Patirtis

Vilioti, o ne šerti0

Nuotrauka: kameros nuotrauka

Kai prieš daugiau kaip penkerius metus Lietuvoje buvo nustatytas pirmas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis, šerti gyvūnus buvo uždrausta, vietoj to atėjo viliojimas. Koks skirtumas, kas nors paklaus. Kodėl staiga pradėta kariauti su šėrimu? Logiškai mąstant, jeigu šernų populiacija sumažėja, sumažėja ir AKM atvejų. Populiacija pradeda lėtai atsinaujinti, bet vis dar yra rizika.

Iš patirties su kitomis ligomis, pavyzdžiui, pasiutlige, yra taip: vos populiacija padidėja, padaugėja ir ligos atvejų. Ir šįkart būtų galima numatyti, kad maro atvejų daugės didėjant populiacijai, ir reikės tam tikro laiko, kol šią ligą pašalinsime. Šiuo metu yra teorinė galimybė pašalinti AKM ir išvengti antros jo bangos ateityje, jeigu tik medžiotojai neleis šernų skaičiui vėl išaugti bent kelerius metus.

Medžiotojų pagalba kovoje su AKM yra labai svarbi, bet jų poveikis populiacijai pastebimas ne iš karto – jis pasirodo tik per vieną sezoną, net per du. Stebėjimai rodo, kad šernų neįmanoma visiškai išnaikinti, nes visada kur nors koks nors lieka nepastebėtas. Štai Čekijoje net aptvare bandyta realiai išnaikinti visus šernus, bet galų gale atsirado devynių šernų būrys, praslydęs medžiotojams pro akis.

Sumažėjus gyvūnų skaičiui, populiacija tampa sveikesnė. Formulė yra labai paprasta – kuo mažiau gyvūnų, tuo mažiau nugaišusių šernų, tuo mažiau infekuotų šernų. Anot skirtingų šalių veterinarijos tarnybų, dar reikia poros metų, ir galbūt šį ciklą pavyks nutraukti. Jeigu dabar populiacija sparčiai didės, labai tikėtina, kad kitą sezoną AKM atvejų vėl bus tiek pat kaip pradžioje, ir tada viskas prasidės iš naujo – vėl reikės mažinti populiaciją. O taip vėl penkerių metų ciklas.

Įsakymas: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskutines išmokas už vyresnes kaip 24 mėnesių amžiaus šerno pateles, sumedžiotas iki 2019 m. gruodžio 20 d., mokės pagal medžioklės plotų naudotojų prašymus, pateiktus VMVT teritoriniams padaliniams iki 2020 m. sausio 15 d.

Kodėl šerti blogai?

AKM rezervuaras yra būtent šernai, o viruso gyvavimas tiesiogiai susijęs su šių gyvūnų skaičiumi, tankiu ir tarpusavio kontaktu. Šernai nėra vienišiai, jie gyvena kaimenėmis, o tai sudaro dar didesnę riziką marui plisti. Vienas būdų sumažinti šernų skaičių yra tiesiogiai per maistinę bazę, bet, aišku, tai nėra trumpalaikė priemonė. Šernės tampa vaisingos pasiekusios konkretų svorį, o ne amžių. Jeigu pašaro daug ir jis laisvai prieinamas, šernė tiesiog įmis ir bus pasirengusi turėti paršiukų. Jeigu pašaro mažiau vienoje vietoje, šernai daugiau vaikščios, o kai gyvūnų nedaug, tikimybė sutikti kitą šerną yra nedidelė. Kuo mažiau šernų, tuo mažesnė tikimybė šernui susidurti su virusu.

Šernas, aišku, maisto ras natūraliai, bet viliojimo vietas reikėtų naudoti siekiant padidinti sėkmingos medžioklės tikimybę. Tai pagrindinė viliojimo vietų paskirtis – sulaikyti, pritraukti, leisti įvertinti ir efektyviau sumedžioti.

Jeigu žiema snieguota ir šalta, silpniausi ir vėliau gimę šerniukai neišgyvens, jeigu jiems nebus lengvai prieinamo pašaro. Kadangi dabar svarbu išlaikyti nedidelę populiaciją, tai vienas būdų pasiekti tokį efektą. Todėl svarbu, kad viliojimo vietoje pašaras būtų dozuojamas. Viena galimybė ir labai efektyvus sprendimas – automatinė šėrykla. Dozatorius reguliariai išberia nedidelį kiekį pašaro, ir neretai šernai net žino, kokiu paros metu ateiti, kad gautų savo gardėsių.

