Apytikriais skaičiavimais, šiuo metu Europos šalyse gyvena apie 20 tūkst. vilkų, o plėšrūnų daugėja
Mus pasiekė nerimą keliančios žinios iš Ukrainos, kurioje, nepaisant sunkios karo padėties, kai yra daug rimtesnių prioritetų, suaktyvėjo ir vadinamieji gyvūnų teisių gynėjai.
Ukrainos visuomeninės gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (URSA) vadovė Jaroslava Koba, teisininkė Marina Ivaniuška, Ukrainos gyvūnų gerovės organizacijų asociacijos atstovės ir Kyjivo ekologijos ir kultūros centro (КЕКЦ) direktorius Volodymyras Boreiko susitiko su Ukrainos aplinkos ir gamtos išteklių ministro pirmuoju pavaduotoju Oleksandru Krasnoliutskiu.
Gyvūnų gynėjai paragino įstatymu uždrausti Ukrainoje medžioti valkataujančius šunis ir kates bei lapes ir varnas. Gamtos aktyvistų teigimu, Ukrainoje vilkui taip pat turėtų būti suteiktas toks pat apsaugos statusas, koks yra taikomas Europos Sąjungoje. Pažymėtina, kad šiuo metu karo draskomoje šalyje medžioklė bendrai yra sustabdyta.
Ne laiku pareikšti ir neetiški reikalavimai
Reikalavimas nutraukti valkataujančių šunų likvidavimą šalyje, kurioje vyksta aktyvūs karo veiksmai, yra absurdiškas ir neetiškas iš esmės. „Šie žmonės sėdi savo kabinetuose ir nenori suprasti, kas vyksta iš tikrųjų. Ukrainoje yra milžiniškas skaičius paliktų ir valkataujančių gyvūnų. Apytikriais skaičiavimais, tik 20 proc. naminių gyvūnų karo pabėgėliai pasiėmė su savimi, visi kiti buvo pamesti. Palikti likimo valiai šunys greitai išmoksta ieškoti maisto, o karo zonoje, kad ir kaip šiurpu tai būtų, jo yra apstu. Beglobiai šunys išmoksta ėsti ir žmogaus mėsą. Tai ne paslaptis ir taip nutinka visur, kur vyksta karas. Šie gyvūnai formuoja dideles bandas ir šukuoja teritoriją kartu. Jei nepavyksta nieko rasti, jie puola gyvulius ir žmones. Ir tokioje situacijoje gyvūnų gynėjai ragina uždrausti humanišką tokių laukinių gyvūnų naikinimą? Kokie tada yra šių aktyvistų prioritetai?“ – retoriškai klausė Ukrainos moterų medžiotojų klubo prezidentė Natalja Varvarčin.
Natalja – šiuolaikiška medžiotoja, puikiai suvokianti būtinybę pertvarkyti Ukrainos medžioklės ūkį. „Jei mes norime įstoti į Europos Sąjungą, turime siekti, kad mūsų įstatymai, įskaitant gamtos apsaugos sritį, derėtų su šios organizacijos lygiu, tačiau turime atsižvelgti į istorinį paveldą medžioklės srityje ir dabartinę padėtį šalyje. Kaip galime kalbėti apie draudimą naikinti valkataujančius šunis, jei kalbame apie tikrus žmogėdras“, – nustebinta gyvūnų teisių gynėjų siūlymų sakė N. Varvarčin.
Remiantis oficialia statistika, vien Lvivo srityje pernai oficialiai užregistruota 870 žmonių užpuolimų, iš jų 465 įvykdyti vakcinuotų naminių gyvūnų ir 187 – neskiepytų valkataujančių gyvūnų.
Vilkų valgiaraštyje – 60 proc. augalinio maisto…
Ukrainos gyvūnų apsaugos organizacijų asociacija (UDAOA) savo Facebook paskyroje Асоціація зоозахисних організацій України – АЗОУ taip pat rašė apie šį susitikimą.
Kviesdamos atsakingą ministeriją parengti atitinkamus įstatymų projektus, UDAOA atstovės atkreipė dėmesį, kad tik Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Šiaurės Makedonijoje ir Ukrainoje vilkai medžiojami neribotai.
Tiesa, Europoje vilkams suteiktas saugomos rūšies statusas, tačiau Ukrainos gamtos mylėtojai greičiausiai neseka naujausių tendencijų šiuo klausimu ir statistikos. 2023 m. lapkritį Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) atviru laišku kreipėsi į Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen ragindama nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų išspręsta įtempta padėtis dėl visoje Europoje augančios vilkų populiacijos. Apytikriais skaičiavimais, šiuo metu Europos šalyse gyvena apie 20 tūkst. vilkų, o plėšrūnų daugėja. Daugelyje šalių, kuriose vilkų medžioklė visiškai uždrausta, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Italijoje, konfliktas tarp plėšrūnų ir žmonių jau artėja prie kritinio taško.
