Švinas yra kenksmingas, dėl to nesiginčijama. Yra daug šio fakto įrodymų ir ne veltui visoje Europos Sąjungoje (ES) priimami draudimai naudoti šį metalą. Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) pabrėžia, kad priimtas reglamentas negali būti laikomas geru įstatymu, o šio įstatymo rengimo procesas – geru teisėkūros pavyzdžiu. Daugiausia dėl to, kad šlapžemių sąvoka yra per plati, draudimas nelogiškas, be to, pažeidžia pagrindines ES piliečių teises, t. y. nekaltumo prezumpciją.
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 63 įrašo antra skiltis papildoma šiais punktais:
11. Po 2023 m. vasario 15 d. šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink šlapžemes draudžiama atlikti bet kurį iš šių dviejų veiksmų:
a) iššauti šratus, kuriuose švino koncentracija (išreikšta kaip metalas) yra ne mažesnė kaip 1 % masės;
b) nešiotis su savimi tokius šratus šaudymo metu šlapžemėse arba vykstant šaudyti į šlapžemes.
Taikant pirmą pastraipą:
a) 100 metrų atstumu aplink šlapžemes – ne didesniu kaip 100 atstumu nuo bet kurio išorinio šlapžemės ribų taško;
b) šaudymas šlapžemėse – šaudymas šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas;
c) jeigu pas asmenį, kuris yra šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas, šaudymo metu arba jam vykstant šaudyti randama su savimi nešantis minėtų šratų, atitinkamas šaudymas laikomas šaudymu šlapžemėse, nebent tas asmuo gali įrodyti, kad tai buvo kokia nors kita šaudymo rūšis.
Pirmoje pastraipoje nustatytas apribojimas netaikomas tose valstybėse narėse, kurios pagal 12 punktą praneša Komisijai, kad ketina pasinaudoti tame punkte numatyta galimybe.
12. Jei ne mažiau kaip 20 % visos valstybės narės teritorijos, išskyrus teritorinius vandenis, sudaro šlapžemės, ta valstybė narė vietoj 11 punkto pirmoje pastraipoje nustatyto apribojimo gali nuo 2024 m. vasario 15 d. visoje savo teritorijoje uždrausti toliau nurodytus veiksmus:
a) tiekti rinkai šratus, kuriuose švino koncentracija (išreikšta kaip metalas) yra 1 % masės arba didesnė;
b) iššauti bet kurį iš tokių šratų;
c) nešiotis su savimi tokius šratus šaudymo metu arba vykstant šaudyti.
Bet kuri valstybė narė, ketinanti pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, apie šį ketinimą praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d. Valstybė narė nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 15 d. pateikia Komisijai priimtų nacionalinių nuostatų tekstus. Komisija nedelsdama viešai paskelbia visus tokius pranešimus apie ketinimą ir gautus nacionalinių nuostatų tekstus.
13. Taikant 11 ir 12 dalis:
a) šlapžemės – natūralūs ar dirbtiniai, pastovūs ar laikini pelkių, durpynų ar vandens plotai, kurių vanduo yra tekantis ar stovintis, gėlas, sūrokas ar sūrus, įskaitant jūros akvatorijos plotus, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų;
b) šratai – rutuliukai, naudojami arba skirti naudoti pavieniui lygiavamzdžiam šautuvui arba šoviniui užtaisyti;
c) lygiavamzdis šautuvas – šautuvas su lygiu vamzdžiu, išskyrus pneumatinius šautuvus;
d) Šaudymas – bet koks šaudymas lygiavamzdžiu šautuvu;
e) nešiotis su savimi – nešiotis įsidėjus su savimi arba nešti ar gabenti bet kokiomis kitomis priemonėmis;
f) nustatant, ar asmuo, pas kurį randama šratų, juos nešasi su savimi „vykdamas šaudyti“:
i) atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes;
ii) asmuo, pas kurį randama šratų, nebūtinai turi būti tas pats asmuo, kuris šaudo.
Ką tai reiškia?
