Konkrečios veislės medžiokliniai šunys tinka tam tikrai medžioklės rūšiai. Vis dėlto neužtenka manyti, kad gana įsigyti skaliką, paukštšunį ar laiką ir sėkmė atitinkamoje medžioklėje bus užtikrinta. Kad ir kokios puikios būtų įgimtos šuns savybės, joks šuo negali puikiai dirbti be mokymų ir treniruočių. Visi esame skirtingi, tą patį galima pasakyti ir diskutuojant apie tai, kuri šunų veislė tinkamesnė paukščių medžioklei. Artėjant ančių ir kitų paukščių medžioklės sezono atidarymui, apžvelgsime skirtingas paukštšunių veisles, jų darbo stilių, charakterio ypatybes ir kitas savybes, kurios galėtų praversti medžiotojui įsigyjant naują medžioklinį šunį.
Apžvelgsime kai kurias populiariausias paukštšunių veisles pagal jų paskirtį.
Pointeriai
Šiai veislių grupei priklauso italų pointeris, Bretonės spanielis, anglų pointeris, vokiečių trumpaplaukis paukštšunis (kurtsharas), vokiečių ilgaplaukis paukštšunis, portugalų paukštšunis, prancūzų šiurkščiaplaukis grifonas, vengrų vižlas, vengrų šiurkščiaplaukis vižlas, Veimaro paukštšunis. Pagrindinė šių šunų užduotis – ieškoti žolėje ar krūmuose pasislėpusio paukščio, savo elgesiu nurodant medžiotojui jo buvimo vietą. Medžiotojui liepus paukštis turi būti pabaidytas, o po sėkmingo šūvio medžioklės laimikis turi būti atneštas medžiotojui. Būdingiausias paukštšunių bruožas yra rodymas – instinktyvus sustojimas įtempta poza prieš puolant medžioklės laimikį.
1. Anglų pointeris – puiki uoslė, momentinė reakcija ir gebėjimas ilgai dirbti
Anglų pointeris yra sena medžioklinių šunų veislė, atsiradusi Didžiojoje Britanijoje XVIII a. pradžioje. Gali būti, kad pointerio protėviai buvo senieji ispanų medžiokliniai šunys, atvežti į Angliją. Šiuolaikinis pointeris gautas sukryžminus jį su fokshaundais, prancūzų ir italų skalikais. Anglų pointeris yra labai populiari veislė visame pasaulyje. Pointeris dažnai vadinamas medžioklinių šunų karaliumi. Jis išsiskiria itin gerais uoslės gebėjimais, geba ilgai ieškoti grobio plačioje teritorijoje, suuodus medžioklės laimikį jo reakcija žaibiška – pointeris sustingsta rodydamas medžiotojui laimikio kryptį.
Labiausiai tinka sausumos paukščių medžioklei, bet puikiai tinka ir kitoms medžioklės rūšims sausumoje, nors vandenyje šuo nepatikimas. Veislė atspari šiltu oru, bet jautri ir sunkiai dirba labai šaltu oru. Pointeris yra legenda ieškant pėdsakų ir medžioklės laimikio, bet nedirba varant medžiojamuosius gyvūnus. Subalansuoto charakterio, lengvai pasiduoda bet kokio tipo treniruotėms.
2. Universalus kareivis – vokiečių trumpaplaukis paukštšunis (kurtsharas)
Vokiečių trumpaplaukio paukštšunio kilmė prasidėjo paukščių medžiokle. Šie šunys į Vokietiją atkeliavo iš Prancūzijos, Ispanijos ir flamandų šalių. Tarp kurtsharo protėvių galima rasti ispanų pointerių, bladhaundų, anglų pointerių ir kitų veislių. Vokiečių selekcininkams buvo svarbu sukurti universalų medžioklinį šunį, pasižymintį gerais darbiniais gebėjimais, todėl šiandien kurtsharas yra puikus pagalbininkas skirtingų rūšių medžioklėse. Praktinis pritaikymas yra lauko ir vandens paukščių medžioklė, taip pat ieškant sumedžioto gyvūno pagal kraujo pėdsakus.
