Nuotrauka: Darius Babelis
Daugelis šiemet kalba apie tai, kad gamtoje viskas vyksta kažkaip keistai: arba anksčiau, arba vėliau – vis pasireiškia nukrypimų. Net nekalbant apie uodų apokalipsę, prasidėjusią rugpjūčio viduryje po gana ramios vasaros. Medžiotojai apie stirnų rujos pradžią pranešė jau rugpjūčio pradžioje, aišku ir tai, kad poravimuisi įtakos turi ir šilti orai rugsėjį, kai termometro stulpelis dažnai pakyla virš dvidešimties laipsnių padalos, o tada jau aišku, kad elniai šiltu oru ne itin intensyviai poruojasi. Ką apie visa tai sako įvairūs pastaraisiais metais Europoje atlikti tyrimai?
Naujausių tyrimų išvados
– Klimato sąlygų pokyčiai turi tiesioginės įtakos tauriųjų elnių poravimuisi ir veikia jo intensyvumą.
– Žmonės tauriųjų elnių populiacijas veikia labiau nei vilkai ir kiti plėšrūnai. Tauriųjų elnių tankumas mažėja tik tada, kai vienoje toje pačioje vietoje sutinkami vilkai, lūšys ir lokiai.
– Septyni iš dešimties patinų sezoniškai migravo tarp poravimosi vietų ir žiemos–vasaros buveinių. Vidutinis vieno tauriojo elnio patino arealas yra 5300 ha, o patelių su jaunikliais – 810 ha.
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Klimato kaitos poveikis tauriųjų elnių poravimuisi
Prieš trejus metus buvo paskelbtas Ispanijoje atliktas tyrimas apie kritulių sumažėjimą ir elninių šeimos gyvūnų elgsenos pokyčius. Mokslininkai padarė išvadą, kad pastebėtas mažesnis tauriųjų elnių aktyvumas poravimosi metu, nors yra didesnės lytinės atrankos galimybė.
Pastaraisiais dešimtmečiais dėl klimato kaitos Pietų Europoje pakilo vidutinė temperatūra ir sumažėjo vidutinis kritulių kiekis, kas, manytina, sumažins žolėdžių resursus. Resursai gali turėti įtakos gyvūnų fizinei būklei ir populiacijos augimui. Tačiau daug mažiau žinoma apie jų poveikį reprodukcinei funkcijai ir lytinei atrankai.
Šiame tyrime buvo įvertintas trijų su klimato kaita susijusių aplinkos veiksnių (kritulių kiekio, temperatūros ir vegetacijos indekso) įtaka Iberijos tauriųjų elnių šeimos (lot. Cervus elaphus hispanicus) dauginimosi laikui ir lytinei elgsenai bei jų įtaka populiacijos lytinės atrankos galimybėms. Buvo matuojama poravimosi fenologija pagal poravimosi maksimumo datą, patinų poravimosi aktyvumo intensyvumą, lytinės atrankos galimybes, patelių pasiskirstymą tarp haremo šeimininkų-patinų Donjanos nacionaliniame parke, Ispanijos pietvakariuose. Naudoti 25 metų kasdienio stebėjimo duomenys, surinkti poravimosi metu.
Per šį tyrimo laikotarpį buvo nustatyta tendencija, kad mažesnis kritulių kiekis ir dėl to prastesnės aplinkos sąlygos lemia poravimosi sezono vėlavimą ir poravimosi intensyvumo mažėjimą, tačiau, atrodo, skatina didesnį poliginijos laipsnį bei lytinės atrankos galimybes ir visi šie santykiai priklauso nuo populiacijos tankumo ir lyčių santykio. Šis tyrimas parodo, kaip klimato pokyčiai (daugiausia kritulių kiekio sumažėjimas šiame rajone) gali pakeisti stambiųjų sausumos žinduolių poravimosi sąlygas ir lyčių atrankos galimybes.
Šiame kontekste galvodami apie Lietuvą tikrai negalime kalbėti apie kritulių sumažėjimą, tačiau aišku, kad tais metais, kai bus didesnė sausra, kaip buvo, pavyzdžiui, praėjusiais metais, kai daug kur Lietuvoje suprastėjo augmenijos būklė dėl užsitęsusios sausros, taip pat buvo galima pastebėti pokyčių rujos metu. Pavyzdžiui, pernai kokybiško šieno žiemai nusipirkti praktiškai buvo neįmanoma, vasaros pradžia buvo labai sausa. Akivaizdu, kad didelę įtaką bet kurio žinduolio lytiniam gyvenimui daro esamos maisto bazės kokybė.
