Pratęstas medžioklių su varovais sezonas Latvijoje šiemet ne tik suteikė papildomų galimybių medžiotojams toliau reguliuoti elnių populiaciją, bet ir leido surengti gana neįprastą medžioklę Pietų Kuržemėje. Iš Lietuvos atvyko du jauni mokslininkai, kurie tyrinėja akmens amžiaus žmonių egzistenciją, amatus ir darbo įrankius. Pagrindinis jų tikslas – išbandyti archeologiniuose kasinėjimuose rastų titnaginių peilių replikas praktinėje medžioklėje.
Archeologijos doktorantas Lukas Gaižauskas ir jo kolega, archeologas rekonstruktorius, titnago apdirbimo technologijų tyrėjas bei archeologijos magistras Algirdas Kalinauskas atvyko į Latviją su visa kolekcija titnaginių įrankių replikų. Planuodami išbandyti juos medžioklės laimikiui apdoroti, jauni mokslininkai atsivežė 3–10 cm ilgio titnaginius peilius, kurie skyrėsi ašmenų storiu.
Medžioklė, kuri vyko medžiotojų klubo Tosmare teritorijoje, buvo sėkminga – sumedžioti du pernykščiai šernai, kurie ir tapo mokslinio eksperimento dalimi. Vietiniai medžiotojai greitai atliko pirminį laimikio apdorojimą, tačiau kailį nudirti buvo palikta mokslininkams. Pasibaigus medžioklei, jaunieji Lietuvos tyrėjai kibo į darbą.
Stebėtina, bet maži titnaginiai įrankiai pasirodė esantys itin efektyvūs. Sumedžioti gyvūnai buvo padalyti tarp medžiotojų ir mokslininkų komandų. Pirmieji pjūviai buvo gana nerangūs, nes abu jauni tyrėjai anksčiau nebuvo dalyvavę medžioklėje ir doroję tikro laimikio. Jie pripažino, kad anksčiau bandė titnaginius peilius ir kitus įrankius dirbdami su kaulu, mediena ir net dirbdami kailius, bet su kailio lupimu dar nebuvo susidūrę.
Abu vyrai išbandė plonus peilius su mažais, bet neįtikėtinai aštriais ašmenimis, kuriais bandė nuo šerno nulupti odą, o patyręs medžiotojas Egidijus Dagilis iš Lietuvos padėjo su sunkesniais darbais, pavyzdžiui, kojų atskyrimu, naudodamas storesnį titnaginį peilį. Šio primityvaus akmens peilio ašmenų viršus buvo apie centimetro storio, o ašmenų kampas siekė apie 40 laipsnių. Neformalios varžybos davė netikėtų rezultatų: mokslininkų komanda, kurią nuo darbo retkarčiais atitraukdavo straipsnio autorė, baigė šerno lupimo darbus tik penkiomis minutėmis vėliau nei vietiniai medžiotojai, naudoję įprastus medžioklinius peilius.
Paaiškėjo, kad archeologiniuose kasinėjimuose randami skirtingo dydžio, formų ir kampų akmeniniai peiliai buvo naudojami įvairioms veikloms, pavyzdžiui, kaulams ir mediniams įrankiams gaminti, maistui smulkinti, odoms apdoroti ir, kaip šiuo atveju, laimikio pirminiam apdorojimui.
Koks buvo mokslinio eksperimento tikslas?
Naujų, niekada nenaudotų titnaginių įrankių pritaikymas praktikoje leis moksliniame darbe ištirti, kokius mikronusidėvėjimo pėdsakus akmenyje palieka konkretus darbas. Kaip paaiškino L. Gaižauskas, grįžus namo kiekvienas medžioklėje naudotas peilis bus ištirtas mikroskopu, o specialiais metodais bus nustatyta, kokį poveikį peiliams padarė kontaktas su sumedžioto gyvūno audiniais: oda, raumenimis, riebalais ir kaulais.
„Katalogizuodami šiuos mikronusidėvėjimus, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kam buvo naudojami titnaginiai ašmenys, ateityje galėsime nustatyti archeologiniuose kasinėjimuose rastų įrankių istorinį panaudojimą“, – aiškino archeologas L. Gaižauskas.
Apie titnagą ir peilius
Baltijos regione atrasta daug svarbių archeologinių vietų, kuriose aptikta titnaginių peilių ir kitų akmeninių darbo įrankių, atskleidžiančių senovės žmonių gyvenimą. Lietuvoje taip pat ištyrinėta nemažai archeologinių vietų su titnaginiais įrankiais.
Sudvariškių gyvenvietė. Ši vietovė garsėja rastais titnaginiais įrankiais. Norint pasiekti šią vietą, iš Sudvariškių reikia vykti Pivašių–Dusmėnų keliu ir pasukti dešiniau link Einoronių. Po 1,8 km ant kalno randama gyvenvietė.
Didžioji Narkūnų piliakalnio vietovė. Šiame piliakalnyje rasta įvairių archeologinių radinių, tarp jų titnago įrankių.
Titnago ypatumai
Titnago radavietės Lietuvoje gana paplitusios, dažniausiai aptinkamas tamsiai pilkas titnagas. Prancūzijoje randamas „šokoladinis“ titnagas, o Anglijoje – šviesiai rudas. Latvijoje titnagą reikėjo atsivežti iš kitų regionų.
Titnagas pagal savo struktūrą primena obsidianą (vulkaninį stiklą), o iš jo pagaminti ašmenys yra net aštresni už medicininius skalpelius. Tačiau dėl didelio trapumo jie nebuvo plačiai naudojami. Dabar jie lieka tik muziejuose ir eksperimentuojančių mokslininkų arsenale.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