Jeigu neprieinamos didžiulės krūvos pašaro, silpnesni ir ligoti gyvūnai turi mažiau galimybių išgyventi. Viena didelė problema – maru sergantis šernas sukiojasi netoli šėryklos ir neretai net nugaišta šalia ant žemės pabertos krūvos ar net joje. Tai padidina riziką kitiems šernams, kurie ten ateina paėsti. Jeigu ant žemės išberta daug pašaro, gyvūnai ten sukiojasi ir veikiai tokia vieta virsta smardžia pelke. Supelijęs pašaras kenkia visiems, ne tik žmonėms. Pelėsio grybelis, bakterijos ir įvairūs toksinai kelia pavojų ir žvėrims.

Nuotrauka: Jonathan Kemper, unsplash.com

Viliojimo vietų dezinfekavimas

Apie tai dažnai nekalbama, bet iš principo viliojimo vietas reikėtų valyti ar net dezinfekuoti. Kaip geriau spręsti šią problemą? Vienas geriausių sprendimų yra dozatoriai arba dabar populiarūs pašaro blokai, kuriuos galima lengvai perkelti į kitą vietą. Kiekvieną sezoną dozatorių galima pernešti kiek toliau, kas sezoną keičiant vietą. Toli nešti nereikia, kad gyvūnai ir toliau ateitų įprastu taku.

Dezinfekcijai galima naudoti paprastas sodo kalkes, kurių pabarstoma buvusioje viliojimo vietoje – jos nekenkia aplinkai. Be to, daug pūvančio pašaro keičia žemės mikroaplinką, sudaro kompostą, o tai niekam nenaudinga. Ta krūva smirdi, atrodo siaubingai ir tampa įvairių bakterijų bei grybelių židiniu. AKM nėra vienintelė liga, kelianti pavojų šernams ir kitiems gyvūnams.

Šiuolaikinės viliojimo idėjos

Daugumoje Europos šalių šėrimas jau kurį laiką ribojamas ar net uždraustas būtent tam, kad sustabdytų gyvūnų gausėjimą, ypač šernų. Kai kuriose šalyse leidžiama padėti tik labai nedidelį kiekį pašaro gyvūnams vilioti, todėl medžiotojams siūloma vis daugiau įvairių viliojimo priemonių. Pavyzdžiui, galima naudoti Lietuvos įmonės Prospektus produktus: viliojama nedidelio kiekio, bet itin skaniu pašaru – saldžiais, sūriais, saldžiarūgščiais, kvapiais iki 3 kilogramų svorio laižainiais, kurie veikia kaip druskos laižalai, bet jų skonis kitoks.

Vokiečiai siūlo įvairių kvapių mišinių, kurie užpurškiami ant nedidelio kiekio pašaro, kad jaukas būtų patrauklesnis. Neužtenka klasikinio druskos laižalo, yra išrasta druskos pastų su įvairiais stiprinančiais kvapais, kurie patrauklūs ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Taip pat yra kvapo viliojimo priemonių, kuriomis atkreipiamas smulkiųjų plėšrūnų dėmesys. Skaitytojams įvertinti pasiūlysime įvairių šiuolaikinių sprendimų, kurių paskirtis – nedideliu kiekiu pasiekti maksimalų efektą.

Viliojimo kvapu priemonės

Kvapais galima privilioti ir kanopinius, ir plėšrūnus. Turbūt vienintelis kanopinis, kurio netraukia nei skonis, nei kvapas, yra briedis. Jį domina tik druska. Briedžiai – vieninteliai gyvūnai, kuriems visokie gardėsiai ir kvapikliai yra visiškai neįdomūs.

