijų ir prisitaikydami prie žmogaus gyvenimo ciklo. Tai reiškia, kad vilkai puikiai supranta žmonių veiklą ir geba išvengti kontakto.
Palyginti šilta žiema su nedideliu sniego kiekiu taip pat apsunkino vilkų medžioklę. Nors šiandien su termovizoriais galima nustatyti gyvūnų buvimą net ir tamsiuoju paros metu, tai nesuteikia galimybės tiksliai žinoti, kur gyvūnas yra dienos metu. Naudojant sekimo ir sprendimo principą, kai medžiotojai analizuoja pėdsakus ir tokiu būdu nustato, kur įsikūręs vilkų būrys, galima labai efektyviai medžioti plėšrūnus. Tačiau jei nėra sniego, šis metodas tampa nepritaikomas.
Ir trečia, pati svarbiausia priežastis – tai medžiotojų pajėgumai. Lietuvoje aktyvių medžiotojų skaičius sudaro apie 1 % nuo viso gyventojų skaičiaus, o dalis jų yra garbaus amžiaus žmonės. Fiziškai sudėtinga ir daug laiko reikalaujanti medžioklė yra įveikiama ne kiekvienam, tačiau svarbiausias veiksnys, ribojantis medžiotojų pajėgumą, yra trumpa vilkų medžioklės sezono trukmė.
Ne kartą jau buvo kalbėta apie vilkų medžioklės sezono pradžios paankstinimą keliems mėnesiams. LMŽD (Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija) siūlo, kad vilkų sezonas prasidėtų rugpjūčio pirmąją. Tai suteiktų medžiotojams papildomo laiko bei galimybę efektyviau kontroliuoti vilkų populiaciją, vykdant medžioklę, kuri ardo vilkų būrio struktūrą.
Kaip jau anksčiau nurodė Aplinkos ministerija, ji yra pasirengusi konstruktyviam dialogui dėl vilkų sezono pakeitimų ir laukia pasiūlymų iš medžiotojų organizacijų bei mokslininkų.
VIDEO! Kur dingsta stirnos? Kaltininkas pričiuptas!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