3. Sidabrinis veimaraneris – tiek miške, tiek vandens paukščių medžioklėje
Veimaraneris yra labai sudėtingos veislės šuo, tačiau išmokytas bus puikus kompanionas skirtingų rūšių medžioklėje. Pirmąjį veimaranerį galima įžiūrėti flamando van Dycko XVII a. pradžios paveiksle. Kai kurie veisėjai mano, kad veimaraneris yra albinistinio pobūdžio senovės vokiečių paukštšunio veislė, kiti mano, kad veislė kilo iš vokiečių medžioklinio šuns brako. Dar viena versija – kad didysis hercogas Karlas Augustas sukryžmino vokiečių pointerį su geltonos spalvos pointeriu ir taip atsirado šuo, panašus į veimaranerį. Iš pradžių jis buvo sukurtas ieškoti pėdsakų, sekant stambiuosius miško žvėris ir padedant juos sumedžioti. Jų medžioklei retėjant ir tampant pavojingesnei, veislė prisitaikė medžioti paukščius, puikiai tiko dirbti su vandens paukščiais, nes šunys pasižymi didele ištverme plaukiant.
Paukščių medžioklė su paukštšuniu
Retriveriai
Labradoro retriverių protėviai esą kilę iš Niufaundlando salos Kanadoje. Jie kilę iš vadinamųjų Niufaundlando vandens šunų. Tiek Niufaundlando gyventojai, tiek jūreiviai, ypač portugalai, vertino labradorų protėvius. Šie šunys mėgo vandenį, puikiai plaukė ir nardė, padėdavo žmonėms iš vandens ištraukti tinklus, atnešdavo žuvis, gaudydavo iš tinklų iškritusias žuvis; laivuose jie būdavo tiek jūrininkų bičiuliai, tiek padėjėjai. XVIII–XIX a. tarp Niufaundlando ir Didžiosios Britanijos vyko aktyvi laivyba. Britams, ypač aristokratams, medžioklės mėgėjams patiko šie darbštūs, vandenį mėgstantys šunys. XIX a. leidiniuose labradorai dažnai apibūdinami kaip geriausi retriveriai (iš anglų k. žodžio retrieve – „atgauti“, „susigrąžinti“, žodis retriever reiškia šuns medžioklės pareigą atnešti medžioklės laimikį, paprastai paukštį). Medžioklei labiau tiko mažesni šunys. XIX a. Didžiojoje Britanijoje pradėta kurti labradoro retriverių veislė. Medžioklės savybėms gerinti Niufaundlando retriveriai buvo kryžminami su kelių veislių šunimis, pavyzdžiui, su Gordono seteriais, galbūt pointeriais.
4. Labradoro retriveris – vienas universaliausių medžioklinių šunų
Susidariusi nuomonė, kad labradorai tinkami tik kaip namų augintiniai, be to, medžioklėje jie matomi retai. Tačiau tai vis dar labai populiari šunų veislė, dar daugiau – tai kone patys geriausi šunys vandens paukščių medžioklei, paukščiams parodyti, rasti po šūvio ir parnešti į medžiotojo rankas. Dėl savo kailio jie tinka vandens paukščių medžioklei net ir šaltu oru, nes jų kailis itin tankus, atstumia vandenį ir užtikrina šilumą. Panašiai kaip ir kiti paukštšuniai, retriveriai tarp kojų pirštų turi plėves, padedančias plaukti, be to, jų uodega panaši į ūdros – stipri ir padeda manevruoti bei išlaikyti pusiausvyrą vandenyje. Reikia pridurti, kad jie subręsta greičiau nei kitų veislių šunys, todėl gali būti mokomi jaunesnio amžiaus ir greičiau perpranta švilpukų ir rankos signalus dideliais atstumais, dėl ko jie tampa gerais žemyniniais šunimis. Labradoras yra labai energingas ir nenuilstantis šuo, jis gali visą dieną praleisti medžiodamas, o grįžęs namo vakarą praleisti žaisdamas su vaikais. Nereikia nė sakyti, kad Labradoro retriveris jau 31 metus pripažįstamas mylimiausiu medžiokliniu šunimi Amerikoje.