Nuotrauka: iš archyvo

Sakai

Tai juodas lipnus tepalas, išsiskiriantis ryškiu ir stipriu kvapu, skirtu šernams privilioti. Šie sakai itin populiarūs Vokietijoje ir kitose senas medžioklės tradicijas turinčiose šalyse, mažiau žinomi pas mus. Paprastai rekomenduojama užtepti ant eglės ar kokio kito medžio netoli šernų takų arba ant medžių, į kuriuos šernai trinasi. Šernus vilioja kvapas, ir jie mielai kailiu įsitrins į lipnią aštraus kvapo medžiagą – turbūt todėl, kad atbaido įvairius mašalus. Tokio tepalo užtepus netoli bokštelio, galima tikėtis pamatyti šerną.

Pliusai

– labai stiprus kvapas
– nedidelės tūbelės užtenka ilgam laikui
– vilioja šernus, gali sudominti ir elnius

Minusai

– reikia atsargiai laikyti, nes labai smirdi
– nemalonu, jeigu patenka ant rankų ar drabužių
– gali praeiti nemažai laiko, kol gyvūnas supranta, kas tai

Masalai plėšrūnams

Ne visada reikia ir norisi dėti jauką, norint privilioti lapes ar mangutus. Prospektus sugalvojo į flakonėlius prileisti senų silkių ir dvėselienos kvapo, kurio galima užpurkšti arba kokioje nors vietoje, arba ant nedidelio kiekio jauko. Jeigu palaukėje, pavyzdžiui, padedamas kibiras sušalusių žuvų, jas galima apipurkšti masalu, kad efektas būtų greitesnis.

Reikia pasakyti, kad šių masalų kvapas iš tiesų siaubingas. Jis privilios ne tik plėšrūnus, bet ir šernus, kurie yra visaėdžiai. Tai efektyvus sprendimas, bet reikia nepamiršti, kad lietus kvapą greitai nuplauna.

Pliusai

– nebrangu
– 50 ml buteliuko užteks ilgam
– labai stiprus kvapas, kuris patiks tiksliniams gyvūnams

Minusai

– itin smirdi, rekomenduojama mūvėti pirštines
– reikia atsargiai laikyti ir gabenti, nes išsiliejus bus blogai
– greitai nuplauna lietus

Skanūs kvapeliai kanopiniams

Saujelė kukurūzų ar tiesiog naujas druskos laižalas – kaip į juos atkreipti gyvūnų dėmesį? Ogi itin viliojančiais kvapeliais. Vokiečiai išrado kukurūzų, triufelių arba gilių kvapo purškiklius. Apipurškus pašarą ar tiesiog druskos laižalą didelė tikimybė greičiau privilioti netoliese esančius gyvūnus. Gera žinia, kad vienu kartu išpurškiama tikrai nedaug, todėl flakono užteks ilgai.

Pliusai

– labai kvapnūs produktai
– užtenka ilgam
– nieko baisaus, jei pateks ant rankų

Minusai

– ribotas veikimo spindulys
– jeigu visai netoli gyvūnų nėra, nebus jokio efekto
– reikia pašaro, kad jį būtų galima apipurkšti

Druska

Druskos laižalas suteikia gyvūnams reikiamų mineralinių medžiagų, kurios itin svarbios augant ragams. Druska turbūt yra vienintelis dalykas, kuris privilios briedį, nes visa kita jam dzin. Tačiau druska vilioja visus – stirnas, elnius, briedžius, ateis ir šernas bei smulkieji plėšrūnai pažiūrėti, kas čia vyksta. Kur judesys, ten ir maistas. Druskos laižalas yra paprasčiausias sprendimas – jį galima dėti ant kelmo, kamieno, ėdžiose ir kt. Yra paprastų laižalų galvijams, yra ir specialiai pagamintų miško žvėrims. Padėjus laižalą naujoje vietoje, gali praeiti šiek tiek laiko, kol gyvūnai jį randa ir prie jo pripranta. Vis dėlto atrastas jis tampa dažnai lankoma vieta.

Pliusai

– druskos laižalus labai mėgsta gyvūnai
– ilgalaikis sprendimas – 10 kg užtenka keliems mėnesiams
– nebrangu, jeigu padedami keli laižalai

Minusai

– užtrunka, kol gyvūnai suranda ir pamėgsta naują vietą
– brangu, jeigu medžioklės plotai dideli
– reikia rasti tinkamą vietą

Druskos pastos

Principas toks pats kaip druskos laižalo, bet pastos paprastai gaminamos su specialiu ir stipriu kvapu. Jeigu norisi greičiau pritraukti gyvūnus prie druskos laižyklos, pastos tikrai padės. Pastos užtepama ant kelmo ar kamieno. Saulėje pasta sudžius, o lietuje – nutekės. Vis dėlto stebėjimai rodo, kad gyvūnai labai greitai ją randa ir supranta, ką šis kvapas reiškia. Pasta gali kvepėti saldžiai, bet būti labai sūri. Tepant reikia žiūrėti, kad jos nepatektų ant kokių metalinių dalių – druska greitai sukels koroziją.

