Trys vaikinai mane pakviečia padėti iškelti dvidešimt ryšulių antims savo medžioklės apylinkėje esančiuose tvenkiniuose.
Medžiotojai ne tik šaudo, bet ir rūpinasi medžiojamų gyvūnų populiacija – tai yra vienas argumentų, padedantis ginti medžioklę nuo „gamtos draugų“. Gerų pavyzdžių yra daug, tik medžiotojų rūpestis gyvąja gamta yra kasdienių darbelių sąraše, todėl sunku išskirti kokį vieną ypatingą veiksmą. Ančių lizdų darymas ir statymas užima daug darbo ir laiko. Trijulė pasikvietė mane į pagalbą, kad pastatytume dvidešimt ryšulių antims medžioklės apylinkės tvenkiniuose ir kad šiuose plotuose rudenį miško ančių būtų daugiau.
Trys linksmi ir entuziastingi medžiotojai ančių lizdus šioje vietoje jau deda antrus metus. Pernai – pirmą kartą – padėti iš viso šeši lizdai. Kol kas pastebimų rezultatų nėra, nes nepastebėta, kad kuriame nors lizde būtų apsigyvenusios antys. Vis dėlto tai nesumažina vaikinų noro veikti.
Atvykus į sutartą vietą, visos medžiagos jau paruoštos, viskas vyksta pagal planą. Iš pradžių planuojame važiuoti į tolimiausią tvenkinį, kur pastatysime dvylika lizdų, tada papietausime ir važiuosime į kitą tvenkinį, kur pastatysime dar aštuonis lizdus ir sutvarkysime senuosius. Iš pradžių reikia paruošti eglinius kuolelius ir jų galus profesionaliai nusmailinti motoriniu pjūklu.
Įprastai kuolai smailinami kirviu, tačiau šį kartą reikia tik keturis kartus papjauti pjūklu, ir stulpo galas nusmailinamas. Dabar juos daug lengviau įkalti į žemę.
Tuo tarpu vienas vaikinas rodo, kaip pagaminti ryšuliai antims. Jis net pasirengęs vieną ryšulį išardyti ir vėl sudėti, kad geriau matyčiau, kaip jis sukonstruotas. Tai tik parodo, kad ryšulius gaminti visai nesunku.
Lizdavietes vaikinai pradėjo dėti todėl, kad ančių čia visuomet buvo palyginti mažai. Nors pernai buvo pastatyti keli lizdai, vis dėlto ančių nepadaugėjo. Tada pradėta maitinti grūdais ir paukščių kiek atsirado. Galėjome kaip reikiant pamedžioti. Tačiau yra gana daug informacijos, kad pirmaisiais metais apskritai lizdų sukimo tikimybė yra labai nedidelė. Antys turi apsiprasti, apsižvalgyti, ir tik tada jos pasirenka dirbtines lizdavietes.
Pernai noras veikti buvo didesnis nei supratimas, kaip tai tinkamiau daryti. Tada medžiotojai tiesiog susirinko daiktus ir važiavo gaminti ančių lizdų. Galiausiai visi buvo sušalę, technika sulūžusi, o rezultato beveik jokio. Šiemet visi jau protingesni ir iš anksto pasiruošę. Per dvi dienas į rūsį buvo sudėta iš viso dvidešimt ryšulių.
Lizdaviečių statymas
Patyrinėję brėžinius ir įvairias schemas, sudėję kartu galvas, vaikinai kiek improvizuoja, gamindami ančių lizdavietes. Ima paprastus sodo tinklus – didesnį išorinei daliai, mažesnį vidinei. Per vidurį tarp tinklų įdedama ruberoido. Visi trys sluoksniai paskui plastikiniu dirželiu pritvirtinami prie lentelės.