Tai vyksta mūsų kaimyninėje šalyje – Ukrainoje, kur kasmet užfiksuojama apie 1800 pasiutligės atvejų tarp gyvūnų, iš kurių daugiau nei pusė stebimi šunims, katėms ir gyvuliams, o kiti – laukinėje gamtoje. Kiekvienais metais keli žmonės Ukrainoje suserga šia 100% mirtina liga.
Tikėtina, kad nevyriausybinės gamtos apsaugos organizacijos puikiai žino apie galimą medžiotojų klubų ir medžioklės ūkių priešinimąsi vilkų medžioklės ribojimui, kas galėtų mažinti medžiojamų porakanopių rūšių populiacijas šalyje. Galbūt todėl argumentuodami raginimu Ukrainos Aplinkos ir gamtos išteklių ministerijai parengti naują Medžioklės įstatymo projektą, kuriame būtų numatytas ir vilkų medžioklės ribojimas, gyvūnų gynėjai minėjo, kad 60 proc. vilkų raciono vasarą sudaro augaliniai produktai, o žiemą jie ėdantys peles (34 proc. raciono), augalinį maistą, dvėselieną ir tik nedidelę dalį vilkų valgiaraščio esą sudaro laukiniai porakanopiai.
Įdomus teiginys, turint omenyje visame pasaulyje atliekamus vilkų tyrimus, rodančius visai ką kita. Pavyzdžiui, Latvijos valstybinio miškininkystės mokslų instituto Silava parengtame Vilkų apsaugos plane minima, kad Latvijoje vilkai daugiausia minta laukiniais porakanopiais (elninių šeimos gyvūnais ir šernais), jie sudaro apytikriai 75–85 proc. vilkų raciono (Žunna et al. 2009). Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje gana dažnai vilkų maiste buvo aptinkami ir bebrai (14–30 proc.) (Andersone ir Ozoliņš 2004a), tačiau per pastaruosius dešimt metų jų aptinkama iki 10 proc. (monitoringo duomenys).
Kaip ir kitose arealo dalyse, Latvijos vilkų racione taip pat nustatyta kiškių, graužikų, vabzdžiaėdžių, smulkiųjų plėšrūnų, paukščių, roplių, vabzdžių ir augalinio maisto (Andersone 1999, Andersone ir Ozoliņš 2004a, Žunna et al. 2009). Vilkų maistas keičiasi sezoniškai. Žiemą pastebima didelė laukinių porakanopių dalis (Reig ir Jedrzejewski 1998), o vasarą padidėja kitų maisto šaltinių dalis, įskaitant paukščius, smulkiuosius žinduolius, uogas, vaisius ir kt. (Rukovskis 1985). Žiemą didelę dalį gali sudaryti nugaišę gyvuliai, kuriuos medžiotojai padeda plėšrūnams privilioti (Lesniewicz ir Perzanowski 1989, Smietana ir Klimek 1993, autorių stebėjimai).
Nereikia nė sakyti, kad šiuo metu jokių patikimų duomenų apie vilkų populiacijos būklę Ukrainoje nėra. Naujausi duomenys yra daugiau nei dešimties metų senumo, o tuo metu buvo manoma, kad Ukrainoje gyveno apie 2500 vilkų. Toks skaičius nurodytas Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministerijos 2012 m. parengtoje ataskaitoje Europos Tarybai (T-PVS/Files (2012) 12).
2014 m. biologijos mokslų daktaro laipsnio kandidatės Marinos Škviros ir jos kolegų bendrame moksliniame darbe Žmogus ir vilkas Ukrainoje teigiama: „Ukrainos zoologai mano, kad oficialiai nustatytas vilkų skaičius yra daug mažesnis nei tikrasis <...> Atsižvelgiant į įvairius objektyvius ir subjektyvius kriterijus, jis gali būti nuo trijų iki penkių tūkstančių individų.“
Kitoje publikacijoje po ketverių metų mokslininkė pabrėžė: „Vilkai medžiojami ištisus metus, tačiau rūšiai pavojus negresia. Populiacija yra didelė, stabili ir turi teigiamą vystymosi tendenciją. Šiuo metu medžioklės niekaip riboti nereikia.“ Mokslininkų nuomone, Ukrainoje turėtų būti 500–600 vilkų, o ne du ar trys tūkstančiai šių stambiųjų plėšrūnų.
Pasiutligė – daugiau nei 30 proc. atvejų
Vienas iš gyvūnų teisių gynėjų planų yra uždrausti lapių medžioklę Ukrainoje. Tokio pasiūlymo pagrindimas nėra labai aiškus, gal tik toks, kad lapė yra labai simpatiškas gyvūnas ir didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės nė nenutuokia apie šio plėšrūno vaidmenį gamtoje ir platinant ligas, įskaitant pasiutligę.
https://www.shutterstock.com/image-photo/wild-fox-bites-mans-hand-1849267045 Pasiutlige sergančios lapės nebijo žmogaus
Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse, kaip ir visoje Europoje, pasiutligės nėra. Tačiau Ukrainoje šios ligos plitimas yra milžiniška problema. Iš esmės ji beveik katastrofiška, o prasidėjus karui ir dėl to įvedus medžioklės draudimą padėtis sparčiai blogėja.