Šiame tyrime taip pat nurodyta, kad apskritai yra labai mažai tyrimų, siejančių aplinkos pokyčius ir lytinės atrankos galimybes. Nustatyta, kad pilkųjų ruonių (lot. Halichoerus grypus) populiacijos lyčių atrankos intensyvumą veikia vietiniai klimato pokyčiai, didina poliginijos laipsnį. Tai, ką jau žinome apie tauriųjų elnių populiacijas, rodo, kad aplinkos pokyčiai gali turėti įtakos selekcijai ir populiacijos genetikai. Taigi didesnis poravimosi sėkmės skirtumas gali turėti ilgalaikių genetinių pasekmių tauriųjų elnių populiacijai konkrečiame regione.
Iberijos tauriųjų elnių populiacijų genetinės įvairovės perdavimo tyrimai rodo, kad intralytinės konkurencijos lygis (t. y. poliginijos laipsnis) yra teigiamai susijęs su genetinės įvairovės perdavimu tarpininkaujant patinams, galbūt dėl selekcinio proceso, kurio metu sėkmingi patinai poruojasi. Efektyvus populiacijos dydis mažėja, jei poliginija yra didelė. Tačiau lytinė atranka skiriasi nuo atsitiktinio veislinių patinų skaičiaus mažėjimo, pagal ką paprastai vertinamos populiacijos.
Apibendrinant galima pasakyti, kad šis tyrimas, atliktas Pietų Europos Viduržemio jūros regione, suteikia naujų žinių apie globalių pokyčių sukelto padidėjusio sausumo ir temperatūros svyravimų poveikį tauriųjų elnių reprodukcijai, jis turi įtakos poravimosi fenologijai, rujos elgesiui ir populiacijos lytinės atrankos galimybėms. Tačiau tolesnis poveikis populiacijos genetikai neaiškus. Tyrime taip pat pabrėžiama, kaip svarbu vertinant klimato kaitos poveikį atsižvelgti į aplinkos sąlygas, populiacijos dinamiką ir reprodukcines strategijas, nors taip pat reikia atsižvelgti ir į faktą, kad vietinis klimato kaitos poveikis galimai skiriasi įvairiose rūšyse ir vietovėse.
Kas yra poliginija?
Poliginija yra poravimosi sistema, kai vienas patinas poruojasi su keliomis patelėmis. Ši poravimosi strategija paplitusi tarp daugelio gyvūnų rūšių, įskaitant žinduolius, paukščius ir kitus gyvūnus. Poliginija yra monogamijos priešingybė, kai vienas patinas poruojasi tik su viena patele.
Pagrindiniai poliginijos požymiai
Lytinė atranka. Poliginijos atveju patinai dažnai įsitraukia į varžybas dėl priėjimo prie patelių. Tai gali sukelti patinų kovas ir demonstracijas, kur stipriausias ir sveikiausias patinas įgyja didesnę galimybę poruotis su kelių patelių grupe.
Teritorijos saugojimas. Daugelio rūšių patinai saugo tam tikrą teritoriją, kurioje gyvena kelios patelės. Šioje teritorijoje tik šis patinas poruojasi su patelėmis, todėl jis yra vienintelis tėvas grupėje.
Rūpinimasis palikuonimis. Poliginijos sistemose patelės dažniausiai vienos rūpinasi palikuonimis. Kadangi patinas turi užtikrinti poravimąsi su keliomis patelėmis, jis neturi galimybės aktyviai įsitraukti į palikuonių priežiūrą. Patelės dažniausiai rūpinasi jaunikliais, užtikrindamos maitinimą, apsaugą ir sudarydamos kitas būtinas sąlygas.
Ekologinis ir socialinis poveikis. Poliginija priklauso nuo konkrečioje aplinkoje esamų išteklių. Patinai, kontroliuojantys teritorijas, kuriose yra gausu išteklių, dažniau įgyja didesnes patelių grupes. Tai turi įtakos populiacijos struktūrai ir gali sukelti stiprią lytinę atranką, skatinančią patiniškų savybių, pavyzdžiui, dydžio, ištvermės ar ornamentikos, vystymąsi.
Žmonės tauriuosius elnius veikia labiau nei vilkai ir kiti plėšrūnai
Visiškai šviežias Freiburgo universiteto šiais metais paskelbtas tyrimas rodo, kad Europos tauriųjų elnių populiaciją žmonės veikia labiau nei vilkai ir kiti plėšrūnai. Dažnai tenka girdėti nuomonę, kad gamta viską sutvarkys, kad stambiųjų plėšrūnų buvimas ir, pavyzdžiui, vilkų skaičiaus augimas viską sureguliuos sumažindamas žalą. Ankstesniame žurnalo Medžioklė numeryje publikavome informaciją apie tyrimą, kuris įrodė, kad augant vilkų skaičiui keičiasi tauriųjų elnių elgesys, jie buriasi į didesnes bandas, kad apsigintų, taip pat ieško maitinimosi vietų, kur galėtų gauti aukščiausios kokybės maisto per trumpiausią įmanomą laiką. Taigi vilkų skaičiaus didėjimas gali didinti, o ne mažinti žalos mastą.
