Šaltinis: Science in Poland
Katės yra naminiai gyvūnai, todėl neturėtų gyventi laukinėje gamtoje ar būti laisvai išleidžiamos iš namų, teigia ekspertai. Jie įspėja, kad Lenkijoje benamės ir lauke laikomos katės kasmet sumedžioja daugiau nei 600 milijonų žinduolių ir beveik 150 milijonų paukščių – daugelis jų yra saugomos rūšys.
Pasak specialistų, siekiant sumažinti kačių daromą spaudimą laukinei gamtai, būtini teisiniai pokyčiai: privaloma kačių sterilizacija, draudimas jas išleisti be priežiūros bei laukinių kačių prieglobsčių steigimas.
„Svarbu imtis veiksmų laiku, kartu užtikrinant ir pačių kačių gerovę. Tai – mūsų, žmonių, atsakomybė. Privalome veikti kuo greičiau. Nenorėtume pasiekti Australijos ar Naujosios Zelandijos lygio, kur dabar vykdomas masinis kačių naikinimas“, – sako dr. Michałas Żmihorskis, Lenkijos mokslų akademijos Žinduolių tyrimų instituto direktorius.
Jo tyrimas, paskelbtas 2019 m. žurnale Global Ecology and Conservation, rodo, kad Lenkijoje kasmet katės sumedžioja apie 631 mln. žinduolių ir beveik 144 mln. paukščių, tarp jų – daug saugomų rūšių.
Todėl gamtosaugininkai kritikuoja Lenkijos žaliųjų partijos parlamento narę Małgorzatą Tracz, kuri 2025 m. vasario pradžioje savo „Facebook“ profilyje rašė, esą „laisvai vaikštančios katės nėra problema“. Tai sukėlė reakciją tiek tarp gamtosaugos organizacijų, tiek tarp benamių kačių globėjų, kurie pabrėžia, kad laisvėje katėms kyla pavojus anksti žūti.
Kaip interviu su PAP pažymėjo Katarzyna Udrycka iš fondo „Noga w Łapę“, JAV katės kasmet sumedžioja nuo 1,5 iki 3 milijardų paukščių – tai dvigubai daugiau nei žūsta dėl atsitrenkimo į stiklus. Lenkijos ir Prancūzijos tyrimai rodo, kad katės daugiausia medžioja žinduolius (graužikus ir vabzdžiaėdžius), tačiau apie 20 proc. jų grobio sudaro paukščiai. Kartais katės sumedžioja roplius ir varliagyvius – tai priklauso nuo regiono.
Dr. Żmihorskis skaičiuoja, kad toks didelis grobio kiekis susijęs su maždaug 6 milijonais kačių Lenkijoje, iš kurių apie 750 tūkst. yra benamės. Šiuos skaičius patvirtina ir naujausias tyrimas „The State of Pet Homelessness Project“.
Kaimuose didžioji dauguma kačių laikomos lauke. Kartais sunku net pasakyti, ar katė, kuri grįžta kartą per savaitę, dar laikoma „naminė“.
Be to, daug kačių prastai maitinamos – kaimo gyventojai dažnai duoda likučius, kaulus, duoną ar net arbatą su pienu. Toks maistas nepakankamas, todėl katės turi medžioti. „Deja, net ir sočiai šerta katė medžioja – tai instinktas, kurio negalima kaltinti. Atsakomybė tenka žmonėms“, – aiškina Żmihorskis.
Pasak jo, daugelis savininkų nesuvokia, kad jų katės kelia grėsmę gamtai. Kai kurios aukos nesugrąžinamos – sužeisti gyvūnai žūsta vėliau. Tai reiškia, kad tikrojo žalos masto įvertinti neįmanoma – tikėtina, jog žuvusių gyvūnų dar daugiau.
Katės itin pavojingos retesnėms rūšims – jei tam tikroje vietovėje gyvena, pavyzdžiui, žeminių voverių ar žiurkėnų, katės gali sukelti ekologinę katastrofą.
Paradoksalu, bet katės, priešingai nei manoma, nepadeda sumažinti žiurkių skaičiaus. Tyrimai rodo, kad jos tik pakeičia žiurkių elgesį – šios nustoja rodytis atvirose vietose, bet populiacijos dydis nesikeičia.
K. Udrycka primena, kad moksliniu požiūriu katė laikoma invazine rūšimi. Ji įtraukta į Lenkijos mokslų akademijos Gamtos apsaugos instituto sąrašą kaip svetimžemė invazinė rūšis, tačiau nėra įrašyta į ES ar Lenkijos oficialius invazinių rūšių sąrašus – tai apsunkina teisines priemones problemai spręsti.
„Katė neatsirado natūraliai Lenkijos ekosistemose – ji buvo įvežta. Ji neturi natūralių priešų ir daro žalą vietinei faunai, todėl atsakomybė už jos poveikį tenka žmonėms“, – teigia Udrycka.
Pasak Żmihorskio, katės gamtoje turi pranašumą, nes yra žmonių remiamos – jas šeria, todėl jų populiacija nepriklauso nuo grobio kiekio, kaip tai būdinga laukiniams plėšrūnams.
2019 m. JT biologinės įvairovės platforma (IPBES) invazines rūšis įvardijo kaip vieną iš penkių pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių pasaulyje. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) katę taip pat įtraukė į invazinių rūšių sąrašą – dėl jos buvimo išnyko įvairios paukščių ir žinduolių rūšys, ypač salose.
Manoma, kad laukiniai žinduoliai sudaro tik 4 proc. visos pasaulio žinduolių biomasės. Visa kita – žmonės bei naminiai ir kompanijiniai gyvūnai, įskaitant šunis ir kates. Kačių biomasė pasaulyje yra beveik dvigubai didesnė nei Afrikos dramblių, ir keturis kartus viršija visų pasaulio briedžių biomasę.
Katės ne tik žudo grobį, bet ir kelia stresą laukiniams gyvūnams – tai silpnina jų populiacijas. Be to, jos platina ligas, kryžminasi su laukinėmis katėmis, todėl grėsmė kyla ir joms.
„Kuo daugiau duomenų ir tyrimų – tuo aiškiau, kad katės natūraliose ekosistemose kelia rimtą grėsmę. Net Belovežo girioje sutinku kates, kurios nuklysta kilometrus nuo pastatų. Problema reali – turime tik gamtos likučius“, – pabrėžia biologas.
Pasak jo, turėtume suvokti, kad „laisvai vaikštančių“ kačių ar šunų neegzistuoja – tai benamiai gyvūnai, kuriems ne vieta gamtoje. Reikia riboti jų judėjimą dėl gamtos apsaugos.
Ekspertai pabrėžia, kad tokios priemonės būtinos ir pačių gyvūnų labui. „Turime ieškoti sprendimų, kurie derintų laukinės gamtos apsaugą su kačių gerove. Jei apsimesime, kad problemos nėra, ateis momentas, kai teks imtis radikalių sprendimų“, – apibendrina Żmihorskis.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
