Briuselyje 2024 m. birželio 17 d. buvo priimtas naujasis Gamtos atkūrimo įstatymas, kai jį patvirtino valstybių narių dauguma. Europos Parlamentas ir Taryba (valstybės narės) susitarė dėl reglamento teksto trišalėse derybose anksčiau, 2023 m. lapkritį.
Reglamento tikslas yra iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. Europos Sąjungos (ES) sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti. Tai gera žinia Europos smulkiųjų medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms.
Europos žemės naudojimo politika (ne medžioklė) buvo viena pagrindinių biologinės įvairovės mažėjimo priežasčių. Šiai problemai išspręsti reikalingas sprendimas Europos mastu. Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) jau seniai kalbėjo apie tai, kad biotopų atkūrimui būtų teikiamas didesnis prioritetas, o dabar tai tapo realybe. Balsavimas už reglamentą reiškia, kad nacionaliniu lygmeniu gali būti parengtos specialiai pritaikytos atkūrimo priemonės, kartu užtikrinant tinkamą finansavimą ir paskatas ūkininkams bei žemės savininkams.
Gamtos atkūrimo įstatymo sėkmė priklauso nuo stiprios politinės paramos ir aktyvaus visų kaimo vietovėse suinteresuotųjų asmenų dalyvavimo. Tai apima ūkininkus, žemėtvarkininkus, miškininkus, žvejus ir medžiotojus, kurių bendros pastangos gali paversti šį įstatymą apčiuopiamomis vietinėmis iniciatyvomis.
Norint suteikti finansiškai patrauklias galimybes suinteresuotiems asmenims kaimo vietovėse, reikalingas nemažas finansavimas, kuris būtų skiriamas kaip nacionalinių rekonstrukcijos planų dalis. Daugelis valstybių narių jau prieš balsavimą nurodė šį punktą. FACE savo Biologinės įvairovės manifeste apibendrino šimtus nedidelio masto atkūrimo projektų, kuriuos Europoje kuruoja vietiniai medžiotojai. Labai svarbu pripažinti didelę pažangą, kuri jau buvo padaryta dėl šio kryptingo medžiotojų darbo visoje Europoje. Gamtos atkūrimo įstatymas suteikia unikalią galimybę stiprinti šias priemones planuojant valstybės mastu ir specialiais ištekliais, įkvėpdamas naujas atkūrimo priemones.
Sėkmingas šio įstatymo įgyvendinimas priklausys nuo to, ar valstybės narės aktyviai parengs gerus nacionalinius atkūrimo planus kartu su suinteresuotosiomis šalimis: ūkininkais, žemės savininkais, medžiotojais, miškininkais ir kitais. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad iniciatyvos vietoje būtų naudingos laukinei gamtai ilgalaikėje perspektyvoje. Gamtos atkūrimas nereiškia, kad atkurtose ekosistemose reikia nutraukti veiklą, įskaitant medžioklę. Gamtos atkūrimas neturėtų būti painiojamas su ES Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 metų nustatytais ES saugomų teritorijų tikslais, išsamiau paaiškintais Europos Komisijos tarnybų darbo dokumente Saugomų teritorijų nustatymo kriterijai ir gairės.
Priemonės, kurios buvo laikomos sunkinančiomis, po ilgų derybų atšauktos. Dabar tekste nustatytas priemonių minimumas, leidžiantis atkurti gamtą.
Gamtos atkūrimas nereiškia, kad atkurtose ekosistemose reikia nutraukti veiklą, įskaitant medžioklę. Priemonės, kurios buvo laikomos sunkinančiomis, po ilgų derybų atšauktos. Dabar tekste nustatytas priemonių minimumas, leidžiantis atkurti gamtą.
Iberijos lūšių populiacija dėl apsaugos priemonių atsinaujino nuo 62 iki 2000
Iberijos (ispaninių) lūšių (lot. Lynx pardinus) populiacijų būklė, kaip prižįsta Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN), pagerėjo ir toliau sparčiai atsigauna. Iš nykstančių rūšių sąrašo buvo perkelta į saugomų rūšių sąrašą. Dėl ilgalaikių apsaugos priemonių Iberijos lūšys išvengė išnykimo, kuris joms grėsė dar prieš dvidešimt metų.
