Kaip sakė Hobitas: „Būk atsargus išeidamas pro namų duris. Tas takelis, kuris prasideda prie slenksčio, gali tave nuvesti į tokias vietas, kurių net nenutuoki esant!“ Tas pats tinka ir medžiotojams – kad ir kaip ruoštumeisi, iš tiesų nežinai, ko laukti.
Vieną vakarą išėjau medžioti ančių. Lapkričio pabaigoje buvo jau gana šalta. Plonas ledas pagaliau padengė seklesnes balas, o didesnės kūdros dar laikėsi. Vanduo šaltas, oras irgi tik pora laipsnių virš nulio. Iki ančių sezono pabaigos – 10 dienų. Reikia paskubėti, kol dar galima. Abu mano paukštšuniai irgi drauge. Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad antys tą vakarą visai neis, tačiau atplauks usūrinis šuo.
Mano šunys kažkur patamsyje uostinėjo nendres. Tada stojo tyla, ir staiga nuskambėjo laukinis nendrių čiužesys. Jei būtų žagarai, triukšmas būtų girdimas per visą pakrantę. Šunys pradėjo loti, o kažkas priešais juos ėmė inkšti. Kadangi vienas medžiotojas sakė prieš porą dienų čia pat matęs lapę, pagalvojau, kad šunims pasitaikė rudauodegė.
Iš vieno nendryno jie išgena tą gyvūną į kitą balos krantą. Aš galvotrūkčiais bėgu aplink krantą. Kiek plaučiai laiko, rėkiu: „Paimk jį! Čiupk!“ Bet tai ne urviniai šunys. Atsargūs, su savo galva. Loja kaip patrakę, nekanda, tik supa žvėrį ir spaudžia į krantą. Patys šlapi kaip tilvikai, ledas aplinkui išdaužytas, nendrės išbraidžiotos. Triukšmas vėsų vakarą turbūt buvo girdimas kilometrais į tolį!
Prieinu ir pamatau, kad tai usūrinis šuo! Užplūdo toks malonumas! Pagaliau mano pirmasis mangutas ir didelis, storas! Bus kailiukas! Bet jis taip paprastai nepasiduoda. Plaukia vėl į kitą krantą, bet jau pastebimai lėčiau. Šunys plaukia iš paskos, aš sausumoje šuoliais į tą vietą, kur mangutas taiko. Manau, kad mano paukštšuniams dar ilgai užtektų jėgų jį taip gainioti. Akimirką usūrinį šunį pametame.
Stoviu, šunims liepiu nejudėti. Klausausi. Tyloje girdėti, kad kitame krante kažkas švokščia. Vėl bėgame aplinkui ir tada jau šunims pavyksta inkštiką prispausti beveik iki kranto. Susirandu storoką medžio šaką iš bebro atsargų – ten pat krante buvo ir ola, atsivėdėju, sulaukiu, kada šunys prasiskiria, ir pliaukšt!
Mangutas pasisuka, it angis įsikimba į pagalį ir nė krust! Šunys nukreipia žvėries dėmesį, atsiimu pagalį ir užsimoju dar sykį. Šį kartą naktinė vandens kova baigta! Šunims nušalusios ausys, o štai man – meškėnas!
Deja, nepasisekė. Laimikis buvo storas kaip statinė – būtų buvę galima ridenti iki automobilio, tačiau mėnesienoje spindėjo baltas šonas. Et… Niežai. Kitą rytą tiesiu keliu pas veterinarą švirkštų šunims trims savaitėms. Iš tiesų – nei tauko, nei plauko! Bet koks pašėlęs nuotykis!
Aklimatizavimas ir kaip invazinės rūšies išplitimas svetimose teritorijose
Dėl vertingo kailio nuo 1927 iki 1957 metų plačiai introdukuotas buvusioje TSRS teritorijoje. Pirmiausiai buvo introdukuotas Usūrijoje (Primorės ir Chabarovsko kraštai), kuris visai šalia natūralaus arealo ir čia sėkmingai išplito, bet kitose Azijinėse TSRS dalyse nepaplito. TSRS europinėje dalyje taip pat sėkmingai prisitaikė ir gausiai išplito. Pavyzdžiui, Latvijoje 1948 metais buvo paleisti 35 usūriniai šunys, o 1960 metais jų populiacijos skaičius buvo apie 4 210. Plisdami pasiekė Suomiją, Lenkiją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją, toliau prasiskverbdami iki Danijos, Švedijos. Yra pranešimų, kad pastebėti Prancūzijoje, Norvegijoje, Serbijoje.
2013 metais Švedijoje buvo vykdoma jų skaičiaus mažinimo programa, o Danijoje iki 2015 metų siekiama visai išnaikinti šią žalingą rūšį.
Usūriniai šunys visoje Europoje tapę invazine rūšimi, darančia didelę žalą vietinei faunai, ypač paukščiams.
Usūriniai šunys Lietuvoje
1997 m. Lietuvoje priskaičiuota apie 6 700 usūrinių šunų. Lietuvoje medžiojamas sėlinant, tykojant, su urviniais šunimis urvuose.
Medžioklė laisvai leidžiama – ištisus metus medžiojamasis gyvūnas. Nebūdingas Lietuvos gamtai, introdukavus tapęs invazine rūšimi, todėl naikintinas.
Vertinamas kailių prekyboje, todėl daug kur auginamas nelaisvėje. Kaukolė yra trofėjus.
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
Naujas žurnalo numeris jau greitai prekyboje!