Nuo vasario 16 d. ES šlapžemėse visiškai draudžiama naudoti švino šratus. Europos Komisija savo svetainėje nurodo, kad šis įstatymas (reglamentas valstybėje narėje priimamas 1:1) padės apsaugoti ES šlapžemių būklę, užkirs kelią tam, kad kasmet ES nuo apsinuodijimo švinu žūva milijonas paukščių. Reglamentas draudžia šaudyti ir net nešiotis švino šratų amuniciją arčiau nei per 100 metrų nuo šlapžemių; leidžiama naudoti aplinkai mažiau kenksmingus šovinius. Skaičiuojama, kad kasmet šratų pavidalu į ES šlapžemes patekdavo 4000 tonų švino – nuodingos medžiagos, kuri, patekusi į aplinką, nuodija ir vandenį, ir dirvožemį. Šiuo metu taip pat ruošiami papildomi žvejybos įrankių ribojimai.
Žvelgiant iš teisinės perspektyvos, jei viena iš ES valstybių narių bandys paaiškinti, ką reiškia šlapžemės, pavyzdžiui, susiaurindama Reglamente apibrėžtą reikšmę, tai gali sukelti Europos Komisijos procedūras. Direktyvos dar leidžia interpretuoti, bet reglamentas tokios galimybės neduoda. Taigi pelkės reglamento prasme yra salpos, žolių ir durpių pelkės arba vandens plotai – natūralūs ar dirbtiniai, nuolatiniai arba užliejami, – kuriuose yra stovinčio arba tekančio vandens, gėlo vandens, truputį sūraus ar sūraus vandens, įskaitant jūros akvatorijas, kurių gylis atoslūgio metu neviršija 6 metrų. Be to, draudimas galioja ne tik ančių medžioklei, kaip daugelis įsivaizduoja, bet ir šaudykloms, esančioms netoli šlapžemių.
Europos Komisija taip pat mano, jog tam, kad būtų lengviau laikytis reglamento, nešiojimo ribojimas turėtų būti taikomas ne tik šaudymo žygyje šlapžemėse, bet ir vykstant šaudyti į šlapžemes, kitaip tariant, sąlygomis, tiesiogiai susijusiomis su pačiu šaudymu. Tai apimtų, pavyzdžiui, atvejus, kai šratus nešasi vykdami šaudyti į šlapžemes ar grįždami iš tokių šaudymų, arba kai šratus nešasi kas nors, padedantis medžiotojams šaudymo žygyje.
FACE ne kartą pabrėžė, kad šis reglamentas prieštarauja bet kurio Europos piliečio pagrindinių teisių principams, o ypač – nekaltumo prezumpcijai. Reglamentas numato, kad, jei asmuo šaudymo žygyje arba tokio šaudymo žygio metu nešasi šratus šlapžemėse arba iki 100 m nuo šlapžemių, toks šaudymas laikomas šaudymu šlapžemėse, nebent atitinkamas asmuo gali įrodyti, kad tai yra kitokio pobūdžio šaudymas.
Problema ta, kad Latvijos ir visų Baltijos šalių sąlygomis po lietaus beveik visoje arba visoje teritorijoje gali būti šlapžemė, lauke gali atsirasti įvairių pelkių, kur jų anksčiau nebuvo. Ir jei medžiotojas, nuėjęs, pavyzdžiui, medžioti varnų į lauką, kuriame anksčiau nebuvo balos, staiga, be jokių piktų ketinimų, atsiduria 98 m atstumu nuo tokios šlapžemės, jis iš karto tampa pažeidėju, be to, medžiotojas dabar turi eiti ir įrodyti, kad šiose šlapžemėse nenorėjo šauti. Todėl yra ir bus problemų dėl šio reglamento laikymosi.
