Vakar tv3.lt pranešė apie neįprastą situaciją, su kuria bando susidoroti Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai. Šernai kasa pievelę ir nebijo nieko, ką žmonės bando padaryti. Išvaryti laukinių kiaulių niekaip nepavyksta, o teritorija aplink muziejų jau atrodo kaip mūšio laukas.
Lietuvos jūrų muziejus bando išvaryti pulką šernų: šie nebijo nei garso, nei specialaus skysčio
Lietuvos jūrų muziejus įsitaisė naujus kaimynus. Naktimis ten ėmė lankytis pulkas šernų, tad pievelės šalia įstaigos atrodo tarsi nusėtos kurmiarausių. Darbuotojai bandė šernus ir specialiu skysčiu atgrasyti, ir garsiniais signalais baidė, tačiau laukinėms kiaulėms tai įspūdžio nepadarė.
Muziejaus darbuotojai galų gale nuleido rankas, o tai pajutę šernai knisti veją po pat langais pradėjo net dienomis. Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojus naktimis pakeičia šernai. Ateina ir lyg niekur nieko pradeda šeimininkauti kieme. Ąžuolų su gilėmis ten nėra, tad šernai knisą žemę ieškodami grambuolių lervų.
„Žiūrim, kaip į gamtos reiškinį, kuris plečia savo ribas. Ir agresyviai plečia savo ribas. Tai tikriausiai esam jų šiokie tokie įkaitai“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė. REKLAMA Atrodo, kad šalia muziejaus apsigyveno kurmių kolonija. Juokas juokais, tačiau po tokių kiauliškų puotų kuopti viską turi įstaigos darbuotojai.
„Išknista pakankamai giliai, su velėna. Ir jei anksčiau būdavo mažesni plotai ir dar susitvarkydavome su grėbliukais, dabar jau reiks pirkti paslaugas susmulkinimui, išlyginimui, tam, kad būtų palaikoma tokia estetinė išvaizda“, – kalba N. Puteikienė. Štai šernai siaučia ir prie netoli esančių etnografinių sodybų. Tad nagingiausias muziejaus darbuotojas sukonstravo savadarbį atbaidymo prietaisą.
Pašnekovės rankose – judesio daviklis: „Reaguoja į gyvūnus. Ir tada mes įjungsime į elektros tinklą.“ Tiesa, naudos iš jo, pasirodo, mažai. „Jie labai greitai pripranta, nes vis tiek yra tas efektas – jei yra tik signalas, bet nieko blogo nedaro, tai jie priima kaip naktinės diskotekos muziką“, – teigia N. Puteikienė. Tada muziejaus darbuotojai pagalbos kreipėsi į Kuršių Nerijos nacionalinį parką. Šio specialistai pasiūlė teritoriją apsitverti. „Bet juokaujant galima atsakyti, kad tikriausiai lengviau mišką aptverti negu mums apsitverti 30 hektarų teritoriją“, – sako N. Puteikienė. REKLAMA Tad kolektyvas ėmėsi kitų atgrasymo priemonių.
Visas tv3.lt straipsns ir VIDEO
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