Tokie lizdai išeina pigiausiai. Gerai, kad vaikinai lentelių turi patys, bet jeigu reikėtų pirkti, iš viso vidutiniškai vienas lizdas kainuotų 3–5 eurus. Žinoma, darbas pinigine prasme neįvertinamas, nes svarbiausia – procesas. Lizdus statyti jiems palengvina keturratis, kuriuo galima nuvežti visas medžiagas. Jeigu visus šiuos lizdus ir jų sudedamąsias dalis reikėtų nešioti pėsčiomis, tiek daug lizdų padaryti neišeitų. Žinoma, svarbu, kad būtų ledo ir prie lizdų žiemą būtų galima prieiti.
Jeigu žiema vykusi, tai ledo danga yra stora ir po ledą galima ne tik pėsčiomis eiti, bet ir kvadriciklu važiuoti. Sunkiau, kai žiema vėluoja ir ledo praktiškai nėra. Šiuose tvenkiniuose vanduo negilus, todėl ir antis buvo paprasta pamaitinti. Vasaros pabaigoje grūdų tiesiog paberiama.
Jeigu tvenkinys būtų gilesnis, reikėtų statyti specialias lesinimo vietas. Vaikinai dar nerimauja, kad antys nekvailos ir žino, kur jas medžioja, todėl jie bijo, kad visos antys yra išbaidytos ir nė viena neskris ten, kur šaudoma. Šiuose medžioklės plotuose medžiota visuomet. Medžioti lengva, vasaros pabaigoje tiesiog įbrendi į vandenį ir lauki, nes čia labai seklu. Tačiau lesalas ančių tikrai pritraukia!
Ryšulius, maišus su šienu, nusmailintus eglinius stulpelius, 75 mm plastmasinius kanalizacijos vamzdžius, motorinius pjūklus, įrankius, ledo grąžtą ir kitas smulkmenas į tvenkinį nuveža keturračiu. Kol vienas gręžia lede skyles (lizdus reikia dėti lygiagrečiai nendrių kraštui, atsižvelgiant į vyraujančius vėjus, apie 10 metrų nuo nendrių ir apie 70 žingsnių atstumu vieną nuo kito), kiti iškloja ryšulius šienu. Šieną reikia kišti į vidų tarp vidinio tinklo ir ruberoido sluoksnio.
Tada stipriausias ima didelį plaktuką, kuriuo įkala kuolą į tvenkinio dugną taip, kad lizdas būtų apie 80 cm nuo vandens paviršiaus. Nupjaunamas aptriušęs kuolo galas, užmaunamas pilkas kanalizacijos vamzdis, kad nenaudėlių plėšrūnų letenos slystų į plastmasę ir jie negalėtų patekti į lizdą. Nereikia pamiršti kanalizacijos vamzdį varžtu pritvirtinti prie kuolo, kad ledui ištirpus vamzdis neįkristų į vandenį.
Dviem lankeliais prie kuolo pritvirtinamas lizdas. Tokiose situacijose puikiai praverčia grąžtas. Tada apeinamas kiekvienas lizdas, išklojamas šienu, bet taip, kad ryšulį būtų galima matyti kiaurai. Antims nepatinka, jeigu lizdas išeina kaip tamsus ir pavojingas urvas. Iš išorės tarp tinklo ir ruberoido prigrūdama netoliese priskintų nendrių – kad ančių vasarnamis atrodytų natūraliau. Dar paskutiniai pataisymai ir lizdai vienas po kito baigiami.
Žiūrint į paruoštus ančių lizdus reikia pripažinti, kad tai yra puikus poilsis, kai baigiasi medžioklės su varovais sezonas. Tada yra laiko ką nors sumeistrauti. Reikia susiruošti, nuvažiuoti į tvenkinius, rimtai padirbėti, tada išsikepti dešrelių. Puikiai praleista diena!
Kai pastatome dvylika lizdų, popietė jau netoliese ir reikėtų užkurti laužą – po šviežiame ore praleistų valandų visiems pradėjo gurgti pilvai. Valgydami ant laužo išsikeptas dešreles, kurios tiesiog puikios, vaikinai tikisi, kad antys jų pastatytus lizdus pripažins. Jie juokauja, kad skelbimų portale reikėtų paskelbti žinią, jog antims parduodami būstai – šeimoms su vaikais teikiamos nuolaidos.
