Aplinkos ministerija svarsto nuo 2026–2027 metų medžioklės sezono visiškai atsisakyti briedžių sumedžiojimo limitų. Pagal svarstomą projektą, vienintelė kvota būtų palikta tik vilkams. Likusios stambiųjų kanopinių rūšys galėtų būti medžiojamos be jokių apribojimų, vadovaujantis tik pačių medžiotojų vertinimais.
Toks planas suvienijo net labai skirtingas stovyklas – tarp jų ir gamtosaugininką, Seimo narį Liną Jonauską, kuris anksčiau dažnai kritikavo medžioklę ir kvotų sistemą, o dabar – stovi šalia tų medžiotojų, kurie šiuos pokyčius laiko neatsakingais.
„Laukinių gyvūnų apskaita nėra tikra. Jos tikslumas – nulis. Tie gyvūnų skaičiai dažniausiai yra išgalvoti. Vienas ir tas pats briedis gali kirsti tris ar keturis medžioklės plotų vienetus, ir visi jie jį užskaičiuos. Ministerijai pateikti duomenys rodys, kad turime ne vieną, o keturis briedžius“, – teigė Jonauskas.
Jo nuomone, siūlomas sprendimas atsisakyti briedžių limitų yra ne tik skubotas, bet ir grindžiamas nepatikimais duomenimis, o tai kelia pavojų tiek pačiai briedžių populiacijai, tiek miško ekosistemų pusiausvyrai.
Tuo metu Aplinkos viceministrė Aistė Paliukėnaitė argumentuoja, kad tauriųjų elnių populiacija per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo – nuo 41 tūkst. iki 85 tūkst. gyvūnų, o tai sukelia žalą tiek miškui, tiek pasėliams. Briedžių, anot jos, šiuo metu yra apie 18–19 tūkstančių, ir kasmet sumedžiojama vos 65 proc. leistinos kvotos.
Tačiau Jonauskas primena, kad tokia „optimizacija“ remiasi netiksliais skaičiavimais, kurių niekas rimtai netikrina. Anot jo, net ir vilkų medžioklės kvotos, kurios išaugo nuo 60 iki 341 per kelis metus, rodo, kad institucijos yra linkusios nusileisti spaudimui iš medžiotojų bendruomenės, bet neparemia to moksliniais įrodymais.
Įdomu tai, kad pats Jonauskas nėra medžioklės šalininkas – priešingai, jo ankstesni pasisakymai dažnai sulaukdavo kritikos iš medžiotojų. Tačiau šiuo atveju jis stoja į vieną pusę su tais medžiotojais, kurie pasisako už atsakingą gyvūnų populiacijos valdymą ir kviečia nedaryti klaidų, kurios vėliau gali būti negrįžtamos. Parengta pagal LRT.lt informacija
Medžiotojai ragina ne skubėti: būtina ne tik diskusija, bet ir šiuolaikiška apskaitos sistema
Aplinkos ministerijos siūlymas atsisakyti briedžių sumedžiojimo limitų šiuo metu yra pateiktas derinimui ir pastaboms – tai galima padaryti iki rugpjūčio 4 dienos, t. y. iki kito pirmadienio. Iki to laiko Lietuvos medžiotojų bendruomenė planuoja pateikti savo pasiūlymus ir išdėstyti poziciją šiuo klausimu.
Šiandien jau aišku, kad dalis medžiotojų priešinasi limitų atsisakymui ne dėl baimės prisiimti atsakomybę už briedžių daromą žalą, o todėl, kad jie, geriau nei daugelis, supranta, kiek ši rūšis yra jautri ir pažeidžiama, ir kiek svarbu reguliuoti jos sumedžiojimą apgalvotai ir atsakingai.
Kita dažnai iškeliama tema – laukinių gyvūnų apskaitos sistemos kokybė ir modernizavimas. Medžiotojų atstovai ne kartą akcentavo, kad esama apskaita – pasenusi ir nepatikima. Galimas sprendimas – elektroninė sistema, kurioje medžiotojai realiuoju laiku registruotų visą informaciją apie sumedžiotus ir pastebėtus gyvūnus, jų padarytą žalą ir plėšrūnų išpuolius. Tokie duomenys leistų mokslininkams pagrįstai modeliuoti gyventojų skaičių ir dinamiką.
Kitas kelias – regioniniai tyrimai, kurių metu būtų nustatyta konkrečių vietovių aplinkos talpa (bonitacija), gyvūnų tankis ir būtų galima apskaičiuoti optimalų stambiųjų kanopinių ir plėšrūnų rūšių skaičių Lietuvoje.
Šiandien akivaizdu, kad gyvūnų apskaitos metodika Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo kaimyninių ar Šiaurės šalių sistemų. Todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip tiksliau apskaičiuoti gyvūnų skaičių, kad medžioklė ir gamtosauga galėtų eiti išvien su šiuolaikinėmis technologijomis.
Jeigu norime saugoti rūšis, pirmiausia turime žinoti, kiek tų gyvūnų iš tiesų turime ir kiek jų gali išlaikyti mūsų ekosistema.
Sužeistas šernas gąsdina šeimininkę, vilkas erzina briedį, o lūšis miestiečius. Miško naujienos #10
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