Tuo tarpu naujausias tyrimas rodo, kad žmogaus veikla – medžioklė ir žemės naudojimas – turi lemiamos įtakos tauriųjų elnių tankumui Europoje. Tauriųjų elnių tankumas mažėja tik tada, kai vienoje toje pačioje vietoje sutinkami vilkai, lūšys ir lokiai. Greta neretai sutinkamų paprastųjų bizonų ir briedžių taurieji elniai yra didžiausi laukiniai gyvūnai Europoje. Tarptautiniame tyrime, kuriam vadovavo Freiburgo universiteto laukinės gamtos ekologai, dabar ištirti veiksniai, turintys įtakos tauriųjų elnių populiacijai konkrečioje vietovėje.
Tyrėjams pavyko įrodyti, kad šių gyvūnų populiacijos tankiui Europoje daugiausia įtakos turi žmogaus veikla, konkrečiai medžioklė ir žemės naudojimas, o ne stambūs plėšrūnai, pavyzdžiui, vilkai, lūšys ir rudieji lokiai. „Nors netrikdomose ekosistemose stambieji plėšrūnai dažnai laikomi pagrindiniais veiksniais, kontroliuojančiais medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, žmonių dominuojamuose kraštovaizdžiuose tai ne taip akivaizdu. Mūsų tyrimas rodo, kad šios sąveikos priklauso nuo konteksto“, – aiškino dr. Suzanne van Beeck Calckoen, buvusi Freiburgo universiteto Laukinių gyvūnų ekologijos ir valdymo katedros doktorantė ir pirmoji tyrimo autorė.
Tyrinėtojai surinko duomenis apie tauriųjų elnių populiacijos tankį daugiau nei 492 tyrimų vietose 28 Europos šalyse ir išanalizavo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, biotopų produktyvumo, stambiųjų plėšrūnų buvimo, žmogaus veiklos, klimato kaitos ir teritorijos apsaugos būklės poveikį. Vertinant duomenis nustatyta, kad būtent medžioklė labiau mažina tauriųjų elnių tankumą nei visų stambiųjų plėšrūnų buvimas. Tuo tarpu konkrečios žemės naudojimo rūšys – visiškai priešingai – lėmė tauriųjų elnių tankio didėjimą. Daugeliu atvejų stambiųjų plėšrūnų buvimas statistiškai reikšmingos įtakos elninių šeimos populiacijai neturėjo.
Tik tokiais atvejais, kai vienoje teritorijoje sutinkami trys plėšrūnai – vilkas, lūšis ir lokys, – tauriųjų elnių skaičius sumažėdavo. Tačiau šiame tyrime, paskelbtame žurnale Journal of Applied Ecology, nebuvo tyrinėjama, kaip plėšrūnų buvimas veikia tauriųjų elnių elgesį.
Šis tyrimas taip pat atskleidžia diskusijas apie vilko sugrįžimą į Vidurio Europą, nurodo Freiburgo universiteto Aplinkos ir gamtos išteklių fakulteto laukinių gyvūnų ekologijos ir išsaugojimo biologijos profesorius bei tyrimo iniciatorius, dr. Marco Heurichas. „Mūsų tyrimas rodo, kad vien tokio didelio plėšrūno kaip vilkas sugrįžimas didelės įtakos tauriųjų elnių buvimui neturi. Taip yra todėl, kad Vidurio Europoje žmogaus įtaka vyrauja tiek netiesiogiai – įsiskverbdama į tauriųjų elnių buveines, tiek tiesiogiai – žudydama gyvūnus.“ Be to, vilkų mirtingumas Vidurio Europos kraštovaizdžiuose yra labai didelis, daugiausia dėl kelių eismo, o tai dar labiau riboja jų poveikį medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms. „Tačiau mes taip pat nustatėme didelį tauriųjų elnių tankio skirtumą, o tai rodo, kad gali būti specifinių situacijų, kai stambieji plėšrūnai turi įtakos. Tai ištirti bus tolimesnė tyrėjų užduotis“, – aiškino M. Heurichas.