Jei, pavyzdžiui, šiuo metu šaudykloje yra koks nors tvenkinys, kuris buvo iškastas dėl estetinio vaizdo tvarkant teritoriją, tai dabar šis dirbtinis vandens telkinys tampa priežastimi, kodėl šaudykloje negalima šaudyti švininėmis kulkomis. Tai ką daryti? Užversti tvenkinį, panaikinti fontaną? Iš karto kyla priešingas klausimas: kodėl tada nebūtų galima pereiti prie bešvinių šratų naudojimo? Pavyzdžiui, FITASC sportingo šaudymo nuostatai numato galimybę varžybose šaudyti švino kulkomis. Žinoma, tai reikia taisyti dabar, bet tai dar nepadaryta. Tai tik viena priežastis. Pagrindinė priežastis – bešvinių kulkų pasirinkimas tebėra labai mažas. Dažniausiai įvairių šaudmenų gamintojų asortimente didžioji dalis šratų pagaminta būtent iš švino. Atsiranda naujų produktų ir galimybių, tačiau per ateinančius kelerius metus tikrai nebus tokio didelio bešvinių šratų pasirinkimo, koks yra švino šratų.
Dar viena priežastis yra tai, kad skirtingų disciplinų taikiniai greičiausiai turės priartėti, taip pat ir šaudymo atstumai medžioklėje mažės, nes švino ir bešvinių šratų efektyvumas vis dėlto skiriasi. Šiuo metu pagal kainą bešvinė sporto amunicija yra pigesnė nei švino, bet, deja, daugelis iš pradžių nesėkmingų bešvinės amunicijos bandymų baigėsi medžiotojų nepasitikėjimu šios rūšies amunicijos efektyvumu. Be to, yra daug klaidingų prielaidų apie bešvinius šratus. Tereikia kam nors, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose pasidalyti savo neigiama patirtimi, susijusia su plieno šratais, ir tai sukels abejonių medžiotojams, kurie niekada tokių nėra naudoję. Ir ne visada bus kalba apie amunicijos efektyvumą, dažnai kalti būna paties šaudymo įgūdžiai, neteisingai parinktas šaudymo nuotolis ir kiti veiksniai.
FITASC sportinge leidžiama šaudyti su ne didesniu nei 28 g švino šratų užtaisu. Šratai turi būti sferiniai, 2–2,5 mm skersmens.
Jei rengiant reglamentą būtų atsižvelgta ir išsklaidytos visos medžiotojų abejonės, jei pereinamasis etapas būtų realiai pritaikytas prie amunicijos gamintojų galimybių visiškai pereiti prie bešvinių alternatyvų kūrimo, jei šlapžemių apibrėžimas nebūtų taikomas priešgaisriniam tvenkiniui, tai šis reglamentas tikrai būtų mielai priimtas. Be to, FACE šiuo klausimu jau du kartus kreipėsi į ES ombudsmeną ir abu kartus buvo pripažinta, kad teisėkūros procesas nebuvo pakankamai skaidrus, taip pat pati Europos Komisija nesilaikė norminių aktų rengimo tvarkos. Ar tai kelia pasitikėjimą ES idėja apskritai? Yra daug taip ir vis dar daug klausimų. Deja, atsakymų nėra, nes Europos Komisija paskelbė, kad gairių šiuo klausimu nebus. Eikite ir supraskite viską, kaip patys norite.
Žvelgiant iš kitos pusės
Istoriškai švinas laikomas puikia medžiaga šoviniui, ar tai būtų šratai, ar kulkos, nes šis metalas yra labai tankus, minkštas ir sunkus. Deja, švinas kelia pavojų aplinkai, ypač vandens paukščiams. FACE iš esmės palaiko švino amunicijos draudimą Europos šlapžemėse, tai irgi yra vienas iš daugelio kitų susitarimų prioritetų.