5. Auksaspalvis retriveris – šeimos augintinis ir puikus žemyninis šuo
Panašiai kaip ir labradorai, auksaspalvis retriveris labiau asocijuojasi su tingiu namų augintiniu, o ne su azartišku medžiotoju. Tam tikra prasme tai tiesa, nes šunų kilmė siejama su Škotija, kur jie buvo selekcionuojami kaip ančių medžioklės šunys, bet yra nuomonių, kad auksaspalviai retriveriai nėra tokie ištvermingi, kaip labradorai. Tiesą sakant, situacija nėra tokia tragiška, auksaspalvis retriveris taip pat yra puikus medžioklinis šuo, be to, jį labai lengva mokyti. Šie šunys realizuoja save ir tampa aktyvūs bei azartiški tą pačią akimirką, kai tik pajunta, kokie naudingi gali būti šeimininkui.
6. Česapyko įlankos retriveris – puikus šuo ančių medžioklei atviruose vandenyse
Atrodo, kad yra tik du šios veislės atstovai, vis dėlto yra dar ir šis – vienintelis iš visų retriverių, kurio šaknų reikia ieškoti Amerikoje. Jų užduotis buvo plaukti šaltuose ir atviruose vandenyse, kad surastų sumedžiotas antis. Vėliau šunų užduotis buvo likti krante ir saugoti medžiotojų laimikį, valtis ir ginklus, kol grįš medžiotojai. Dėl savo kailio Česapyko įlankos retriveris yra daug ištvermingesnis už labradorą. Jo kailis tankus ir riebaluotas, gebantis atstumti šaltą jūros vandenį. Jie taip pat turi plaukti pritaikytas pėdas. Šie šunys bus pasiruošę azartiškai pulti į šaltą vandenį, kad atneštų šeimininko sumedžiotą antį. Tiesa, Česapyko įlankos retriverio charakteris sudėtingesnis, todėl jį šiek tiek sunkiau mokyti. Kasdieniame gyvenime jie gali būti labiau užsispyrę ir net atsisakyti vykdyti komandas, tačiau kai tik kalba pasisuks apie medžioklę, šuo bus puikus šeimininko kompanionas.
Seteriai
Tai dar vienas universalių šunų veislių blokas gražiu kailiu ir lieknu kūnu. Šiuos šunis galima suskirstyti į salų paukštšunius, kurių užduotis – parodyti paukštį dideliu atstumu. Vis dėlto neginčytina ir tai, kad šie šunys puikiai dirba ir po to, kai paukštis sumedžiotas, atnešdami jį šeimininkui. Šioje kategorijoje populiarūs anglų seteris, airių raudonasis seteris, Gordono seteris ir airių raudonai baltas seteris.
7. Anglų seteris – puikus šuo tetervinų medžioklei
Vienas gražiausių dalykų, kuriuos kada nors teko matyti, yra graži karališkojo anglų seterio laikysena lauke, nurodanti paukščio buvimo vietą. Pagrindinis šių šunų įrankis – nosis, gebanti užuosti paukštį dideliu atstumu, ir gebėjimas subtiliai prie jo prieiti atvedant ir medžiotoją. Iš patirties sakau, kad šie šunys puikiai dirba ir fazanų bei slankų medžioklėje ir artimesniu atstumu nei anglų pointeriai, be to, artėdami prie medžiojamo gyvūno duoda medžiotojui laiko pasiruošti šūviui. Po šūvio tankioje žolėje dažnai sunku rasti paukštį, todėl svarbu išmokyti seterį sumedžiotą paukštį surasti ir atnešti medžiotojui.
Spanieliai
Spanieliai yra mažesni paukštšuniai, žinomi dėl savo užsidegimo rasti, parodyti, pabaidyti ir atnešti sumedžiotą paukštį pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. Žinomiausi iš spanielių, be abejo, yra kokerspanielis, anglų kokerspanielis, anglų springerspanielis, airių vandens spanielis, Sasekso spanielis ir Velso springerspanielis.
