Šaltinis: Aplinkos ministerija
Ketvirtadienį Dzūkijos nacionaliniame parke atidarytas naujas 100 hektarų ploto stumbrynas. Jis jau tapo kelių dešimčių suaugusių stumbrų ir čia gimusių jauniklių naujaisiais namais. Stėgalių gamtiniame komplekse įrengtuose aptvaruose iš Vidurio Lietuvos atvežti stumbrai galės formuoti naują bandą.
„Džiugu, kad šalies mastu atkuriame istorinę stumbrų rūšį. Stumbrams labai pavojingas artimas kryžminimasis, todėl perkeldami dalį jų iš Kėdainių į Dzūkiją ir sudarydami galimybę įsilieti naujiems genams išlaikome šios rūšies stabilumą. Šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke yra apie 20 stumbrų. Kėdainių ir Panevėžio zonoje susitelkusi didžioji jų populiacijos dalis – 260“, – pažymėjo naująjį stumbryną apžiūrėjęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vienas mažesnis ekspozicinis aptvaras skirtas susipažinimui su šiais girių galiūnais – lankytojai galės juos stebėti pasilypėję ant apžvalgos tiltelio. Šiuo metu į jį įleisti du stumbrai. Likusios patelės su jaunikliais ganosi didžiuosiuose aptvaruose.
Aptvaruose daug erdvės, sudarytos puikios sąlygos šiems karališkiems gyvūnams: įrengtos šėryklos, girdyklos, druskos laižyklos. Vasarą nuo saulės stumbrai galės pasislėpti pavėsinėse. Stumbryne taip pat pastatytas stumbrininko namas su priklausiniais, juose laikoma stumbrynui prižiūrėti skirta įranga.
Dzūkijos nacionaliniame parke Stėgalių gamtiniame komplekse naujai įrengtas stumbrynas apima apie 100 hektarų. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius pasakojo, kad iš Vidurio Lietuvos atvežti stumbrai galės formuoti naują bandą dideliuose aptvaruose, o vienas mažesnis aptvaras bus skirtas ekspozicijai. Čia nacionalinio parko lankytojai, pasilipėję ant apžvalgos tiltelio, galės stebėti girių galiūnus. Į ekspozicinį aptvarą kol kas įleisti du stumbrai. Likusios patelės su jaunikliais ganosi didžiuosiuose aptvaruose.
Stumbrai – saugoma rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą. Numatyta, kad specialistai stebės aptvaruose esančius stumbrus, vykdys stumbrų populiacijos tyrimus, komentavo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius. Vėliau planuojama dalį stumbrų populiacijos išleisti į laisvę jiems tinkamuose biotopuose.
Siekiant įgyvendinti Stumbro apsaugos planą, šis projektas buvo pradėtas vykdyti prieš penkerius metus. Svarbu buvo išspręsti stumbrų, gyvenančių netinkamoje teritorijoje – Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, populiacijos valdymo klausimus. Taip pat gerinant Lietuvos stumbrų populiacijos būklę ir didinant gyvūnų genetinę įvairovę suformuoti naują bandą pietinėje šalies dalyje.
Pastaraisiais metais stumbrų skaičius Vidurio Lietuvoje sparčiai didėjo. Tačiau minėta teritorija, kurioje susitelkusi didelė dalis laisvėje gyvenančių stumbrų, nėra tinkama šiems gyvūnams, nes ten vykdoma intensyvi žemdirbystė. Stumbrai ne tik padaro daug žalos žemės ūkiui, bet ir patys kenčia nuo tręšiamų pasėlių.
Kadangi Vidurio Lietuvoje yra tankus kelių tinklas, stumbrai laikosi izoliuotoje teritorijoje, todėl mažėja stumbrų genetinė įvairovė. Tad buvo nuspręsta dalį stumbrų perkelti į Pietų Lietuvą, kur susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis. Daug stumbrų gyvena Lenkijoje, Belovežo girioje.
Atkreipiame dėmesį, kad lankytojai, planuojantys važiuoti į naująjį stumbryną, turėtų iš anksto užsiregistruoti Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse (Miškininkų g. 61), tel. 8 672 46388, el. paštas: info@dzukijosparkas.lt
PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!