Tai įdomi išvada, jei vis dėlto dažnai išsakoma nuomonė, kad medžiotojai jau tikrai nieko negali daryti, kad paveiktų populiacijas. Iš tikrųjų yra taip, kad sudarius tinkamas sąlygas medžiotojai gali padaryti daug, tačiau būna situacijų, kai tam tikri žemės naudojimo būdai duoda priešingą efektą, o tada jau vyksta kova su vėjo malūnais.
Daugeliu atvejų stambiųjų plėšrūnų buvimas statistiškai reikšmingos įtakos elninių šeimos populiacijai neturėjo.
Tauriųjų elnių arealas priklausomai nuo biotopų sudėties
Įdomus tyrimas buvo paskelbtas 2022 metais apie tauriųjų elnių valdymą Švedijoje. Panašiai kaip kaimyninėje Latvijoje, Švedijoje briedžių skaičius sparčiai mažėjo, o tauriųjų elnių skaičius pastaraisiais metais didėjo. Šis didėjimas iš dalies susijęs su sėkmingomis populiacijos atkūrimo programomis ir sumažėjusiu medžioklės intensyvumu. Dėl šių apsaugos ir valdymo priemonių taurieji elniai ne tik sugrįžo, bet ir išplėtė savo arealą skirtinguose Švedijos regionuose.
Švedijos tyrime apie tauriųjų elnių gyvenamus arealus buvo naudojami GPS duomenys iš dviejų regionų su skirtingomis valdymo sistemomis. Buvo stebimas tauriųjų elnių sezoninio arealo dydis atsižvelgiant į biotopų sudėtį. Rezultatai buvo lyginami su duomenimis apie tauriųjų elnių gyvenamosios vietos dydį Europoje. Per metus tauriųjų elnių sezoninis arealas mažėjo poravimosi, medžioklės sezono metu ir žiemos–pavasario laikotarpiu didėjant miško daliai.
Tauriųjų elnių patelių teritorija buvo tris kartus didesnė mišriame žemės ūkio ir miško kraštovaizdyje, kuriame vyrauja miškai. Tyrimo rezultatai rodo, kad miškų ir žemės ūkio žemių mozaika reikšmingai veikia tauriųjų elnių elgseną ir judėjimo modelius rujos metu.
Kaip sumedžioti elnią? Elnių kvieslio PATARIMAI. Pokalbiai apie medžioklę #59
Tyrimo metu buvo stebima šešių tauriųjų elnių teritorija, kuri sudarė 5300 ha apylinkę (diapazonas 2,8–10 tūkst. ha). Tyrimo teritorijoje tauriųjų elnių patelės gyveno nuolat, o jų metinis namų arealas vidutiniškai apėmė 810 ha. Kaip jau daugelis pastebėjo, o dabar tai moksliškai patvirtinta ir tyrimu, tauriųjų elnių migracijos arealas nėra toks didelis, ypač patelių ir jauniklių, kurie laikosi ten, kur yra pakankama maisto bazė. Lietuvoje taip pat neretai stebima sezoninė migracija. Pavyzdžiui, yra medžioklės plotų, kur tauriųjų elnių patinai pasirodo tik rujos laikotarpiu, bet praktiškai dingsta kitu laiku, ir atvirkščiai.
Tyrimo teritorijoje Kolmardene septyni iš dešimties patinų sezoniškai migravo tarp poravimosi vietų ir žiemos–vasaros apylinkių, panašiai kaip anksčiau buvo pastebėta su patinais kitame anksčiau atliktame tyrime. Šeši migruojantys Kolmardeno tauriųjų elnių patinai per rują susibūrė viename 2800 ha plote, o likusiu metų laiku buvo pasklidę maždaug 32 tūkst. ha plote.
Tyrimo metu padaryta išvada, kad tokia sezoninė migracija gali didinti tauriųjų elnių patinų permedžiojimo riziką, nes jie medžiojami tiek poravimosi rajonuose medžioklės sezono pradžioje, tiek žiemos rajonuose vėliau sezono metu. Be to, atliekant monitoringą reikėtų atsižvelgti ir į sezoninę patinų migraciją. Kai 2006 m. vasarį Kolmardene buvo atliktas tyrimas iš oro, buvo prieita prie išvados, kad vakarinėje Estergatlando dalyje yra gana didelė tauriųjų elnių patinų dalis, o rytinėje Siodermanlando dalyje lyčių persvara yra stipriai pakrypusi patelių naudai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad rytinėje dalyje rujojantys patinai žiemą gali praleisti vakarinėje dalyje, t. y. elnių valdymas rytinėje ir vakarinėje srityse turėtų būti ne atskiras, o derinamas nepaisant to, kad juos skiria administracinės teritorijos riba.
