Kauno rajono ūkininkai skaičiuoja stumbrų padarytą žalą. Jų skaičius Lietuvoje šiuo metu siekia per 300. Valdžia žada nuostolius kompensuoti, tačiau ilgalaikių sprendimų, ką daryti su šia problema, neranda. Kokių priemonių reiktų imtis dėl stumbrų populiacijos kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ su aplinkos viceministru Kęstučiu Šetkumi ir ūkininku iš Kauno rajono Nikolajumi Dubnikovu.
Paklausus aplinkos viceministro, kas vyksta su stumbrų populiacijos dydžiu, K. Šetkus pripažįsta, kad skaičius nėra didelis, o visa bėda per didelėse bandose. „Lietuvoje su stumbrais gyvename virš 50 metų. Pats kiekis nėra didelis ir optimalus Lietuvai, tačiau reikia pripažinti, kad tam tikros bandos yra per gausios. Taip nutiko ir su šia“, – pripažįsta K. Šetkus.
Kauno rajono laukuose apsigyvenę stumbrai pridaro daugiau žalos nei naudos ūkininkams, tokiu būdu naikindami jų visą darbą. „Trypia visų metų darbo rezultatus“, – sako kenčiantis ūkininkas N. Dubnikovas. „Reikia pripažinti, kad tam tikros jų bandos yra per gausios. Turime imtis priemonių, kad ta banda sumažėtų, o idealiu atveju susiskaidytų į mažesnes“, – sako aplinkos viceministras.
Šiuos migruojančius gyvūnus, anot K. Šetkaus, žadama atskirti dirbtinai rudenį. „Paimti 10 proc. bandos iš gamtos, tokiu būdu gyvūnai skaidosi dirbtinai ir patraukia iš Kauno rajono laukų į mišką. Tai padarysime rudenį.“ Tuo metu Kauno rajono ūkininkas N. Dubnikovas, stebintis stumbrų bandas, įvardina jas kaip išsigimusias: „Išsigimusių daugiau nei pusė toje bandoje. Vyksta kraujomaiša. Turi būti vykdoma selekcinė medžioklė“. Ūkininkas taip pat nepritaria aplinkos viceministro pasisakymui dėl medžioklės datos: skatina daryti tai kuo anksčiau, kol neprasidėjo varyminės medžioklės. „Nėra ko laukti varyminių medžioklių, jau dabar reikia užsiimti tuo“, – ragina N. Dubnikovas.
Prakalbus apie teritorijos aptvėrimą tvora, ūkininkas išskiria du etapus: finansinį ir moralinį. „Jei ministerija paskirs pinigus apsitvėrimui, apsitversime, tačiau tai ne problemos sprendimo būdas, stumbrui tvora nepadės. Mes gyvename rezervate, o žvėrys laisvėje. Tai čia jau moralinis dalykas“, – samprotauja N. Dubnikovas. Šaltinis delfi.lt
Vilkas erzina stumbrus ir paskui turi bėgti!
Lenkijoje jau leidžiama medžioti stumbrus
Ūkininkų siūlymas medžioti stumbrus nestebina, atsižvelgiant į jų dydį, apetitą ir daromą žalą. Stumbrų medžioklė taip pat nėra naujiena, tokios patirties turi ir kitos šalys, pavyzdžiui, Lenkija.
Lenkų medžiotojai atskleidžia, kad anksčiau šalyje stumbrų taip pat buvo labai mažai, tačiau dėl gamtosaugos priemonių populiacija padidėjo ir prasidėjo natūralus ir neišvengiamas konfliktas tarp gyvūnų ir žmonių interesų. Galiausiai Lenkijos valdžios institucijos nusprendė pasiūlyti tam tikras stumbrų medžioklės licencijas, o gautas lėšas panaudoti šalies ekonominėms reikmėms. Stumbrus medžioti galima gavus Lenkijos Aplinkos apsaugos generalinio direktoriaus leidimą.
Stumbras
Stumbras (Bison bonasus) yra didžiausias iš mūsų žemyne gyvenančių kanopinių. Tai jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis. Artimas Amerikos bizonui, su kuriuo lengvai kryžminasi. Pagal ūgį jis mažesnis už europinį briedį, bet didesnis pagal svorį. Suaugęs patinas sveria daugiau kaip 600 kg.
Lietuvoje rūšis saugoma nuo 1969 m. Šiuo metu įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo” ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimus iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis“. Stumbro (Bison bonasus l.) apsaugos planas.
Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 3 500 stumbrų. Jie įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas. Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad šalyje yra tik 45 stumbrai, o tai jau seniai yra netiesa. Įvairių šaltinių duomenimis, Lietuvoje laukinėje gamtoje gyvena apie 280 sumbriukų. Duomenys pateikiami 2019, 20 ir 21 metų duomenimis.
VIDEO+FOTO! Medžiotojui Vaidui Skuodui atminti ąžuolų giraitė ir iškilminga medžioklė
‘Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