Literatūroje rašoma, kad jokių specialių viliojimo priemonių nereikia. Vaikinai pasijuokia, kad antys niekur toli neskris: pirmaisiais gyvenimo metais antytės paprastai toliau kaip keturi kilometrai neskrenda, todėl nesijaudina, kad kiti sumedžios jų augintas antis.
Tuneliniai lizdai – šieno cilindras
Taip gaminti šieno cilindrus rekomenduoja Latvijos biologai Janis Vyksnė ir Artūras Laubergas.
Iš visų virš vandens iškeltų dirbtinių didžiųjų ančių lizdaviečių šios yra panašiausios (bent jau kalbant apie medžiagas) į natūralias. Dėl to, kai lizdavietės kur nors rengiamos pirmą kartą, antys paprastai renkasi šieno cilindrus.
Šieno cilindro gamyba
– Paimkite fiksuotų akių tinklą – 70–100 cm pločio, 270 cm ilgio – ir paklokite ant žemės.
– Viename gale įvyniokite 30 cm skersmens vamzdį, užfiksuokite jį viela abiejuose galuose ir viduryje.
– Neįvyniotą dalį 3–5 cm storio sluoksniu padenkite smulkiu šienu arba grėbliu sugrėbta pernykšte žole.
– Ant ištiestos, šienu išklotos dalies uždėkite 150 cm ilgio ruberoidą (ruberoido ir šieno plotis turi būti vienodas).
– Ruberoidą padenkite 3–5 cm storio šieno sluoksniu.
– Susidariusią dangą (tinklas + šienas + ruberoidas + šienas) tvirtai apvyniokite aplink fiksuotą 30 cm skersmens vamzdį, ritinį viela užfiksuokite galuose ir dviejose vietose per vidurį.
– Gausite vamzdį, sudarytą iš tinklo, šieno, ruberoido, šieno, tinklo (sluoksniai išvardyti iš vidaus į išorę). Vamzdis atrodo kaip pagamintas iš šieno, nes iš vielos pintas tinklas nekrinta į akis.
– Padėkite suvyniotą cilindrą horizontaliai ir pasukite taip, kad ritinyje esančio ruberoido išorinis galas būtų pasuktas į apačią – kad vanduo per jį negalėtų sutekėti į ritinio vidų ir susikaupti cilindro apačioje.
– Cilindro galuose 8–10 cm nuo apačios įriškite storoką vielą, po kuria iš cilindro vidaus tankiai prigrūskite šieno, taip sudarydami slenkstį, neleidžiantį vėjui į cilindrą įdėto šieno, skirto lizdo medžiagai, išpūsti į lauką.
Pagrindinės klaidos gaminant ir dedant lizdavietes
1. Išklibę lizdavietės sutvirtinimai – nepakankamai giliai įkaltas stulpas ar nepakankamai tvirtai prie kuolo pritvirtintas lizdas.
2. Nėra apsaugos nuo plėšrūnų. Tokiu atveju antims visai nepadedama, o plėšrūnams pastatomas lengvai pasiekiamas pietų stalas.
3. Lizdavietėje per daug šieno – arba kiaurai nieko nematoma, arba šieno priklojama taip tankiai, kad į lizdą neįmanoma patekti.
4. Lizdavietėje šieno per mažai, jis labai šiurkštus.
5. Slenkstį sudarančio šieno pridėta nepakankamai tankiai ir šis greitai prapuls.
6. Vietoj šieno išklojami šiaudai. Antys vengia lizdaviečių, kuriose lizdą reikia sukti šiauduose.
7. Gaminant šieno cilindrus, vietoj metalinio tinklo naudojamas plastmasinis. Toks tinklas saulėje įkaista ir šieno cilindras supliūkšta.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
Suraskite mus „Facebook“
Posted by Žurnalas Medžioklė on Otrdiena, 2020. gada 1. decembris
Arba peržiūrėkite mūsų „Instagram“ profilį