FACE pripažįsta, kad švinui identiškos medžiagos nėra, tačiau bešvinė amunicija gali būti efektyvi, jei medžiotojai ir šaudymo sporto entuziastai laikosi kelių sąlygų:
– Plienas – rinkis bent dviem dydžiais didesnius šratus, pasirinkdamas tinkamą vamzdžio susiaurėjimą (slkiestuvus)
– Bismutas – rinkis bent vienu numeriu didesnius šratus
– Volframas – naudojamas kaip švinas
Ką reikia žinoti naudojant bešvinę amuniciją
Daugelis medžiotojų skeptiškai vertina bešvinės amunicijos efektyvumą, bet ji buvo gana efektyviai išbandyta realiomis sąlygomis. Nenustatyta paukščių sumedžiojimo apimties skirtumų medžiojant švino ir bešvine amunicija, taip pat neįrodyta, kad bešvine amunicija būtų sužalota daugiau paukščių. Be to, Nyderlandų, Danijos ir Belgijos flamandų dalies medžiotojams jau daugelį metų neleidžiama naudoti švino amunicijos ir jie nepraneša apie kokias nors ypatingas problemas. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad bešvinių medžiagų poveikis irgi skiriasi, todėl būtina šiuos skirtumus žinoti. Plieno, bismuto ir volframo amunicija yra gana plačiai prieinama, todėl prieš einant medžioti amuniciją geriau išbandyti šaudykloje, kad būtų aišku, kaip ji veikia.
Plienas
Šis metalas nėra toks tankus kaip švinas, todėl rekomenduojama rinktis dviem numeriais didesnes kulkas. Pavyzdžiui, jei antys medžiojamos 5 dydžio švino šratais, reikėtų rinktis 3 dydžio plieninį šratą.
Bismutas
Šis metalas yra toks pat minkštas, kaip švinas, bet ne toks tankus, todėl rekomenduojama rinktis vienu dydžiu didesnius šratus. Kadangi bismutas yra minkštas, šratų užtaisas nedaug skirsis nuo švino šratų užtaiso.
Volframas
Kitose šalyse yra gana didelis volframo šratų asortimentas, todėl vieno patarimo, tinkamo visoms situacijomas, pasakyti negalima. Pas mus tokia amunicija, deja, nėra plačiai prieinama būtent dėl kainos. Daugeliu atvejų volframo amunicija būna tokia pat tanki ar net tankesnė nei švino šratai.
Vamzdžio pažeidimai
Didžiausius įmanomus pažeidimus bešvinė amunicija gali padaryti tada, kai šratai skrenda pro vamzdžio susiaurėjimą. Tačiau mažesni nei 4 dydžio plieno šratai iš esmės negali kelti pavojaus, net naudojant siauresnius skliestuvus (čokas). Vis dėlto yra tikimybė, kad, šaunant didesnio dydžio plieninį šratą per pilną skliestuvą, vamzdyje gali atsirasti nedidelis apskritas išsipūtimas dėl to, kad plieno šratai skrisdami pro šį susiaurėjimą nesideformuoja. Taip neatsitiks, jei bus naudojamas pusinis skliestuvas arba cilindras. Teigiama, kad šis defektas bus labiau kosmetinis ir nepavojingas. Tačiau jokiu būdu negalima naudoti skliestuvų, ant kurių yra užrašas No Steel Shot, kad nesukeltumėte nereikalingo pavojaus. Naudojant seną ginklą plonu vamzdžiu arba Damasko vamzdžiu, būtina pasikonsultuoti su ginklų meistru. Vis dėlto 25 metų Danijos patirtis rodo, kad pavojus yra minimalus.
Rikošetai
Visi šratai, įskaitant švino, gali rikošetuoti. Tačiau kietesnės medžiagos šratai, pavyzdžiui, pagaminti iš plieno ar volframo, rikošetuoti linkę labiau. Medžiotojams ir jų šunims gali kilti didesnis pavojus šalia kietų paviršių ir vandens.
Kaina
Pastaraisiais metais gaminama vis daugiau bešvinių šratų alternatyvų, kurios yra lygiavertės tiek balistine prasme, tiek kaina. Taip pat yra amunicijos 10, 12 ir 20 kalibro lygiavamzdžiams ginklams, bet mažiau sprendimų 16, 28 ir 410 kalibro graižtviniams šautuvams. Plienas yra pigiausia alternatyva, o bismuto ir volframo šratai gali būti gerokai brangesni. Tačiau reikia pastebėti, kad šalyse, kuriose švino šoviniai yra uždrausti, 95 proc. atvejų naudojamos plieno kulkos.
Išleistas naujas žurnalo numeris!
Žvėriena – žurnalo priedas, skirtas sumedžiotų gyvūnų apdorojimui
