Artėjant liepos 1-ajai, pradėjo ryškėti neaiški situacija dėl duslintuvų naudojimo. Rengiant straipsnį artėjančiam žurnalo numeriui ir susisiekus su Aplinkos ministerija, iš pradžių buvo gauta atsakymas, kad duslintuvų medžioklėje naudoti negalima – jie esą bus leidžiami tik šaudyklose. Buvo teigiama, kad už duslintuvo naudojimą medžioklėje grėstų tokia pati atsakomybė, kaip ir už bet kurį kitą teisės pažeidimą.
Likus kelioms dienoms iki įstatymo pataisų, leidžiančių naudoti duslintuvus, įsigaliojimo, paaiškėjo, kad šie įrankiai nebuvo įtraukti į leidžiamų naudoti medžioklėje priemonių sąrašą. Kaip ir visos kitos Medžioklės įstatyme tiesiogiai neįvardytos priemonės, duslintuvai sukėlė teisinės interpretacijos klausimų.
Laimei, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) nedelsdama reagavo. Buvo pasitelkti teisės ekspertai, kurie įrodė, kad duslintuvams naudoti medžioklėje nereikia papildomų įstatymo ar taisyklių pakeitimų. Pasak LMŽD vadovybės, tai buvo paradoksali situacija, kai teisinės interpretacijos išsiskyrė, tačiau dialogo keliu pavyko rasti aiškų ir teisiškai pagrįstą sprendimą.
Šūvis be duslintuvo ir su juo. Medžiotojos dienoraštis #12
Aplinkos ministerija pritarė garso duslintuvų naudojimui medžioklėje
Šaltinis Aplinkos ministerija
Aplinkos ministerija (AM) po ilgų diskusijų rado sprendimą kaip pritarti duslintuvų naudojimui medžioklėje. Diskusija, dėl atsakingos medžioklės priemonių – duslintuvų naudojimo medžioklėje su AM truko kelias dienas, jos specialistams atkreipus dėmesį į galimus prieštaravimus Lietuvos Respublikos Seimo narių priimtam įstatymui, kuriuo buvo įteisintos šios priemonės.
Anot LMŽD vadovybės, buvo susidariusi paradoksali teisinių interpretacijų situacija, kurias pavyko sėkmingai išspręsti dialogo keliu.
„Likus kelioms dienoms iki atsakingų medžioklės priemonių įsigaliojimo Lietuvoje, tapo žinoma, kad duslintuvai nėra įtraukti į leidžiamų naudoti medžioklėje priemonių ir įrankių sąrašą, kaip ir visų kitų Medžioklės įstatyme neįvardintų priemonių, tad jų naudojimas medžioklėje iškėlė tam tikrus klausimus”, – sako LMŽD direktorius L. Daukša.
Duslintuvai medžioklėje – leistini, pavyko rasti sprendimą
LMŽD nedelsiant į tai reagavo, pasitelkus teisės ekspertus, kurie pagrindė, kad duslintuvai medžioklėje gali būti naudojami be papildomų Medžioklės įstatymo ar medžioklės taisyklių pakeitimų.
Apie tai LMŽD dar penktadienį informavo Aplinkos ministeriją.
Anot LMŽD vadovybės, medžioklės taisyklių 58.11. punkte nurodoma, jog yra draudžiama gyvūnams gaudyti ar žudyti naudoti įrankius ir priemones, kurie pagal LR medžioklės įstatymą yra uždrausti naudoti ar neįvardyti kaip leistini.
„Duslintuvai, priešingai negu spąstai, šaunamieji ar šaltieji ginklai bei optiniai ar naktiniai taikikliai, nėra gyvūnams gaudyti ar žudyti skirti įrankiai ar priemonės. Duslintuvai – priemonė sumažinti šūvio keliamo triukšmo poveikį šauliui ir aplinkai, o tokią poziciją patvirtina tiek Europos Sąjungos (ES), tiek tarptautinis teisinis reguliavimas”, – sako advokatų kontoros Glimstedt partneris dr. F. Miliutis.
ES buveinių direktyvos VI priede pateikiamas Draudžiamų gaudymo, žudymo metodų ir priemonių bei transporto priemonių sąrašas, kuriame duslintuvų nėra. Berno konvencijos IV priedėlyje pateikiamas Draudžiamų medžioklės ir kitokio naudojimo būdų ir priemonių sąrašas, į kurį duslintuvai taip pat nėra įtraukti.
“Duslintuvai apskritai nėra priskirtini medžioklėje naudojamų įrankių bei priemonių, kurių naudojimas turėtų būti specifiškai aptartas medžioklės tvarką nustatančiuose teisės aktuose, kategorijai”, – pažymi L. Daukša.
Įteisinti garso slopintuvai duslintuvai
Buvo kilusi grėsmė ir kitai medžioklėje naudojamai įrangai
Kompensatorius, kaip ir duslintuvas, pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskirtinas ginklų priedėliams. Nors kompensatorius, kaip medžioklėje leistina priemonė, nei LR medžioklės įstatyme, nei Medžioklės taisyklėse įvardinta nėra, šia priemone naudojasi daugelis medžiotojų, o už jų naudojimą nebuvo baudžiama.
„Atitinkamai interpretuojant susidariusią situaciją dėl duslintuvų įteisinimo, kentėtų ir tie medžiotojai, kurie legaliai naudoja tokias priemones kaip kompensatorius, tolimačius, ausines ar atramas šautuvui ir vien dėl to, kad šios priemonės nėra tiesiogiai įvardintos Medžioklės įstatymo sąrašuose”, – pažymi LMŽD direktorius.
L. Daukša atkreipia dėmesį, kad be AM specialistų pagalbos ir geranoriškumo, operatyviai reaguojant realizuojant LR Seimo narių valią ir užtikrinant jų priimto įstatymo įsigaliojimą, situacija būtų buvusi gana kebli.
„Atsakingų medžiotojų vardu galiu drąsiai padėkoti ministerijos vadovybei, specialistams ir kitiems asmenims, radusiems kelią kaip išspręsti šį teisinį rebusą. Džiugu, kad Aplinkos ministerijai pavyko rasti sprendimą, ginantį visuomenės interesus, o ne nueita draudimų keliu”, – sako jis.
Lūšis užpuola katiną, meška sprogdina internetą, o bebras nė kenkėjas. Miško naujienos #7
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