Druskos pastos

Pliusai

– efektyvi ir kvapni
– lengva naudoti
– idealiai tinka pritraukti gyvūnus į naują druskos laižyklą

Minusai

– didelis lietaus poveikis – pasta tirpsta
– dideliuose plotuose brangu
– gausiai naudojant greitai baigiasi

Sirupai

Gardaus ir kvapnaus sirupo užduotis – padaryti paprastus kukurūzus ar grūdus kažkuo ypatingu ir viliojančiu. Reikia tikrai nedaug pašaro ir sirupo, kad efektas būtų akivaizdus. Įvairūs gamintojai siūlo skirtingų skonių ir jų kombinacijų – gali būti salyklo arba įvairių vaisių. Sirupo galima užpilti ant druskos laižalo arba ant nedidelio kiekio pašaro. Lengva naudoti ir pakankamai efektyvu, jeigu medžioklės plotuose yra gyvūnų.

Saldžios ir sūrios karamelės

Tai visiškai naujas ir labai įdomus sprendimas. Principas toks pats kaip druskos laižalo – pateikti gyvūnui gardėsį, kuris greitai nesibaigia. Gyvūnas karamelę ne kanda, o laižo, todėl jos iš karto nesuėda. Be to, gamintojai siūlo karamelių su mineralinėmis medžiagomis, kurios naudingos norint populiacijoje sulaukti gerų trofėjų. Vos gyvūnas jas ras ir supras, kas tai, karamelė taps žvėrių pamėgtu gardėsiu.

Rekomenduojama dėti po stogeliu, kad karamelė greitai neištirptų. Be saldaus skonio ir mineralinių medžiagų, yra įvairių karamelės variantų su kukurūzų grūdeliais, žirniais ar kviečiais. Mažo vieneto užteks ilgam laikui. Vis dėlto reikia pasakyti, kad tradicinis druskos laižalas išliks ilgiau. Jeigu apylinkė nedidelė ar viliojimo vietų nedaug, karamelė gali būti geras sprendimas.

Pliusai
– kvapnus, skanus, natūralus
– trys viename: skonis, mineralinės medžiagos, gardėsis
– gyvūnams patinka, kai tik suranda

Minusai
– nepigu
– veikia oro sąlygos
– reikia gana dažnai atnaujinti

Saldžios ir sūrios karamelės

Ypač gardūs kukurūzai ir žirniai

Susiję straipsniai

Dar vienas sprendimas, išpildantis sąlygą „mažai, bet skaniai“. Prospektus gamina labai kvapnius gruzdintus kukurūzus ir žirnius 7 kg pakuotėmis. Atidarius tokį kibirą pačiam užsinori pagraužti šių žirnių. Be to, prie šio produkto yra buteliukas su stiprinančiu kvapu, kurio galima užpilti ant žirnių ar kukurūzų. Iš pradžių būtų galima pagalvoti, kam pirkti gana brangų 7 kg kukurūzų kibirą, jeigu daug pigiau nusipirkti, pavyzdžiui, maišą paprastų kukurūzų.

Šis viliojimo būdas efektyvus būtent dėl kvapo. Paimi, pavyzdžiui, du trečdalius paprastų grūdų ar kukurūzų, įdedi porą saujelių kvapnių žirnių ir ant viršaus užpili sirupo. Tokiu būdu gyvūnams patiekti kukurūzai itin patrauklūs, o kvapnaus pašaro užteks ilgam laikui. Jeigu šernai ar elniai šį mišinį ras, tai grįš prie jo vėl ir vėl.

Pliusai
– kvapnu, skanu
– lengva naudoti
– efektyvu

Minusai
– brangu
– reikia papildomo pašaro
– mėgsta ir paukščiai

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.