8. Boykin spanielis – naujasis spanielis
Beveik visi spanieliai turi šimtmečių medžioklės istoriją, ko negalima pasakyti apie Boykin spanielį. Šio šuns šaknų reikia ieškoti praėjusiame šimtmetyje, kai Amerikoje buvo išvesta nauja paukštšunių veislė sukryžminus amerikiečių vandens spanielį su pointeriu, retriveriu ir springerspanieliu. Boykin spanielis yra universalus medžioklinis šuo – jis puikiai dirba vandens paukščių medžioklėje, o rudenį bus padėjėjas žąsų medžioklėje.
9. Anglų springerspanielis – visada vertingas
Anglų springerspanieliai yra puikūs padėjėjai medžiojant lauko paukščius, įskaitant fazanus. Atsižvelgiant į tai, kad fazanai neretai yra bėgiojantys paukščiai, springerspanielio privalumas vienareikšmiškai bus didelis ryžtas pakelti paukštį skristi, kad medžiotojas galėtų jį sumedžioti. Taip pat puikiai šie šunys dirba ir vandens paukščių medžioklėje. Dar reikia pasakyti, kad springerspanielio instinktas atnešti paukštį medžiotojui yra daug stipresnis nei veislių, kurių užduotis yra „pointuoti“, arba parodyti paukštį. Tipiškas springerspanielis yra ekstravertas, draugiškas, nori įtikti, greitai mokosi ir reaguoja.
10. Margas ir plaukuotas universalus kareivis
Dratharas – grifono tipo veislė, išvesta XIX a. Vokietijoje. Dratharo gyslomis teka kelių veislių kraujas: tai Kortalso grifonas, vokiečių šiurkščiaplaukis pointeris (vok. Deutsch Stichelhaar), vokiečių trumpaplaukis paukštšunis ir, kad ir kaip keistai atrodytų, pudelis, kuris iš pradžių buvo išvestas paukščių medžioklei Prancūzijoje, vėliau veislė tobulinta Vokietijoje. Vokiečių šiurkščiaplaukis paukštšunis (vok. Deutsch Drahthaar), pagrįstai laikomas vienu geriausių medžioklinių šunų pasaulyje, tapo aukščiausiu Vokietijos veisėjų pasiekimu. XX a. pabaigoje veislė pasiekė populiarumo viršūnę medžioklinių šunų kategorijoje ir užėmė trečią vietą pagal populiarumą tarp visų veislių savo kilmės šalyje.
Medžioklėje dratharo užduotys yra surasti ir parodyti lauko paukštį bei parnešti sumedžiotą. Žinoma, jo ieškojimo būdas nėra toks greitas, o poza ne tokia elegantiška kaip pointerio, tačiau dratharas apieško lauką metodiškai, jo uoslė duoda pirmenybę eiti ten, kur kiti kelis kartus ieškojo ir nieko nerado.
Dratharai stabilios nervų sistemos, gyvybingi, užsispyrę, nepriklausomi, energingi ir stiprūs šunys. Labai prisiriša prie šeimininko ir pavydi kitiems šunims. Dratharas vykdo visus medžiotojo reikalavimus ir puikiai tinka mūsų sąlygoms. Taip pat šunims reikia disciplinos, kad suvaldytų savo stiprius instinktus ir temperamentą.
Renkantis medžioklinį šunį reikia atsižvelgti į porą veiksnių. Svarbiausia, atsižvelgti į mėgstamiausią medžioklės rūšį – pagal tai galima nusistatyti prioritetus ir susiaurinti paieškos lauką. Kitas aspektas – kiek laisvo laiko turėsite šuns mokymams ir kokia yra jūsų kasdienybė. Vis dėlto galima teigti, kad renkantis medžioklinį šunį neįmanoma padaryti blogo ar neteisingo pasirinkimo. Medžioklinis šuo labai pakeis, pripildys jūsų kasdienybę ir pakeis požiūrį į medžioklę.
Medžioklinio šuns dresūra Dratharas – paukščių medžioklės karalius
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