Kai tikiesi šernų, o ateina meškos! Naujausi žmonių ir lokių kontaktai, skaičiai ir tyrimai
Įdomūs faktai apie tauriųjų elnių lytinį gyvenimą
– Tauriųjų elnių patinų ragai auga kiekvienais metais ir žiemos pabaigoje numetami. Ragų augimas ir stiprumas tiesiogiai susiję su patino sveikata ir vaisingumu. Patinai stipriais, dideliais ragais paprastai būna geresnės sveikatos, jų testosterono lygis didesnis, dėl to didėja jų šansai laimėti kovas ir užsitikrinti palikuonius. Ragų dydis ir forma yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių patino lytinį patrauklumą potencialioms nuotakoms. Didesni ir įmantresni ragai paprastai rodo patiną esant sveikesnį ir stipresnį, o patelės dažniausiai tokius ir renkasi.
– Nors dažniausiai dominuojantis patinas valdo haremą ir poruojasi su keliomis patelėmis, yra ir kitų galimybių. Kai kurie mažiau dominuojantys patinai bando rasti patelių už haremo ribų arba net slapta poruotis, kol dominuojantis patinas būna užsiėmęs kova su kitais patinais.
– Pats tauriųjų elnių poravimosi aktas yra palyginti trumpas ir paprastai trunka vos kelias sekundes, dažnai trumpiau nei dešimt sekundžių. Po poravimosi akto patinas paprastai greitai grįžta į savo haremą, kad toliau saugotų pateles nuo kitų konkuruojančių patinų. Toks trumpas poravimosi aktas būdingas daugeliui laukinių žinduolių ir dėl to patinas gali kuo greičiau susiporuoti su keliomis patelėmis, kad padidėtų šansai susilaukti palikuonių.
– Vieno tauriojo elnio patino ir patelės poravimosi akto gali pakakti, kad įvyktų apvaisinimas, tačiau gamtoje dažnai įvyksta pakartotinis poravimasis, kad didėtų apvaisinimo galimybės. Tai susiję su tuo, kad spermos kokybė, patelės ovuliacijos laikas ir kiti veiksniai gali turėti įtakos sėkmingo apvaisinimo rezultatams.
– Tauriojo elnio patelė kiekvienais metais būna vaisinga labai trumpą laiką, dažniausiai kelias dienas ar net tik vieną dieną. Rujos metu patelė būna ovuliacijos stadijoje – tai laikas, kai patelė yra lytiškai prieinama ir gali būti apvaisinta.
– Tauriųjų elnių patelių ovuliacija rujos sezono metu vyksta apytikriai kartą, 18–21 dieną iki momento, kai patelė apvaisinama. Jei patelė neapvaisinama per pirmąjį rują, maždaug po trijų savaičių jai vėl prasideda ovuliacija, ir šis ciklas kartojasi iki apvaisinimo arba kol baigiasi rujos sezonas.
– Jei patinų baubimas dar girdimas po įprasto poravimosi laikotarpio, tai reiškia, kad kuri nors iš patelių nebuvo apvaisinta ir teberujoja. Patinas yra pasirengęs poruotis su patele nepriklausomai nuo metų laiko – jei patelė rujoja, patinas bus pasiruošęs tai padaryti.
– Kai tauriojo elnio patelė sėkmingai apvaisinta, prasideda nėštumo laikotarpis, trunkantis 230–240 dienų (apie aštuonis mėnesius).
– Po rujos tauriųjų elnių patinai patiria reikšmingų pokyčių. Kadangi poravimosi laikotarpiu patinai daug laiko ir energijos skiria kovoms ir poravimuisi, jie gali prarasti daug kūno svorio – kartais net iki 20 proc. savo kūno masės. Pasibaigus rujos sezonui patinai turi atgauti svorį ir energiją, kad pasiruoštų žiemai.
– Patinai išskiria specifinius feromonus, pritraukiančius pateles. Šie kvapai išsiskiria per šlapimą ir liaukas, esančias ant kūno, ypač kaktos ir kaklo srityje. Patelės pagal šiuos kvapus vertina patino sveikatą, jėgą ir genetinę kokybę.
– Tauriųjų elnių patinų baubimas ne tik pritraukia pateles, bet ir perduoda informaciją kitiems patinams apie jų dydį ir jėgą. Tyrimai rodo, kad gilesnis ir garsesnis baubimas dažnai siejamas su didesniais ir stipresniais patinais. Todėl baubimas yra svarbus lytinės atrankos elementas, nes patelės dažnai pirmenybę teikia įspūdingesniam baubikui.
Biudžetiniai žiūronai su išskirtiniais vokiškais lęšiais
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
