Tekstas: Kataryna Šterna pagal Christian Ernst Rysgaard medžiagą
Usūrinių šunų (mangutų) populiacijos kontrolė Danijoje sujungia šiuolaikines technologijas ir specializuotas metodikas ir savo ruožtu yra unikali, nes tai vienintelė teisėtai leidžiama naktinė medžioklė. Medžiotojai naudoja žuvų masalus ir sumaniai išdėstytas miško kameras, kad priviliotų ir stebėtų usūrinius šunis. Be to, termovizoriai ir infraraudonųjų spindulių taikikliai leidžia aptikti šilumos šaltinius ir stebėti gyvūnų judėjimą tamsoje. Veikdami kartu, visi šie įrankiai padeda efektyviai reguliuoti usūrinių šunų populiaciją bei apsaugoti vietinę fauną.
Usūriniai šunys ir meškėnai
Usūriniai šunys (lot. Nyctereutes procyonoides) yra Rytų Azijos kilmės kanidai, mėgstantys pelkes ir mišrių buveinių pakraščius. Danijoje jie laikomi kenkėjais dėl daromos žalos vietinei gyvūnijai, ypač ant žemės perintiems paukščiams ir varliagyviams. Gebėjimas plaukti leidžia jiems pasiekti vietas, kur kitų plėšrūnų beveik nebūna, todėl didėja spaudimas pempių, žuvėdrų ir ančių populiacijoms.
Nors šie gyvūnai yra šiek tiek panašūs ir pas mus Lietuvoje juos abu kartais neteisingai vadina jenotais, usūrinis šuo (lot. Nyctereutes procyonoides) nėra giminingas meškėnui (lot. Procyon lotor). Meškėnai priklauso Procyonidae šeimai ir yra kilę iš Šiaurės Amerikos, o usūriniai šunys yra šuninių šeimos atstovai, artimesni lapėms ir vilkams. Išorinis panašumas atsirado dėl konvergentinės evoliucijos ir abiems rūšims išsivystė kaukę primenantis snukis ir žieduoto kailio piešinys. Skirtingai nei meškėnai, usūriniai šunys nelipa į medžius ir priekinėmis letenomis nesinaudoja kaip rankomis, tačiau yra puikūs plaukikai ir sausumos gyvūnai.
Nors jų tėvynė yra Rytų Azija, ši rūšis dabar paplitusi didelėje Šiaurės ir Rytų Europos dalyje. Kai kurios šalys dar tik kovoja su jų įsitvirtinimu, kai kitur populiacijos jau plačiai paplitusios. Danijos tikslas yra išlaikyti Jutlandiją ir neleisti usūriniams šunims įkurti savo kolonijų Fiunyje ir Zelandijoje. Didžiausias spaudimas fiksuojamas Pietų Jutlandijoje, prie Vokietijos sienos, kur populiacija, nepaisant pastangų, nuolat slenka į šiaurę.
Usūrinių šunų plitimas
Įprastų tykojimo ar medžioklių medžioklių su varovais metu su usūriniais šunimis susiduriama vis dar retai. Vietiniai medžiokliniai šunys paprastai nėra pratę prie šios rūšies, dažnai jos net vengia dėl specifinio kvapo ir polinkio apsimesti negyvu. Todėl dauguma medžiotojų usūrinių šunų nemato net vietovėse, kur jų yra daug.
Ekologija ir poveikis
Usūriniai šunys yra prisitaikantys visaėdžiai, kurių racionas kinta pagal sezoną. Pavasarį jie daugiausia minta varliagyviais ir smulkiais žinduoliais, vasarą renkasi uogas, vabzdžius ir paukščių kiaušinius, o rudenį minta kritusių gyvūnų liekanomis ir žemės ūkio produkcijos atliekomis. Šis lankstumas suteikia jiems pranašumą konkurencinėje aplinkoje. Skirtingai nuo lapių, žiemą jie pereina į lengvą žiemos miegą, tačiau pavasarį greitai atnaujina plėšrūninę veiklą.
Poravimasis vyksta vasario–kovo mėnesiais. Po maždaug 60 dienų nėštumo patelės atsiveda nuo šešių iki devynių jauniklių. Abu tėvai dalyvauja jauniklių auginime, kas yra retas bruožas tarp šuninių šeimos atstovų. Dėl to populiacija plečiasi labai greitai.
Jų mėgstamos buveinės – pelkės, nendrynai ir upių pakrantės. Mokėjimas plaukti leidžia jiems gyventi salose, užliejamose pievose ir kitose vietose, kur lapės ar barsukai lankosi retai. Tai didina spaudimą ant žemės perintiems paukščiams, pavyzdžiui, pempėms, griciukams ir antims.
Europoje usūrinio šuns populiacija yra itin paplitusi ir vertinama mažiausiai keliais milijonais individų, o daugelyje regionų ji išlieka stabili arba didėjanti, todėl ši rūšis laikoma viena sėkmingiausių invazinių plėšrūnų žemyne.
Usūriniai šunys yra žinomi kaip parazitų ir ligų platintojai. Jie gali pernešti niežus, pasiutligę ir Echinococcus multilocularis kaspinuočius. Todėl kontaktuojant su nugaišusiais usūriniais šunimis būtina mūvėti apsaugines pirštines ir laikytis higienos.
Ar leidžiama medžioti usūrinius šunis?