„IUCN Raudonasis nykstančių rūšių sąrašas švenčia savo 60-metį, o kadangi jis yra išsamiausias informacijos apie pasaulinės biologinės įvairovės būklę šaltinis, jo svarbos negalima pervertinti. Tai svarbus instrumentas, kuriuo matuojamas progresas, padarytas siekiant sustabdyti gamtos dalių nykimą ir globalius biologinės įvairovės tikslus iki 2030 m. Ispaninių lūšių statuso pasikeitimas patvirtina, kad sėkmingas gamtos išsaugojimas į naudą tiek laukinei gamtai, tiek visuomenei“, – sakė IUCN generalinė direktorė dr. Grethela Aguilara.
Ispaninių lūšių apsaugos būklė pagerėjo nuo Nykstanti iki Saugoma, o populiacija sparčiai išaugo nuo 62 suaugusių individų 2001 m. iki 648 individų 2022 m. Šiuo metu skaičiuojama bendra populiacija, įskaitant jaunas ir suaugusias lūšis, siekia daugiau nei 2000 individų. Pagrindinės šios rūšies išsaugojimo pastangos skirtos jos grobio (nykstančio europinio triušio (lot. Oryctolagus cuniculus) populiacijai didinti, Viduržemio jūros krūmynų ir miško biotopų apsaugai ir atkūrimui bei žmogaus veiklos sukeltam mirtingumui mažinti. Rūšies genetinės įvairovės didinimas perkeliant ir taikant specialią veisimo programą buvo pagrindinis veiksnys didinant gyvūnų skaičių. Nuo 2010 m. daugiau nei 400 ispaninių lūšių buvo reintrodukuota dalyje Portugalijos ir Ispanijos. Iberijos lūšys dabar gyvena mažiausiai 3320 kv. kilometrų plote, palyginti su 449 kv. kilometrais 2005-aisiais.
Vis dėlto Iberijos lūšims pavojus tebegresia – daugiausia dėl galimų Europos triušių populiacijos svyravimų. Ispaninės lūšys taip pat jautrios naminių kačių sukeliamoms ligoms. Grėsmę tebekelia brakonieriavimas ir žūtys keliuose, ypač tose vietose, kur lūšių buveinę kerta intensyvaus eismo keliai. Taip pat grėsmę kelia ir su klimato kaita susiję biotopų pokyčiai.
„Tai didžiausias kada nors pasiektas kačių rūšies atkūrimas dėl kryptingos valdžios ir mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, privačių įmonių ir bendruomenės narių, įskaitant vietos žemės savininkus, ūkininkus, miškininkus ir medžiotojus, bendradarbiavimo, taip pat dėl Europos Sąjungos projekto LIFE finansinės ir logistinės paramos, – sakė Francisco Javieras Salcedo Ortizas, LIFE projekto Lynx-Connect koordinatorius, vadovavęs Iberijos lūšių išsaugojimo priemonėms. – Dar daug reikia padaryti, kad Iberijos lūšių populiacija išliktų ir rūšis atsigautų visame savo pradiniame areale. Ateityje Iberijos lūšių populiaciją planuojama atkurti naujose vietose Ispanijos centrinėje ir šiaurinėje dalyse.“
Susidomėjimas medžiotojų išsilavinimu tebėra didelis. Vokietijoje ir toliau daugėja medžiotojų
Vokietijos medžiotojų asociacija (DJV) Federaliniame medžiotojų suvažiavime Meine supažindino su naujausiais statistikos duomenimis – 2023 m. valstybinį medžioklės egzaminą laikė 22 248 asmenys. Tai antras didžiausias rodiklis nuo medžiotojų organizacijos įkūrimo prieš 75 metus ir dvigubai didesnis nei prieš dešimtmetį. Egzaminas sunkus: 2023 m. jo neišlaikė 23 proc. medžioklės studentų. DJV apklausos duomenimis, kandidatų iš miestų, neturinčių ankstesnės patirties, dalis ir toliau auga, ir visai neseniai ji siekė daugiau nei ketvirtadalį. Daugėja ir moterų.
Maži Ispanijos šernai su didžiulėmis iltimis. Medžiotojos dienoraštis #23
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
