Pastaruoju metu Ukrainoje fiksuojama itin nerimą kelianti pasiutligės plitimo dinamika. Šią ligą platina ne tik laukiniai gyvūnai, bet ir neskiepyti naminiai šunys bei katės. Viena pagrindinių priežasčių yra sugriauta vakcinacijos sistema okupuotose teritorijose, ribota veterinarinių paslaugų prieiga, sparčiai išaugusi benamių gyvūnų populiacija ir susilpnėjusi laukinės faunos stebėsena. Situaciją dar labiau apsunkina karo sukeltas logistikos chaosas, dėl kurio virusas plinta nekontroliuojamai, o kai kuriuose regionuose padėtis tampa kritinė.
2025 metų pabaigoje Ukrainoje, Obuchivo rajone, Kagarlyko teritorinės bendruomenės Halka kaime, laboratoriniais tyrimais patvirtintas pasiutligės atvejis pilkajam vilkui. Įvykis užregistruotas medžioklės plotų teritorijoje tarp gyvenviečių Halka ir Voronivka ir dar kartą išryškino laukinių gyvūnų infekcijų riziką regionuose, kur intensyviai kontaktuoja žmonės ir laukinė fauna.
Veterinarijos tarnybų duomenimis, sergantis vilkas ilgesnį laiką klaidžiojo apylinkėse, lankėsi privačiose sodybose ir demonstravo ryškiai agresyvų, netipišką elgesį. Per išpuolius vilkas apkandžiojo devynis gyvūnus, tarp jų ir vieną naminį šunį.
Visi apkandžioti gyvūnai šiuo metu yra veterinarijos tarnybų priežiūroje. Jiems taikoma priverstinė vakcinacija pagal galiojančias instrukcijas. Vietose, kur galėjo įvykti sergančio gyvūno kontaktas su žmonėmis ar kitais gyvūnais, taip pat jo žūties vietose, atlikti dezinfekcijos darbai.
Pasiutligė Ukrainoje yra sisteminė problema
Pasiutligė Ukrainoje ir toliau išlieka plačiai paplitusi ir aktyviai cirkuliuojanti liga, ypač laukinių plėšrūnų ir benamių naminių gyvūnų populiacijose. Pagal viešai prieinamus duomenis, 2025 metų pirmąjį pusmetį Ukrainoje užregistruota daugiau kaip šeši šimtai pasiutligės atvejų gyvūnams. Dažniausiai liga nustatyta lapėms, šunims ir katėms.
Kyjivo srityje, kuriai priklauso ir Obuchivo regionas, pasiutligė nustatoma reguliariai. Specialistai pabrėžia, kad situaciją reikšmingai veikia nepakankamos vakcinacijos apimtys, karo padariniai ir kai kuriuose regionuose apribota veterinarijos tarnybų veikla, taip pat laukinių gyvūnų migracija ir jų vis dažnesnis lankymasis gyvenvietėse bei jų prieigose.
Svarbu pažymėti, kad tai nėra pirmas tokio pobūdžio atvejis Ukrainoje. 2024 metų pabaigoje Chmelnyckio srityje buvo užfiksuotas pasiutlige sergančio vilko išpuolis prieš galvijus ir šunis. Tuomet karantino ribojimai buvo nustatyti trijų kilometrų spinduliu nuo įvykio vietos, o buferinė zona apėmė septynias gyvenvietes. Specialistai primena, kad pasiutligė yra mirtinai pavojinga liga, perduodama su užkrėstų gyvūnų seilėmis. Virusas gyvūno seilėse gali būti jau iki dešimties dienų iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo.
Mokslininkai pabrėžia, kad pasiutlige sergantis vilkas dėl savo dydžio ir fizinės ištvermės yra gerokai pavojingesnis nei lapė. Kol liga dar nėra nusilpninusi gyvūno, jis gali įveikti didžiulius atstumus ir apkandžioti daugybę laukinių bei naminių gyvūnų, taip pat užpulti žmones.
Pasiutligės požymiai gali pasireikšti neprovokuota agresija, dezorientacija, klaidžiojimu dienos metu, baimės žmogui praradimu ir judesių koordinacijos sutrikimais.
Pasiutligė
Kaip nurodoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje, pasiutligė yra viena pavojingiausių infekcinių ligų, keliančių grėsmę tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Gyvūnams ši liga pasireiškia sunkiais nervų sistemos veiklos sutrikimais. Pastebimas padidėjęs dirglumas, baimės praradimas, polinkis pulti ir kąsti kitus gyvūnus ar žmones. Liga baigiasi paralyžiumi ir mirtimi.
Ligos sukėlėjas yra virusas, esantis sergančio ar užsikrėtusio gyvūno organizme ir išsiskiriantis daugiausia su seilėmis. Užsikrėsti gali tiek gyvūnai, tiek žmonės, jei juos apkanda, apseilėja sergantis gyvūnas arba jei jie liečiasi su daiktais, šviežiai užterštais užkrėsto gyvūno seilėmis. Pasiutligės inkubacinis laikotarpis trunka nuo keturiolikos dienų iki šešių mėnesių ar net ilgiau. Užsikrėtęs gyvūnas virusą su seilėmis gali išskirti jau iki penkiolikos dienų prieš pasireiškiant klinikiniams požymiams, todėl įkandimai šiuo laikotarpiu yra ypač pavojingi.
Pagrindiniai pasiutligės platintojai gamtoje yra lapės ir mangutai, rečiau ligą platina barsukai, kiaunės, vilkai, lūšys ir kiti laukiniai gyvūnai. Sergantiems laukiniams gyvūnams kontaktuojant su naminiais gyvūnais, užsikrečia ir pastarieji, taip pat kyla tiesioginė grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei. Iš naminių gyvūnų dažniausiai serga šunys ir katės. Tam didelę įtaką daro gyventojų neatsakingas požiūris į profilaktinę šių gyvūnų vakcinaciją.
Iki šiol dalis kaimo sodybose laikomų šunų ir kačių nėra paskiepyti nuo pasiutligės, nors būtent jie patenka į didžiausios rizikos grupę. Visi šunys ir katės, kuriems buvo nustatyta pasiutligė, nebuvo vakcinuoti. Tai sukėlė rimtų problemų ne tik gyvūnų savininkams, bet ir kitiems jų laikomiems gyvūnams. Savininkai privalo užtikrinti reguliarią šunų, kačių ir naminių šeškų vakcinaciją nuo pasiutligės. Kiekvienas augintinio savininkas turi pasirūpinti savalaike vakcinacija, nes tai visiškai eliminuotų šunų ir kačių susirgimus šia pavojinga liga.
Informacijai
Pasiutligė yra itin pavojinga ir mirtina virusinė infekcinė liga. Užsikrėsti galima kontaktuojant su sergančio gyvūno seilėmis, kurios per įkandimą ar įbrėžimą patenka į organizmą per pažeistą odą ar gleivines. Pasiutligės virusas sukelia ūminį encefalitą visiems šiltakraujams gyvūnams ir žmonėms. Užsikrėtimas visais atvejais baigiasi gyvūno ar žmogaus mirtimi, tačiau liga yra išvengiama vakcinacijos pagalba.
Daugiau informacijos apie pasiutligę galima rasti Sveikatos apsaugos institucijų interneto svetainėse. 2012 metais Latvijoje buvo užregistruoti paskutiniai du gyvūnų pasiutligės atvejai.
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