Viena vertus, medžioklės draudimas, remiantis medžioklės teisių naudotojų pranešimais, prisideda prie porakanopių populiacijos didėjimo praktiškai visoje šalies teritorijoje. Tačiau didėjant šernų skaičiui šalyje registruojama vis daugiau afrikinio kiaulių maro (AKM) židinių. Pernai nustatyti 47 AKM atvejai, vienuolikoje jų nukentėjo kiaulių ūkiai. Palyginimui, 2022 m. buvo nustatyta tik dešimt atvejų. Be to, šernai naikina žemės ūkio pasėlius pridarydami didelių nuostolių.
Porakanopių skaičiaus didėjimą būtų galima laikyti teigiama tendencija, bet spartus plėšrūnų populiacijų augimas kelia grėsmę kitų rūšių gyvūnams, gyvuliams, naminiams gyvūnėliams ir žmonėms.
Remiantis oficialia statistika, pernai Lvivo apskrityje užregistruoti 93 gyvūnų pasiutligės atvejai: lapėms – 36, šunims – 24, katėms – 30 atvejų, nustatytas vienas sergantis barsukas ir dvi kiaunės.
Per metus pavyko sugauti 752 lapes, 200 benamių šunų ir 67 benames kates, tačiau to nepakako, nes plėšriųjų gyvūnų, ypač lapių, skaičius daugelio medžiotojų bendrijų plotuose 1,5–2 kartus viršija nustatytas normas. Todėl oficialios įstaigos ir toliau išduos leidimus medžioti plėšrūnus, ypač rudąsias lapes, kad jų skaičius nepadidėtų virš nustatytų sanitarinių ir veterinarinių normų. Pagal Ukrainos teisės aktus, norma yra 0,5–1 lapė 1000 hektarų medžioklės ploto prieš dauginimosi sezoną.
Vinicos regione padėtis dar dramatiškesnė. 2022 m. buvo užregistruota apie 2500 skundų dėl gyvūnų įkandimų, o pernai jų buvo daugiau nei 3000. Draudimas medžioti prisidėjo prie spartaus lapių populiacijos didėjimo. Plėšrūnai patenka į kaimus ir sodybas, siautėja priemiesčiuose, puola naminius gyvūnus, gyvulius ir žmones. Vienas Podolės Mohylivo rajono gyventojas mirė nuo pasiutlige užsikrėtusio gyvūno įkandimo.
Vinicos apskrities administracijos įsakymu, praėjusį spalį buvo atnaujinta sanitarinė lapių medžioklė, kurią vykdo specialiai sukurtos brigados. Visi sumedžioti gyvūnai buvo perduoti veterinarijos gydytojams ištirti. Iš 100 sumedžiotų lapių pasiutligė nustatyta 30 proc. atvejų. Atsižvelgiant į tai, kad pasiutligės inkubacinis laikotarpis yra nuo dviejų savaičių iki šešių mėnesių ir ilgiau, tikėtina, kad užsikrėtusių lapių dalis yra daug didesnė. Pasiutlige užsikrėtęs gyvūnas virusą su seilėmis gali išskirti jau penkiolika dienų iki klinikinių požymių atsiradimo, todėl šiuo laikotarpiu užsikrėtusių gyvūnų įkandimai yra labai pavojingi.
Teigiama tai, kad situacija dėl pasiutligės plitimo paskatino Ukrainos valdžios įstaigas sustiprinti naminių gyvūnų imunizacijos priežiūrą. N. Varvarčin teigimu, padėtis katastrofiška visoje šalyje, tačiau kol kas oficialių duomenų yra tik apie šiuos du regionus.
„Manau, kad jau šiemet mes pradėsime jausti pasekmes. Pasirodys vis daugiau pranešimų apie benamių šunų išpuolius prieš gyvus žmones, lapių ir kitų laukinių gyvūnų įkandimus, dėl kurių nukentės ne tik gyvuliai ir naminiai augintiniai, bet ir jų savininkai. Aišku, kad karo sąlygomis yra ir kitų prioritetų, bet leisti vadinamiesiems gyvūnų teisių gynėjams įsikišti į sritį, kurioje jie nėra kompetentingi, ir uždrausti medžioti plėšrūnus, taip pat reguliuoti benamių naminių gyvūnų skaičių yra nusikaltimas, kurio pasekmes mes visi Ukrainoje jausime dar daug metų“, – sakė Ukrainos moterų medžiotojų klubo prezidentė N. Varvarčin.
Baigdama ji pridūrė, kad valstybės ministrų kabinetas ir karinių struktūrų vadovybė pradeda jausti, kaip smarkiai Ukrainoje plinta pasiutligė. Praėjusių metų pabaigoje vykusiame Ukrainos ministrų kabineto posėdyje buvo įpareigota parengti veiksmingą karinio personalo skiepijimo nuo pasiutligės veiksmų schemą, kuri turėtų būti įgyvendinta jau šių metų pradžioje.
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