Danijoje usūrinius šunis galima medžioti visus metus, tačiau praktiniai veiksmai paprastai derinami prie jų biologinio ritmo. Nuo lapkričio 1 dienos veikla sumažėja, nes gyvūnai pereina į žiemos hibernaciją. Vasario pabaigoje jie vėl suaktyvėja. Gegužę ir birželį veikla vėl sumažėja, nes poros augina jauniklius, o vasarą populiacijos kontrolė atsinaujina, kai jaunikliai lengviau prieina prie masalo.
Kaip medžioti usūrinius šunis naktį?
Nors dieną dauguma medžiotojų nesunkiai atskiria lapes, barsukus ir usūrinius šunis, tamsoje tai padaryti sudėtingiau. Visos trys rūšys dažnai lankosi prie tų pačių masalo vietų. Todėl labai svarbu suprasti jų judėjimą ir šiluminius kontūrus.
Lapė yra liekna, juda aukštu žingsniu ir turi ilgą uodegą. Termovizoriuje matyti ilgos, šiltos galūnės, siaura nosis, smailios ausys ir dažni galvos judesiai.
Barsukas juda žemai, sunkiai, su ridenamais pečiais, galva būna nukreipta žemyn. Terminis vaizdas rodo karštą kūno centrą ir vėsesnes galūnes, o infraraudonajame vaizde matyti dryžuotas snukio piešinys.
Usūrinis šuo yra platesnis ir žemesnis nei lapė, trumpesne uodega ir banguotu judėjimu. Dažnai pakelia galvą ir uodžia orą. Termovizoriuje matyti vientisesnis šilumos kontūras, o infraraudonajame vaizde išryškėja tamsesni snukio ornamentai, trumpa nosis ir apvalios ausys.
Leidžiama:
medžioti usūrinius šunis prie masalo be laiko apribojimų,
naudoti termovizorius paieškai,
naudoti šviesos stiprinimo taikiklius šūviui,
naudoti infraraudonųjų spindulių taikiklį ant ginklo.
Neleidžiama:
naudoti termovizorinių taikiklių ant ginklo.
ES invazinių rūšių reglamentas įpareigoja valstybes riboti usūrinio šuns plitimą ir leidžia naudoti visas toje šalyje teisėtai leidžiamas medžioklės priemones bei metodus, įskaitant spąstus, termovizorinę ir naktinę įrangą, jei tai numato nacionaliniai teisės aktai.
Kokius naktinius taikiklius leidžiama naudoti?
Daniška teisė aiškiai skiria įprastą medžioklę ir kenkėjų kontrolę. Kadangi usūriniai šunys priskirti invazinėms rūšims, taikomos kenkėjų kontrolės taisyklės.
Tai vienintelė medžioklės rūšis Danijoje, kur leidžiami termovizoriniai monokliai ir termotaikikliai. Tai parodo, koks rimtas yra aplinkosauginis šios rūšies poveikis ir kodėl valdžia stengiasi populiaciją kontroliuoti kuo efektyviau.
Daugelis medžiotojų Danijoje turi leidimus įsigyti ir laikyti naktinius taikiklius, jei jie nurodo, kad tai skirta medžioti kitose šalyse, pavyzdžiui, šernus Švedijoje.
Geriausia įranga usūrinių šunų medžioklei
Termovizoriai aptinka šilumą ir leidžia pamatyti gyvūnus tankiuose nendrynuose ar brūzgynuose. Infraraudonųjų spindulių taikikliai su fokusuojamu spinduliu leidžia aiškiai matyti gyvūno galvą, ausis, uodegą ir eiseną prieš šūvį.
Autorius naudoja Remington 700 SPS Tactical.308 kalibro su Magpul Hunter buože ir Nielsen Paradox slopintuvu. Infraraudonųjų spindulių prožektorius tvirtinamas priekyje, kad nespindėtų į taikiklį. Stabilumui naudojama Viperflex Styx Pro lazdelė. Infraraudonųjų spindulių taikiklis – Pulsar Digex C50.
Sklaidai dėl patogumo ir plataus matymo lauko naudojamas Pulsar Merger XP35, tačiau stovinčiose medžioklėse dažniau pasirenkamas kompaktiškas Pulsar Oryx, ypač su naujausia programine įranga ir galimybe stebėti vaizdą telefone per USB. Ilgesnėse, mobilesnėse medžioklėse renkamasis Merger, o tykojant prie masalo – Oryx.
Usūrinių šunų medžioklės metodai
Dažniausiai naudojami laikini masalo taškai su miško kameromis. Jei savaitę nėra jokios veiklos, vieta keičiama. Kai usūriniai šunys užfiksuojami, jų pasirodymo laikas tiksliai užrašomas. Kitą dieną medžiotojas užima poziciją 50–75 metrų atstumu pavėjui ir stebi termovizoriumi.
Identifikaciją būtina atlikti infraraudonųjų spindulių režimu. Usūriniai šunys dažnai ateina poromis. Patelė paprastai pasirodo paskutinė ir būtent ji dažniausiai tampa stebėjimo objektu. Po šūvio reikia tyliai luktelėti, nes patinas gali sugrįžti.
Pietų Jutlandijoje du medžiotojai naudoja 60 mobilių miško kamerų, perstumdydami jas pagal judėjimą. Anksčiau jie sumedžiodavo 15–20 usūrinių šunų per metus, tačiau su naktine optika tiek pat galima gauti per savaitę. Vakarų Jutlandijoje kita grupė nuo 2019 metų suskaičiavo jau tris tūkstančius sumedžiotų usūrinių šunų, kas rodo, kokio masto darbas reikalingas šiai rūšiai kontroliuoti.
Šunų gelbėjimo operacija. Varyminės medžioklės metu visas kolektyvas metėsi į pagalbą
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
